Vyriausioji rinkimų komisija pirko Seimo rinkimų agitacijos, rengimo ir transliavimo paslaugas už beveik 500 tūkst. eurų
Dauguma veikiausiai nė nenutuokia, jog už specialiųjų rinkimų agitacijos laidų rengimo ir transliavimo paslaugas buvo sumokėta gan solidi suma.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiais metais organizavo viešąjį pirkimą, kuriuo siekė įsigyti specialiųjų rinkimų agitacijos laidų rengimo ir transliavimo paslaugas 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos seimo rinkimams. Pirkimo konkurse dalyvavo tik vos vienas pasiūlymas, kurį pateikė VšĮ „Pilietinė medija“. Ši įstaiga už savo paslaugas paprašė beveik pusės milijono eurų – 499 956,57 Eur.
Pagal oficialiai prieinamus pirkimo duomenis[1], atviro konkurso būdu VRK pirko televizijos laidų kūrimo paslaugas ir reklamos kampanijų paslaugas 2024 m. seimo rinkimams. Nors tebuvo vos vienas pasiūlymas, o kaina siekė net pusę milijono, VRK dar liepos 30 dieną sutiko su pasiūlymu ir patvirtino, jog pasiūlyta kaina yra priimtina. Sutartis buvo sudaryta jau kitą dieną, liepos 31-ąją, ir galios iki šių metų pabaigos.
Beveik pusė milijono eurų, skirta specialiųjų rinkimų agitacijos laidų kūrimui ir transliavimui, buvo išdalinta tarp kelių žiniasklaidos priemonių, kurios tapo subrangovais ir subtiekėjais. Konkretūs gavėjai ir jų dalys buvo tokios: UAB „Delfi“ gavo 29,23 proc., UAB „All Media Digital“ – 14,61 proc., UAB „15min“ – 14,61 proc., o UAB „Lrytas“ – 10,12 proc. Be to, pinigai buvo paskirstyti ir penkiems fiziniams asmenims: vienas gavo 2,22 proc., o kiti keturi – po 0,9 proc. Likusi dalis liko VšĮ „Pilietinė medija“ rankose, kuri buvo atsakinga už viso projekto įgyvendinimą.
Tad iš valstybės biudžeto, prie kurio prisideda kiekvienas mokesčių mokėtojas, „Delfi“ gavo daugiau nei 146 tūkst. eurų, „All Media Digital“ ir „15min“ – po daugiau nei 73 tūkst. eurų, „Lrytas“ – daugiau nei 50 tūkst. eurų, o penki pavieniai, viešai neįvardyti fiziniai asmenys, gavo atitinkamai daugiau nei 11 tūkst. eurų (vienas fizinis asmuo) ir po beveik 4,5 tūkst. eurų (kiekvienas iš keturių asmenų).
VRK išleidžia vis didesnes sumas, kad debatus rengtų ne LRT
Taigi, tam, kad Lietuvos gyventojai galėtų stebėti politikų debatus ir kitus rinkimų agitacijos renginius įvairiose komercinėse žiniasklaidos priemonėse, buvo skirta pusė milijono eurų iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų. Toks sprendimas priimtas nepaisant fakto, kad tradiciškai politiniai debatai vyksta per LRT, kaip tai numato ir įpareigojantis įstatymas.
Nors nacionalinio transliuotojo išlaikymui šiais metais skirta net 72 mln. 886 tūkst. eurų, pasirodo, kad vien LRT turimų resursų nebepakanka tinkamam politinių debatų rengimui ir kitai su tuo susijusiai politinei sklaidai. Valstybinis LRT finansavimas yra automatiškai apskaičiuojamas pagal valstybės pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo, todėl LRT iš esmės yra išlaikoma iš visų surenkamų mokesčių.
Tačiau dabar paaiškėjo, kad be LRT, visi mokesčių mokėtojai taip pat prisideda ir prie komercinių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Delfi“, „15min“ ir „Lrytas“, finansavimo, nes jų paslaugos buvo įtrauktos į VRK organizuotą politinės agitacijos sklaidą.
Beje, verta pabrėžti, kad tai nėra pirmas kartas, kai VRK pirko paslaugas iš kitų žiniasklaidos priemonių.
