Kodėl viešoje erdvėje kalbame daug, bet sakome mažai Gyvename laikais, kai kalbėti tapo labai lengva. Parašyti, pakomentuoti, sureaguoti, pasidalinti – užtenka kelių sekundžių. Viešojoje erdvėje nuolat kažkas vyksta: nuomonės, pasipiktinimai, palaikymai, pasmerkimai. Atrodo, kad tylos beveik neliko. Tačiau kartu keistai trūksta vieno dalyko – tiesos. Ne faktinės tiesos, o asmeninės.…
Apie narcizus dabar kalbama daugKartais net per daug. Žodis tapo patogus viskam paaiškinti: nesėkmingiems santykiams, šaltiems žmonėms, egoizmui, net paprastam nemokėjimui mylėti. Bet gyvenime narcizas retai atrodo kaip karikatūra. Jis nebūtinai rėkia, nebūtinai žemina atvirai ir nebūtinai save vadina ypatingu. Dažniau jis atrodo protingas, santūrus, net šiek tiek paslaptingas. Ir…
Santykiuose dažniausiai ieškoma didelių priežasčių, kai kažkas ima braškėti. Neištikimybės, rimti konfliktai, esminiai skirtumai. Tačiau labai dažnai santykius ardo ne dideli įvykiai, o kasdieniai žodžiai. Frazės, kurios sakomos be piktos valios, be sąmoningo noro įskaudinti, kartojamos iš įpročio, nuovargio ar gynybos. Šios frazės retai sukelia ginčą čia ir dabar. Jos…
Prisijunk ir naudokis visomis bendruomenės funkcijomis.
Prisijungti Naujas? RegistruokisPo prisijungimo grįši į šį straipsnį.