Kas vyksta su mūsų kūnu, kai neturime įpročio valgyti pusryčius?
Pusryčiai dažnai yra vadinami svarbiausiu dienos valgymu. Ir ne veltui. Pusryčiai suteikia mūsų organizmui būtinų maistinių medžiagų ir energijos, kad jis galėtų pradėti dieną ir išlikti žvalus iki kito valgymo. Tačiau daugelis žmonių vis dar praleidžia pusryčius, nes yra per daug užsiėmę arba mano, kad tai padės numesti svorio. Tačiau kas iš tikrųjų nutinka, kai praleidžiate pusryčius?
Žemas energijos lygis. Pusryčių praleidimas reiškia, kad organizmas negauna degalų dienos pradžiai. Dėl to ryte gali sumažėti energijos lygis ir atsirasti vangumas. Galite jaustis pavargę, irzlūs ir nesugebantys susikaupti, o tai gali turėti įtakos jūsų produktyvumui darbe ar mokykloje.
Padidėjęs alkis. Pusryčių praleidimas gali sukelti didesnį alkį visą dieną. Kai praleidžiate valgį, organizme gaminasi daugiau alkio hormono grelino, dėl kurio galite persivalgyti kito valgymo metu arba užkandžiauti nesveiku maistu. Net ir protarpinio badavimo propaguotojai dažnai jaučia alkį rytais kol pratinasi nevalgyti dienos pradžioje[1].
Blogas virškinimas. Pusryčių valgymas išjudina virškinimo sistemą visai dienai. Kai praleidžiate pusryčius, virškinimo sistema neturi ką veikti, todėl gali kilti virškinimo problemų, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir virškinimo sutrikimai. Lengvi pusryčiai padeda išjudinti virškinimo sistemą, o jei valgote tik sočius pietus, po jų aplanko sunkumo jausmas.
Kraujo cukraus pusiausvyros sutrikimai. Pusryčių praleidimas gali sukelti cukraus kiekio kraujyje svyravimus, o tai gali turėti įtakos jūsų nuotaikai, energijos lygiui ir bendrai sveikatai. Tai taip pat gali sukelti atsparumą insulinui, t. y. būklę, kai organizmas nesugeba veiksmingai naudoti insulino, o tai gali padidinti 2 tipo diabeto riziką[2].
Jei ketinate išbandyti protarpinį badavimą dėl sveikatos, persvarstykite savo planą
Naujas tyrimas parodė, kad pusryčių praleidimas gali būti žalingas imuninei sistemai[3]. Tyrimai rodo, kad badavimas, ypač pirmojo dienos valgymo praleidimas, sukelia smegenų imuninių ląstelių reakcijas, dėl kurių organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis.
Tokią išvadą padarė Icahn medicinos mokyklos prie Mount Sinai ligoninės medicinos ekspertai, bendradarbiaudami su Harvardo medicinos mokyklos komanda. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad valgymo praleidimas arba ilgalaikis badavimas taip pat gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis ir net kai kuriais vėžiniais susirgimais[4].
Naujausiame tyrime mokslininkai naudojo dvi pelių grupes, kad ištirtų badavimo poveikį imuninei sistemai. Viena grupė valgė pusryčius iš karto atsibudusi, o kita grupė pusryčių nevalgė. Tyrėjai paėmė pelių kraujo mėginius pagal nustatytus grafikus: iš pradžių atsikėlus, po keturių valandų ir po aštuonių valandų.
Nevalgiusiųjų grupės kraujyje buvo neįtikėtinai 90 % mažiau monocitų po keturių valandų badavimo ir dar mažiau po aštuonių valandų badavimo. Monocitai yra kaulų čiulpuose gaminamos baltosios kraujo ląstelės, kurios keliauja krauju ir kovoja su infekcijomis.
Nevalgiusių pelių monocitai grįžo į kaulų čiulpus žiemos miegui. Po 24 valandų pradėjus vartoti maistą, ląstelės vėl grįžo į kraują ir įsiliepsnojo, todėl joms buvo sunku apsisaugoti nuo infekcijos. Tyrėjai pastebėjo, kad badaujančiųjų grupėje ląstelės labai pasikeitė, o nevalgiusiųjų grupėje monocitai buvo nepakitę.
24 valandas badavusios pelės turėjo daugiau uždegimų ir dažniau mirė nuo bakterinės infekcijos nei pelės, kurios maitinosi įprastu grafiku.
Nors tyrimas atliktas su pelėmis, tyrėjai akcentuoja, kad svarbu suprasti jo rezultatus ir tendencijas, kurios reflektuoja badavimo poveikį žmonėms. Kadangi šios ląstelės yra labai svarbios kitoms ligoms, pavyzdžiui, širdies ligoms ar vėžiui, labai svarbu suprasti, kaip kontroliuojama jų funkcija.
Mitas: praleidžiant pusryčius galima numesti svorio
Svorio didėjimas yra dažnas rezultatas, kai žmonės praleidžia pirmąjį dienos valgymą rytais. Pusryčių praleidimas, priešingai nei manoma, iš tiesų gali lemti svorio augimą. Kai praleidžiate pusryčius, organizmas pradeda veikti išgyvenimo režimu ir kaupia kalorijas, todėl sunkiau numesti svorio.
Be to, pusryčių praleidimas gali paskatinti persivalgymą vėlesniu dienos metu, o tai taip pat gali prisidėti prie svorio augimo. Suvartojate daugiau kalorijų ir valgote sotesnį maistą pietų ir vakarienės metu, jei verčiate save ilgai būti alkani ir praleidžiate pusryčius. Taip nesilaikote kalorijų deficito ir svoris niekur nejuda arba net didėja.
Pusryčių praleidimas gali atrodyti kaip laiko taupymo strategija, tačiau tai gali turėti neigiamų pasekmių jūsų bendrai sveikatai ir gerovei. Subalansuoti pusryčiai gali padėti išlaikyti sveiką svorį, pagerinti energijos lygį ir užtikrinti sklandžią virškinimo sistemos veiklą.
Taigi, kai kitą kartą kils pagunda praleisti pusryčius, pagalvokite du kartus ir pasirūpinkite, kad jūsų organizmas gautų degalų, reikalingų gerai dienos pradžiai.
Gerti kavą tuščiu skrandžiu irgi nėra sveika. Kava ar arbata nėra geri pusryčiai. Vaisius, bandelė ar sumuštinis, greitas košės dubenėlis yra daug geriau tiek jūsų skrandžiui, tiek medžiagų apykaitai bei virškinimui. Tačiau nepaisant visko, svarbu subalansuota mityba, kuri padeda gauti tinkamą maistinių medžiagų, mineralų ir vitaminų kiekį.
