V. Matijošaitis įvertino praėjusią savaitę vykusį piketą prieš „Nemuno aušrą“

V. Matijošaitis užjaučia naujus valdančiuosius: prieš kelis metus pats patyrė, ką reiškia tapti neapykantos objektu

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kritiškai įvertino praėjusią savaitę Kaune įvykusį protestą, nukreiptą prieš naujai į valdančiąją daugumą atėjusią Remigijaus Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušrą“ ir pareiškė užjaučiantis naujus valdančiuosius dėl tokios kylančios nepasitenkinimo bangos.

V. Matijošaičiui, turbūt, geriau nei kam kitam žinoma, ką reiškia išgyventi prieš jį nukreiptą neapykantos bangą. Vos prieš keletą metų tą patį išgyvenęs laikinosios sostinės meras dabar teigia gerai suprantantis ir užjaučiantis naujai išrinktus Tautos atstovus, sėdėsiančius prie valstybės valdymo vairo.

„Šitoje situacijoje gerai suprantu mūsų naują valdžią. Ir užjaučiu. Dar ne taip seniai pats tą patyriau, kai piketuotojai dvejus metus rinkdavosi po kabineto langais. Vienas jų su žaliais akiniais tuomet narsiai pirmose linijose stovėjo, o dabar sėdi. Teisiamųjų suole – kaltinamas pedofilija. Kitas, šešėlinis koordinatorius – trumpalaikis frakcijos seniūnas, įtariamas dokumentų klastojimu – laukia prokurorų verdikto ir kelionės į teismą. Galimai bus prisidirbęs su „čekučiais“. Tokie štai „herojai“!“ – be užuolankų rėžė Kauno vadas^[1].

Priešiškų reakcijų iš konservatorių prieš savivaldybių tarybų ir merų rinkimus susilaukęs V. Matijošaitis savo išplatintame pranešime tvirtina, kad tie patys konservatoriai apskritai nusisuko nuo Kauno.

„Per ketverius metus su ligšioline Premjere darbo klausimais bendravome tik vieną kartą. Bandžiau rodyti iniciatyvą, bet atsakymas aiškus – buvau paskelbtas persona non grata ir visiškai ignoruojamas“, – teigė V. Matijošaitis.

Trijuose Lietuvos miestuose vyko protesto akcijos nepritariant „Nemuno aušros“ atėjimui į valdžią

Nepatenkinti naujai išrinktais Tautos atstovais dabar jau eks-valdantieji ir jų pasekėjai sumanė Vilniuje, Kaune ir Tauragėje surengti protestų akciją, kuriai buvo suteiktas dramatiškas „Dešimt minučių tylos“ pavadinimas.

Mitingo „žvaigžde“ tapo partijos „Nemuno aušra“, begėdiškai greitai prasibrovusios į Lietuvos politinę padangę, įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, kuriam praėjusioje kadencijoje teko užverti seimo duris dėl pareikštų kaltinimų dėl antisemitinių pasisakymų.

Tačiau nepaisant naujai sudaryta valdančiąja dauguma pasipiktinusių protestuotojų, su jais susitikti nepanoro nei vienas naujos valdžios atstovas – nei socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, nei naujuoju premjeru tapęs „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, motyvuodami tuo, kad nepritaria „pačiai protesto idėjai“.

O štai tie patys dabartinės opozicijos atstovai ir jų sekėjai dar visai neseniai panašias veiklas ir mitingus prieš jų sprendimus buvo įvardinę kaip antivalstybinius.

R. Žemaitaitis šiuo jam išskirtinai skiriamu dėmesiu net apsidžiaugė ir pasidalino pasvarstymais, kad galbūt taip „pagerbti“ reikėtų ir TS-LKD garbės pirmininką, profesorių Vytautą Landsbergį už jo „nuopelnus“ Lietuvai, prie jo namų Žvėryne paliekant po žvakutę.

Tiesa, už tokius pareiškimus R. Žemaitaičiui vėl teks varstyti institucijų duris, mat už tai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors pats politikas teigė neraginantis eiti prie V. Landsbergio namų.

Visgi, vienas iš pirmojo protesto organizatorių Mantas Meškerys esą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir dėl leidimo antrajam protestui, vyksiančiam lapkričio 21 d. 19 val. Pirmadienį pranešta, kad sostinės savivaldybė šį prašymą tenkino ir leidimą mitingui suteiks^[2].

„Kadangi pirmą kartą mūsų neišgirdo – pabandykime dar kartą, – rašoma kvietime į mitingą feisbuke. – Mes renkamės, norėdami parodyti, kad yra žmonių, kurie mano, jog politikoje privalo būti raudonos linijos ir padorumo kriterijai. Viena iš jų – nulinė tolerancija antisemitizmui“.

Naująjį valdančiosios koalicijos žemėlapį sudaro LSDP, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „aušriečiai“

Ilgą laiką spėliota naujosios valdžios ateitis pagaliau tapo aiški – praėjusią savaitę ilgai lauktą susitarimą dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarė trijų partijų lyderiai – Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis G. Paluckas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis ir „Nemuno aušrą“ įkūręs R. Žemaitaitis.

Ketvirtadienį darbą pradėjus naujiems seimo nariams, naujuoju Vyriausybės vadovu tapo šias pareigas jau ėjęs Saulius Skvernelis, už kurio kandidatūrą balsą atidavė 107 parlamentarai^[3].

Seimo pirmininko pavaduotojais buvo nutarta paskirti Rasą Budbergytę, Orintą Leiputę, Juozą Oleką, Agnę Širinskienę, Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę bei Viktoriją Čmilytę-Nielsen^[4].

Po įvykusio pirmojo XIV parlamento posėdžio paaiškėjo ir naujieji frakcijų vadovai: Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu buvo išrinktas Remigijus Motuzas, frakcijos seniūno pavaduotojais tapo Tadas Barauskas, Ilona Gelažnikienė, Karolis Podolskis ir Jurgita Šukevičienė.

„Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pareigas eis Remigijus Žemaitaitis, frakcijos seniūno pavaduotojo pareigos dedikuotos Robertui Puchovičiui.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno kėdę užims Linas Kukuraitis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnu paskirtas Mindaugas Lingė, frakcijos seniūno pavaduotoja – Paulė Kuzmickienė, frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūne buvo išrinkta Aušrinė Norkienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojos pareigas eis Edita Rudelienė, Mišrios Seimo narių grupės seniūnu tapo Viktoras Fiodorovas.