Kauno mariose Lietuvos rinktinė tapo stipriausia pasaulyje
Rugpjūčio 11–15 dienomis Kauno mariose vykęs XXV UIM „Formula Future“ vaikų ir jaunių motorlaivių pasaulio čempionatas Lietuvos sportininkams tapo vienu sėkmingiausių istorijoje. Varžybose dalyvavo 91 pilotas iš 13 valstybių.
Lietuvos rinktinė laimėjo bendrą komandinę įskaitą, aplenkusi Latviją ir Vokietiją. Galutinį rezultatą nulėmė 5 geriausiai pasirodžiusių Lietuvos sportininkų surinkti 3 265 taškai.
Ryškiai pasirodė ir vyresniųjų klasių pilotai. Elimantas Raziulis V klasėje iškovojo pasaulio vicečempiono titulą, o Rokas Frejeris užėmė 4 vietą. Abu sportininkai iki apdovanojimų pakylos keliavo skirtingai: vienam teko atsitiesti po nesėkmingos pradžios, kitam medalį atėmė minimalus laiko skirtumas.
Elimantas Raziulis po sunkios pradžios laimėjo slalomą
Elimanto Raziulio kelias į pasaulio elitą buvo nuoseklus. 2022 m. pasaulio čempionate jis užėmė 13 vietą, 2024 m. pakilo į 7 poziciją, o 2025 m. Vengrijoje tapo IV klasės pasaulio čempionu.
Kaune sportininkas varžėsi jau V klasėje. Manevravimo rungtyje E. Raziulis surinko 127 taškus ir liko 5-as, todėl prieš slalomą jo galimybės kovoti dėl medalio atrodė gerokai sumenkusios.
Lemiamą dieną lietuvis sugebėjo atsiriboti nuo pirmosios rungties rezultato. Slalome E. Raziulis surinko maksimalų 400 taškų skaičių ir tapo šios rungties pasaulio čempionu.
Bendroje įskaitoje 527 taškų pakako 2 vietai. Taip prieš metus pasaulio čempionu tapęs lietuvis savo laimėjimų sąrašą papildė vicečempiono titulu.
Nuo 13 vietos iki 2 pasaulyje
E. Raziulio rezultatai rodo, kiek daug šiame sporte lemia patirtis ir gebėjimas išlaikyti ramybę. Per 4 metus jis pakilo iš vietos už pirmojo dešimtuko ribų iki 2 pozicijos pasaulyje.
2025 m. Vengrijoje titulą jam atnešė stabilumas abiejose rungtyse. Tuomet sportininkas ir manevravimo, ir slalomo varžybose užėmė 2 vietą, tačiau surinktų taškų pakako pergalei bendroje įskaitoje.
Kaune situacija buvo priešinga. Po 5 vietos manevravimo rungtyje E. Raziuliui reikėjo beveik nepriekaištingo pasirodymo slalome. Sportininkas šią užduotį įvykdė ir parodė, kad vienas prastesnis plaukimas dar nenulemia viso čempionato.
Jaunesniems pilotams E. Raziulis pataria nebijoti klaidų. Jo paties karjera patvirtina, kad nesėkmė gali tapti vertinga pamoka, jeigu sportininkas sugeba ją išanalizuoti ir grįžti į trasą geriau pasirengęs.
Roką Frejerį nuo medalio atskyrė laikas
Rokas Frejeris V klasėje surinko 395 taškus. Manevravimo rungtyje lietuvis užėmė 2 vietą ir išsaugojo realias galimybes kovoti dėl pasaulio čempionato medalio.
Slalomo varžybose R. Frejeriui nepavyko patekti į finalinius plaukimus. Nuo tos akimirkos galutinė jo vieta priklausė nuo likusių varžovų rezultatų.
Lietuvis bendroje įskaitoje surinko tiek pat taškų kaip latvis Ralfs Zaharcenoks. Pagal papildomą laiko rodiklį 3 vieta atiteko Latvijos sportininkui, o R. Frejeris pasaulio čempionatą baigė 4-as.
R. Frejerio ir R. Zaharcenokso varžymasis tęsiasi nuo 2021 m. Kaune vykusio pasaulio čempionato. Šį kartą ilgametę sportinę kovą nulėmė itin mažas skirtumas, dar kartą parodęs, kad „Formula Future“ varžybose viena netiksli trajektorija gali pakeisti visą galutinę įskaitą.
