Puolimas prieš R. Žemaitaitį tęsiasi: gresia teisinės problemos dėl rodyto J. Meko kūrinio

Lietuva, Rinkimai 2024Evelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
S. Kairys, R. Žemaitaitis
S. Kairys ketina skųstis seimo vadovybei dėl R. Žemaitaičio elgesio. Nuotraukų koliažas

R. Žemaitaitis toliau maišomas su žemėmis: šį kartą – dėl posėdžio metu rodytos ištraukos iš J. Meko kūrinio

Naujai į valdžią išrinktam „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitačiui skirtas puolimas iš buvusių valdančiųjų pusės tęsiasi. Štai politiko nepalaužus organizuotam mitingui prie parlamento, prasideda masinis „bombardavimas“ pasvarstymais, kad šis galimai dirba Kremliaus režimui, o taip pat gal ir pažeidė autorines teises seime parodydamas Jono Meko kūrinio ištrauką.

Trečiadienį laikinai einantis kultūros ministro pareigas Simonas Kairys pranešė, kad planuoja kreiptis į seimą, kad būtų išsiaiškinta, ar parlamentaras R. Žemaitaitis, plenarinio posėdžio metu rodydamas Jono Meko kūrinio ištrauką, nepažeidė autorinių teisių[1].

Pasak S. Kairio, R. Žemaitaičio veiksmai parlamente ne tik parodė nepagarbą menininkams, nes J. Meko kūrinys buvo panaudotas asmeninių problemų kontekste, bet taip pat galimai pažeidė Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas. Šis įstatymas leidžia kūrinius naudoti informaciniais tikslais be autoriaus sutikimo ar atlygio, tačiau, kaip teigia Kairys, Seimo posėdžio salė nėra tinkama vieta tokiam kūrinio demonstravimui, o R. Žemaitaičio tikslas nebuvo visuomenės informavimas.

Ministras taip pat ketina informuoti seimo vadovybę dėl šio incidento.

Tuo tarpu antradienį vykusio plenarinio posėdžio metu, kai buvo svarstomas prokuratūros prašymas atimti R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, jis rodė J. Meko kūrinio ištrauką ir kalbėjo apie Palestiną bei Izraelio veiksmus Gazos ruože. Vėliau parlamentas nusprendė panaikinti R. Žemaitaičio neliečiamybę, suteikdamas galimybę jam būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.

Primename, kad R. Žemaitaitis yra kaltinamas dėl savo galimai antisemitinių pasisakymų, kurie jo socialinėje feisbuko paskyroje nuskambėjo prasidėjus Gazos ir Izraelio karui. Savo įrašuose politikas Izraelio veiksmus Gazos ruože prilygino Ukrainoje vykstančiam karui. Dėl to R. Žemaitaitis buvo apkaltintas antisemitiniais pasisakymais bei neapykantos kurstymu, ko pasekoje, praėjusios kadencijos metu turėjo atsisakyti savo, kaip seimo nario, mandato.

R. Žemaitaitis
R. Žemaitaičio pavardė nuolat linksniuojama buvusių valdančiųjų tarpe. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka

Nacionalinis transliuotojas baiminasi R. Žemaitaičio ketinamo atlikti audito?

Tuo tarpu, R. Žemaitaičio vadovaujamai „Nemuno aušrai“ atėjus į valdžią ir į seimo Audito komiteto pirmininko pareigas paskyrus „aušrietį“ Artūrą Skardžių, kam ypatingai priešinosi konservatoriai, prasidėjo tikra pokyčių banga, o tuo pačiu – ir neapykantos lavina, kurią tenka atlaikyti šiems politikams.

A. Skardžiui pradėjus vadovauti Audito komitetui, R. Žemaitaitis pažadėjo audituoti svarbiausias valstybines institucijas, įskaitant ir Krašto bei Energetikos ministerijas, LRT veiklą. Iškart po to prasidėjo ir komentarai iš visuomeninio transliuotojo pusės, kuriuose aiškinama, jog tokie užmojai yra visiškai nepagrįsti, neatsakingi ir net keliantys pavojų stabiliai LRT veiklai ir nepriklausomumui tokiu sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu.

