Kodėl debatams pasirinkta TV3, o ne valstybinė LRT?

Priešrinkiminiai debatai ne tik LRT, bet ir komercinės TV3 eteryje

Jau antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas seimo rinkimuose, nors didžioji dalis piliečių prie balsadėžių keliaus pagrindinę rinkimų dieną – sekmadienį. Šiam rinkimų ciklui jau beveik pasiekus finišo tiesiąją, vis dar tebevyksta paskutiniai debatai, kuriais politinės jėgos siekia pakeisti dar galutinai neapsisprendusių rinkėjų nuomonę.

Vis dėlto, šiame įtemptame ir permainingame rinkimų maratone, kai kuriais atvejais net pačių debatų organizavimo klausimas sukelia diskusijas ir kivirčus. Nors įprastai oficialūs debatai yra rengiami nacionalinio transliuotojo LRT eteryje, šiais metais buvo galima pastebėti, kad debatų organizavimu užsiėmė ir kiti kanalai. Šiuo atveju, diskusiją iššaukė komercinės TV3 televizijos surengti debatai.

Visuomenėje netyla kalbos tiek dėl tokių debatų poreikio ir tikslo, jeigu LRT eteryje jau pasirodo seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos. Be to, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad TV3 debatuose dalyvauti pakviestos ne visos politinės partijos, tad kyla klausimų dėl to, ar yra užtikrinamas lygiateisiškų rinkimų principas.

Milžiniškais finansais disponuojanti LRT debatų rengimu pasidalijo su TV3

Įprastai politiniai debatai – tiek prezidento, tiek parlamento – vyksta LRT eteryje. Tai seniai nusistovėjusi tradicija, tai įpareigoja įstatymas. Vis tik, paskutiniais metais debatų laidų daugėja ir kitose kanaluose: Lietuvos naujienų agentūra ELTA, jaunimo politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ taip pat organizavo debatus.

Juos surengė ir TV3, o debatus organizavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis, anksčiau dirbęs ne kur kitur, o tame pačiame LRT. O čia galima aptikti įdomių sąsajų. Su debatais jau ne vieną dešimtmetį dirbantis žurnalistas dar 2013 m. paliko „Lietuvos ryto“ televizijos direktoriaus postą ir perėjo į LRT^[1]. 2018 m. jis net planavo dalyvauti generalinio LRT direktoriaus rinkimuose^[2]. 

Vis tik, 2020 m. jis paskelbė, kad traukiasi iš aktualijų žurnalistikos. Sprendimą jis grindė tuo, kad jo žmona Rasa Jakilaitienė pradėjo dirbti premjerės komandoje^[3]. E. Jakilaitis sakė, kad toliau dirbs televizijoje, bet ves laidas, „kurios nesusietos su kasdienėmis politikos aktualijomis ar tiesiogine Vyriausybės veikla“.

Tačiau 2022 m. jis grįžo į TV3 televiziją su laida „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“^[4], o LRT eteryje su savo debatų laidomis nepasirodė, o dabar žurnalistas neabejotinai žiūrimus debatus surengė TV3 eteryje.

Tarp LRT ir TV3 pastebimas akivaizdus piniginių pajėgumų skirtumas

O TV3 parengti tokią laidą yra neabejotinai didesnis iššūkis nei LRT. „TV3 Grupei“ Lietuvoje priklauso televizijos kanalai „TV3“, „TV6“, „TV8“ ir „TV3 Plus“, naujienų portalas tv3.lt, internetinė vaizdo platforma „TV3 Play“, radijo stotis „Power Hit Radio“, internetinė radijo stotis „PWR Gold“. Baltijos regione taip pat veikia „TV3 Grupei“ priklausanti naujos kartos televizija „Go3“, platų sporto šakų pasirinkimą siūlantys kanalai „Go3 Sport 1“, „Go3 Sport 2“ ir „Go3 Sport Open“ bei populiarių filmų kanalas „Go3 Films“^[5].

2023 m. duomenimis, TV3 turi 1,7 milijonų savaitės auditoriją ir 64 proc. gyventojų savaitės auditoriją. „Kantar“ TV auditorijos tyrimo rezultatai 2024 m. rugpjūtį parodė, kad TV3 yra žiūrimiausia televizija. Minimą mėnesį ją žiūrėjo 26,8 proc. respondentų^[6]. Vis tik, TV3, remiantis 2021 m. duomenimis, sugeneravo tik 6 374 000 eurų grynąjį pelningumą.

Visiškai kitaip kalbama apie LRT, kur išlaikymui šiais metais skirta 72 mln. 886 tūkst. eurų. Nacionalinis transliuotojas tokio dydžio lėšomis disponuoti gali būtent dėl valstybinio finansavimo. LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo ir yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių.

LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. 

Skelbiama, kad penktadalis LRT metinio biudžeto lėšų grįžta atgal į biudžetą kaip įvairūs valstybei mokami mokesčiai. Vis tik, jei LRT gali didžiuotis dešimtimis milijonų mokesčių mokėtojų pinigų, komercinė televizija džiaugiasi palyginus kukliomis pajamomis, tad ar debatais mėginana sugeneruoti daugiau pelno?

Iš tiesų, LRT išskirtinumą pastebi ir konkurentai, apskundę LRT finansavimo modelį Europos Komisijai (EK). Tai padarė Interneto žiniasklaidos asociacija, tačiau EK atmetė jos skundą. Dabar byla persikėlė į ES Teisingumo Teismą.