Į trasą stojo kaip pilotas, prie kranto liko treneriu
Kauno čempionate R. Frejeris atliko 2 vaidmenis. Jis pats kovojo V klasėje, o prieš jaunesnių Lietuvos sportininkų startus dirbo jų treneriu.
Pasak R. Frejerio, stebėti savo mokinių plaukimus kartais sunkiau nei pačiam valdyti motorlaivį. Sportininkas trasoje gali pasikliauti savo sprendimais, o treneriui belieka stebėti, kaip auklėtiniai pritaiko per treniruotes įgytas žinias.
Asmeninė pasaulio čempionatų patirtis padeda R. Frejeriui suprasti jaunųjų pilotų būseną. Vaikui išlipus iš laivo svarbu įvertinti jo savijautą, padėti priimti rezultatą ir tik tada aptarti padarytas klaidas.
Lietuvos pergalė komandinėje įskaitoje R. Frejeriui tapo dvigubu laimėjimu. Prie galutinio rezultato jis prisidėjo savo taškais ir trenerio darbu, padėjusiu jauniesiems sportininkams pasirengti svarbiausiems sezono startams.
2 lietuvės laimėjo maksimaliu rezultatu
Lietuvos rinktinės pergalę sustiprino 2 pasaulio čempionių pasirodymai. Izabelė Cvirkaitė ir Adriana Kaškauskaitė savo klasėse laimėjo manevravimo bei slalomo rungtis ir surinko po maksimalų 800 taškų skaičių.
I. Cvirkaitė triumfavo I klasėje ir iškovojo antrą pasaulio čempionės titulą iš eilės. 2025 m. Vengrijoje ji buvo laimėjusi jauniausiųjų – delfinų – klasėje. A. Kaškauskaitė tapo III klasės pasaulio čempione, o Kemas Mitkus toje pačioje klasėje pelnė sidabro medalį.
Sidabrą Lietuvai taip pat iškovojo Augustas Mikelaitis ir E. Raziulis, bronzą – Dovydas Pūkas. Aukšti rezultatai skirtingose amžiaus grupėse leido Lietuvos komandai aplenkti visas čempionate dalyvavusias rinktines.
Kauno mariose pasiektas rezultatas parodė, kad Lietuvos jaunųjų motorlaivių sporto sistema jau remiasi ne pavieniais talentais. Pasaulio čempionų titulams, medaliams ir komandinei pergalei reikėjo plataus stiprių pilotų būrio bei trenerių, kurie dar patys gali stoti prie starto linijos.
Šaltiniai
Lietuvos motorlaivių federacija. (2026). „Šis jausmas kainos neturi“: Rokas Frejeris – ketvirtas pasaulyje ir Lietuvos čempionų treneris. https://lmf.lt/sis-jausmas-kainos-neturi-rokas-frejeris-ketvirtas-pasaulyje-ir-lietuvos-cempionu-treneris/
Lietuvos motorlaivių federacija. (2026). „Nebijok klysti“: po pasaulio čempiono titulo IV klasėje Elimantas Raziulis Kaune iškovojo sidabrą V klasėje. https://lmf.lt/8098-2/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Lietuvos sportininkų pasiekimus pasaulio čempionate, todėl jis yra vertas skaityti. Jame pateikiama ne tik faktinė informacija, bet ir sportininkų asmeninės istorijos, kas praturtina turinį.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie varžybas ir sportininkų pasiekimus, laikosi nešališkumo principų ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai atskleidžiama, kaip sportininkai pasiekė savo rezultatus, kas atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes apžvelgia neseniai įvykusį pasaulio čempionatą, kuriame Lietuvos sportininkai pasiekė reikšmingų rezultatų. Tai skatina nacionalinį pasididžiavimą ir domėjimąsi sportu Lietuvoje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lietuvos sportininkų pasiekimus tarptautinėse varžybose, skatina jaunimą siekti aukštumų ir demonstruoja, kaip atkaklumas gali atnešti sėkmę.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas, nes jis akcentuoja sportininkų pasiekimus ir motyvaciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Pateikiama informacija yra objektyvi ir skatina pozityvų požiūrį į sportą.
