Etatinis lindimas prie mikrofono rodo ne lyderio, o lūzerio savybes
Kuo daugiau žmogus kalba ir reiškiasi, tuo mes labiau linkę traktuoti tą žmogų, kaip tos grupės lyderį, nors labai didelė tikimybė, kad ne jis bus tikrasis tos grupės lyderis.
Etatinis lindimas prie mikrofono, lipimas ant bačkos su siekiu būti matomu, girdimu, noras įsitvirtinti toje grupėje psichologiškai rodo ne lyderio, o lūzerio savybes. Užuot klausęsis, analizavęs, palaikęs arba bent negriovęs komandiškumo ir takto, toks žmogus kaip tik tą grupę „iškastruoja“. Ir čia dar su sąlyga, kad jis pats nenusišneka ir „nepjauna grybo“. Tada kenčia tik komandos produktyvumas ir mikroklimatas. O jei mūsų garsusis stalo komendantas dar truputį ir nušneka (kas, beje, būna gan dažnai), tuomet rizika, kad grupės lyderiu taps „naglas šnekorius“, o ne brandus, linkęs išklausyti kitus narius specialistas – dar didesnė.
Vadovai darbe linkę painioti lyderystę su žmogaus įžuliu siekiu save įtvirtinti
Vadovai darbe a priori linkę painioti lyderystę su žmogaus įžuliu siekiu save įtvirtinti, kas rodo kaip tik – labai silpnas jo pozicijas, kuomet žmogus jaučiasi pavojuje, diskomforte ir verbalizuodamas save tarsi palenkia ne visai palankią aplinką savo labui. Tai niekaip nesusiję su jokia lyderyste ir konstruktyviu darbu – lyderis renkasi misiją, įkvepia aplinkinius, juos motyvuoja ir palaiko, o ne lipa per galvas už jį mandagesniems, brandesniems ir dažnai protingesniems žmonėms.
Nieko baisaus, jei žmogus rodo iniciatyvą ir pralaužia pokalbio ledus, skatina diskusiją, bet jei tai nuolatinis ir beatodairiškas siekis dominuoti verbaliai, psichologiškai, o ne intelektualiai, per savo darbo pavyzdį – tokį pseudo intelektualumą vadovai privalo identifikuoti ir tinkamai įvertinti – antraip darbas tokioje komandoje bus fragmentiškas, neoptimalus, o ilgainiui kompetentingesni, brandesni darbuotojai tokius kolektyvus paliks, o tokių įmonių konkurencinis potencialas stipriai nukentės.
Tikri lyderiai nesibrauna aklai į priekį
Dar kartelį – tikri lyderiai nesibrauna aklai į priekį – politikoje – prie lovio, darbe – prie aukštesnio vadovo, gyvenime – ant aukščiausios pakylos. Lyderiai gali stovėti net gale, nes priekyje jie būna ir taip – mentališkai, strategiškai – savo mintyse, apmąstymuose ir toli į priekį numatytuose veiksmuose.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