Be to, dar 2021 m. komercinės žiniasklaidos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, ragindami peržiūrėti nacionalinio transliuotojo LRT finansavimą. Savo ruožtu teisės ekspertai taip pat teigė, kad Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su EK, nors nuo 1994 m. šioje srityje įvyko daug pokyčių.

LRT debatai kritikuojami jau ne vieną rinkimų ciklą: dabar kritiką sugėrė ir TV3

Jau 2020 m. seimo rinkimų metu LRT kalbėjo apie kanalo krūvį, kai tenka užsiimti visų rinkimų kandidatų debatų rengimu, nors debatų laidos nėra patrauklios žiūrovams, o ir politikai teigė, kad nesijaučia gaunantys pakankamai laiko savo idėjoms išsakyti.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tada sakė, kad debatai turi būti įdomūs rinkėjams, nes kitaip jie neturės prasmės. Taip pat teigta, kad LRT rinkimų kampanijų metu patiria didžiulį krūvį, nes yra įsprausta į įstatymo rėmus^[7].

Tačiau jau tada patys politikai kalbėjo apie rinkimų lygiateisiškumo principą: kai kurie skundėsi, kad Lietuvoje negali egzistuoti sistema, kai debatų transliacijų laikas, kandidatų sąrašų grupavimas pagal apklausas arba kažkokius kitokius būdus, išskyrus taip, kaip numato įstatymas: visų kandidatų susitarimą arba burtus.

Tokią poziciją vėliau pagrindė ir teismas. 2020 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė nuosprendį pagal Centro partijos-Tautininkų (CPT) skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo leisti LRT televizijoje organizuoti rinkimų „debatus“ politinės kampanijos dalyvius suskirsčius į tris grupes pagal „reitingus“.

LVAT nusprendė, kad kandidatų sugrupavimas pagal apklausos duomenis, neatitinka nurodytame teisiniame reguliavime ir konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinto bei akcentuojamo lygiateisiškumo principo^[8].

Jau šiais metais, prezidento rinkimų metu, ekspertai LRT debatus taip pat vertino kritiškai. Politologo Algio Krupavičiaus vertinimu, „studijoje turėjome kalbančias galvas, nuobodžius monologus, bet tikrųjų debatų nebuvo“. Jis teigė, kad debatų „kokybės“ kritimą galima paaiškinti pačia debatų sandara – jie prasidėjo nuo trečiaeilio klausimo kandidatams apie išgyvenimo kuprines. Ekspertas teigė, kad klausimai buvo formuojami pagal vieną nuostatą, todėl išėjo techninio pobūdžio, specializuoti, siauri.

Tiesa, šiais metais panašūs galėjo pasirodyti bei kritikos taip pat sulaukė ir TV3 debatai. Į seimą kandidatuojantis Ignas Vėgėlė feisbuke po jų rašė:

„Paskutiniai TV3 “teminiai” debatai baigėsi. Kadangi politinės sistemos, kovos su korupcija ir teisingumo klausimai mūsų valstybėje nėra svarbūs, šios temos debatuose, žinoma, nebuvo išskirtos. Lygiai kaip ir per Prezidento rinkimus“^[9].

Dėl debatų net pradėtas tyrimas: abejojama dėl lygybės principo

Pirmadienį jau įvykusiuose „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ dalyvavo 6 partijos – Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, partija „Nemuno aušra“ ir Liberalų sąjūdis.

Kaip minėjome, tai sai sukėlė dvejones dėl debatų lygiateisiškumo. Dvejonės kilo ne tik piliečiams. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė pradėti tyrimą dėl TV3 televizijos debatų laidų, tad bus vertinama, ar į jose dalyvaujant tik šešių populiariausių politinių partijų lyderiams yra užtikrinamas lygiateisiškų rinkimų principas.

„Didžiųjų TV3 debatų“ sumanytojas ir vedėjas, žurnalistas E. Jakilaitis teigė, kad sprendimas kviesti ne visas 15, o tik 6 populiariausias partijas yra objektyvus.

Anot jo, į debatus pakviestos politinės jėgos atrinktos remiantis trijų pagrindinių tyrimų bendrovių – „Baltijos tyrimų“, „Vilmorus“ ir „Spinter“ – apklausų pagrindu.

„Manau, viskas yra visiškai tvarkoje. Yra objektyviais kriterijais pasirinktos 6 populiariausios partijos. Visa tai VRK yra pranešta. Apskritai, man atrodo, nebūna taip, kad vienu metu į studiją galėtų sutilpti kažkoks neribotas kiekis politikų – vis tiek reikia turėti tam tikrus kriterijus“, – sakė E. Jakilaitis.

Žinomas žurnalistas, pagrindęs savo poziciją, pateikė ir kitų šalių pavyzdį, kai į politinius debatus yra kviečiami ne visi, tačiau tik patys populiariausi kandidatai.

„Žinote, Jungtinėse Valstijose į prezidentus kandidatuoja dešimtys žmonių, bet debatai vyksta tarp dviejų – turinčių daugiausiai galimybių laimėti. Debatai laisvoje žiniasklaidoje vyksta vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Tai tie kriterijai yra skaidrūs, sąžiningi ir objektyvūs“, – sakė jis.

Be to, E. Jakilaitis pabrėžė, kad „Didieji TV3 debatai“ nėra rinkimų agitacijos laida, ji nėra inicijuota valstybės institucijų ar apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.

„Tai yra autoriaus sukurtas formatas, kuris vyksta daugybę metų – pirmą kartą 6 populiariausių politinių partijų kandidatų į premjerus debatus dariau 2012 metais Valdovų rūmuose“, – pastebėjo žurnalistas.