Pavyzdžiui, 2020 m. VRK sudarė sutartis su keliais paslaugų teikėjais dėl diskusijų programų, skirtų Seimo rinkimams, parengimo ir transliacijos. Pagrindiniai rangovai buvo VšĮ „Pilietinė medija“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Pūkas“, UAB „All Media Lithuania“ ir UAB „Šiaulių apskrities televizija“.[2] Pagrindinės paslaugos buvo diskusijų organizavimas ir transliacija regioninėse bei nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse. Pagal preliminarias sutartis, buvo sutarta dėl tokių sumų:
- VšĮ „Pilietinė medija“ – 201 029,40 Eur. Iš jų po 15 proc. gavo UAB „Lietuvos ryto televizija“ ir UAB „Delfi“.
- UAB „All Media Lithuania“ – 36 300 Eur. Iš jų 46 proc gavo UAB „Lrytas“.
- UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ – 22 433 Eur. Iš jų 25 proc. gavo UAB „Žinių studija“.
- UAB „Pūkas“ – 12 000 Eur
- UAB „Šiaulių apskrities televizija“ – 8 000 Eur
Taigi, 2020 m. vykusių Seimo rinkimų agitacijai VRK komercinėje žiniasklaidoje išleido 279 762,40 Eur, o šiais metais ši suma beveik padvigubėjo, pasiekdama beveik 500 tūkst. eurų. Tai rodo reikšmingą išlaidų padidėjimą, palyginti su ankstesniais rinkimais.
VRK perka laidas mėginant pasiekti didesnę auditoriją, tačiau politikai skundžiasi šališkumu
Visgi, verta pažymėti, jog papildomos sklaidos pirkimas nėra vien blogas žingsnis. Nors tam išleista išties didelė pinigų suma, pats papildomų laidų kūrimas ir transliavimas per skirtingus žiniasklaidos kanalus veikiausiai padeda pasiekti didesnį rinkėjų ratą. O tai yra geras reiškinys tiek rinkėjams, kurie nori kuo daugiau sužinoti apie politikus, tiek patiems rinkimų kandidatams, kurie nori būti labiau matomi.
Nors LRT ir yra viena iš pagrindinių informacijos šaltinių, ji vienintelė negali užtikrinti, kad visa rinkėjų auditorija bus efektyviai pasiekta. Įvairūs komerciniai dariniai, tokie kaip „Delfi“, „15min“, ir „Lrytas“, turi didelius lankytojų srautus, o tai leidžia VRK padidinti informacijos sklaidą ir pasiekti platesnę auditoriją.
Be to, VRK veikiausiai perka paslaugas iš įvairių žiniasklaidos priemonių, kad užtikrintų nešališką informaciją. Nacionalinė televizija gali būti laikoma valstybine institucija, todėl diversifikuojant žiniasklaidos kanalus galima užtikrinti, kad rinkimų kampanija nebus suvokiama kaip šališka arba kontroliuojama vienos institucijos. Komercinė žiniasklaida gali sukurti skirtingų formatų diskusijų laidas, taip pat naudoti įvairias platformas.
Tačiau nepaisant to, jog iš pirmo žvilgsnio papildoma rinkimų sklaida skirtingose žiniasklaidos priemonėse gali padėti pasiekti daugiau žmonių ir taip gali būti užtikrinamas nešališkumas, kai kurie politikai skundžiasi, jog vyksta visiškai priešingi reiškiniai.
O dalis rinkėjų taip pat abejoja, ar to išvis reikia, nes norintieji pasidomėti kandidatais, tą puikiai gali padaryti tiesiog žiūrėdami LRT. Kam rinkimai nėra įdomūs, su tuo susijusių laidų nežiūrės kad ir kokiame kanale jos būtų pateikiamos.
77.lt primena, jog jau kilo klausimų, kodėl rinkimų debatams buvo pasirinkta TV3 televizija. Juk į juos buvo pakviesti ne visų politinių partijų atstovai, todėl kyla abejonių dėl lygiateisiškų rinkimų principo užtikrinimo. Savo kritiką išsakė ne tik į debatus nepatekę politikai, bet ir VRK, kuri jau pradėjo tyrimą, ar TV3 televizijos debatai, kuriuose dalyvavo tik šešių populiariausių partijų lyderiai, atitinka lygiateisiškumo reikalavimus.
