Santykiuose dažniausiai ieškoma didelių priežasčių, kai kažkas ima braškėti. Neištikimybės, rimti konfliktai, esminiai skirtumai. Tačiau labai dažnai santykius ardo ne dideli įvykiai, o kasdieniai žodžiai. Frazės, kurios sakomos be piktos valios, be sąmoningo noro įskaudinti, kartojamos iš įpročio, nuovargio ar gynybos.
Šios frazės retai sukelia ginčą čia ir dabar. Jos veikia lėtai. Kiekvieną kartą po truputį mažina saugumo jausmą, atvirumą ir norą dalintis. Ilgainiui jos sukuria atmosferą, kurioje santykiai išlieka, bet ryšys silpsta.
Viena dažniausių frazių yra teiginys, kad viskas gerai. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba raminančiai. Tačiau kai ši frazė kartojama tuo metu, kai akivaizdu, jog kažkas negerai, ji tampa pokalbio uždarymu. Ji nepalieka erdvės klausti, gilintis ar suprasti. Kitas žmogus lieka su jausmu, kad jo intuicija neteisinga, o pastebėta įtampa tarsi paneigiama. Ilgainiui tai skatina abejoti savimi ir nutylėti tai, kas iš tiesų svarbu.
Kita itin dažna frazė yra raginimas nesureikšminti. Ji dažnai sakoma norint sumažinti įtampą, bet realiai siunčia žinutę, kad kito jausmai yra per dideli, per jautrūs ar netinkami. Tokia frazė nenumalšina emocijų, ji jas nustumia. Žmogus išmoksta, kad jo reakcijos santykiuose nėra priimtinos, todėl kitą kartą renkasi tylą vietoje atvirumo.
Labai panašiai veikia ir pasakymas, kad taip jau yra. Tai frazė, kuri stabdo bet kokį judėjimą. Ji uždaro galimybę keistis, ieškoti sprendimų ar kalbėtis apie alternatyvas. Santykiai tampa statiški, o problemos pateikiamos kaip neišvengiamos. Ilgainiui tai kuria bejėgiškumo jausmą, kai atrodo, kad niekas nepriklauso nuo pastangų.
Dar viena santykius lėtai ardanti frazė yra pažadas palaukti. Iš pirmo žvilgsnio jis skamba viltingai. Tačiau dažnai laukimas tampa būdu atidėti pokalbį neribotam laikui. Problema tarsi pripažįstama, bet realiai nieko nedaroma. Laukimas be aiškaus veiksmo plano virsta stagnacija, o neišspręstos temos kaupiasi.
Santykiuose daug žalos daro ir nuolat kartojamas palyginimas su kitais. Net jei jis pateikiamas juokais ar kaip pavyzdys, jis kuria nematomą konkurenciją. Partneris ima jaustis vertinamas ne pagal tai, kas yra, o pagal tai, kuo galėtų būti. Tai mažina savivertę ir didina atstumą.
Ypač pavojinga frazė yra ta, kuria užbaigiamas bet koks bandymas kalbėti rimtai. Pasakymas, kad apie tai jau kalbėta, dažnai reiškia ne sprendimą, o vengimą. Temos uždaromos ne todėl, kad išspręstos, o todėl, kad vargina. Kitas žmogus lieka su jausmu, kad jo poreikis kalbėti yra našta.
Dar viena iš pažiūros nekalta frazė yra teiginys, kad tai ne problema. Ji paneigia kito žmogaus patirtį. Net jei problema atrodo maža ar neesminė, santykiuose svarbu ne mastas, o tai, ką ji reiškia. Kai vieno partnerio jausmai nuvertinami, ryšys pradeda trūkinėti.
Visos šios frazės turi bendrą bruožą. Jos mažina dialogą. Jos saugo nuo konflikto, bet kartu saugo ir nuo artumo. Santykiai negriūva staiga, tačiau po truputį tampa vieta, kurioje nebesinori būti atviram.
Svarbu suprasti, kad problema nėra pačios frazės. Problema yra tai, kaip ir kada jos naudojamos. Žodžiai santykiuose nėra tik garsai. Jie kuria erdvę, kurioje arba saugu būti savimi, arba saugiau tylėti.