Tuo tarpu kone iškart po to sureagavo ir konservatorių atstovas, opozicinės frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, svarstęs, kad R. Žemaitaitis, panašu, kad antisemitizmo fazę jau „išgyvenęs“ ir dabar atėjusi Kremliui naudingo veikimo fazė.

Visgi, ilgai laukti nereikėjo ir pasirodė pirmieji nerimo ženklai iš LRT – šis pirmadienį paskelbęs apie savo sprendimą iš skilties „Nuomonės“ naikinti žurnalistų parengtus komentarus politinėmis ir kitomis aktualijų temomis[2].

„Tokį sprendimą priėmė LRT naujienų redakcijų vadovai kartu su LRT Žurnalistų etikos komisija siekdami dar didesnio nešališkumo ir objektyvumo LRT kanaluose.

Tai reiškia, kad tie LRT žurnalistai, kurie veda LRT aktualijų laidas, rengia naujienas, atlieka žurnalistinius tyrimus, moderuoja politines diskusijas koncentruosis į savo pagrindinę veiklą ir neberengs politikos ir kitų temų komentaro tekstų. Tokie komentarai skambėdavo LRT RADIJO eteryje, taip pat būdavo publikuojami naujienų portale LRT.lt“ – nurodoma LRT komentare.

Į tokį nacionalinio transliuotojo žingsnį sureagavo ir pats R. Žemaitaitis: „Baimės akys pamatė, kad gyventojai gali pamatyti šviesą LRT veikloje?“[3].

Neramina ir prezidento pozicija: jau atmestos dviejų partijos deleguotų ministrų kandidatūros

Keistai šiuo atveju „Nemuno aušros“ atžvilgiu nusiteikęs ir jau antrąją savo kadenciją einantis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, kurio, šaltinių teigimu, neįtikino partijos deleguotas kandidatas, jau keturis metus Gamtos tyrimų centrui vadovaujantis Sigitas Podėnas.

Šaltiniai teigė, kad S. Podėno patirtis tokioms pareigoms esą nepakankama, o tapęs aplinkos ministru galimai nesusitvarkytų su užkritusiais sunkumais.

Klausimų kilo ir dėl advokato Gintauto Bartkaus, kurį siūlyta paskirti eiti Teisingumo ministerijos vadovo pareigas. Staiga į viešumą iškilusi situacija, kai G. Bartkus dar 2017 m., nugalėjęs visus konkurentus dėl „Registrų centro“ direktoriaus posto, staiga po susitikimo su tuometine teisingumo ministre, a. a. Milda Vainiute, šių pareigų atsisakęs. Ilgai netrukus, pats G. Bartkus pranešė atsisakantis kandidatuoti į šį postą.

„Aušrietė“ Agnė Širinskienė kaipmat pareiškė nematanti didelės problemos dėl dviejų šios partijos nepatvirtintų ministrų ir tai esą dar nereiškia, kad tokiu būdu iš valdančiosios daugumos siekiama išmėžti šios politinės jėgos atstovus.

Tiesa, prezidentas jau patvirtino didelio ažiotažo visuomenėje sulaukusios socialdemokratės Dovilės Šakalienės kandidatūrą eiti krašto apsaugos ministrės pareigas.

S. Podėnas, G. Nausėda
Prezidentūros neįtikino S. Podėno kandidatūra. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka

Pastaruoju metu politikoje netyla nepasitenkinimas į valdančiąją koaliciją priimta „Nemuno aušra“

Tuo tarpu, Lietuvos socialdemokratų partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušrai“ pasirašius sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, pradėjo augti didžiulis konservatorių fanų nepasitenkinimas R. Žemaitaičio sugrįžimu. Ir ne bet kur, o valdžion.

Dar lapkritį prasidėjusių protestų serija „Dešimt minučių tylos“ norėtų vaisių, panašu, nedavė, o antisemitizmo dėmėmis išteptas politikas ir toliau sėkmingai pelno visuomenės ir koalicijoje dirbančių politikų pasitikėjimą.

Stiprybės R. Žemaitaičiui palinkėjęs ir pats Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, puikiai suprantantis, ką reiškia vieną dieną tapti labiausiai nekenčiamu fanatikų objektu.