Artėjant rinkimams Saksonijoje-Anhalte policijos pareigūnams pasiūlyta ruoštis galimai AfD vadovaujamai vyriausybei
Vokietijoje kilo aštri diskusija dėl to, kaip policijos pareigūnai turėtų elgtis, jeigu rugsėjo 6 dieną vyksiančius Saksonijos-Anhalto žemės parlamento rinkimus laimėtų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir suformuotų regiono vyriausybę. Ginčą sukėlė vienos didžiausių šalies policijos profesinių sąjungų – Gewerkschaft der Polizei (GdP) – vicepirmininko Sveno Hüberio publikacija profesinės sąjungos žurnale „Deutsche Polizei“.
S. Hüberis pareigūnus paragino iš anksto apmąstyti situaciją, kurioje žemės vidaus reikalų ministru galėtų tapti AfD atstovas. Jo teigimu, policininko priesaika reiškia pareigą saugoti Vokietijos konstitucinę santvarką nepriklausomai nuo to, kuri partija laimi rinkimus.
Didžiausio dėmesio sulaukė S. Hüberio priminimas apie Vokietijos valstybės tarnautojams taikomą vadinamąją remonstracijos pareigą. Ji įpareigoja pareigūną prieštarauti tarnybiniam nurodymui, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo.
Tačiau diskusija labai greitai peržengė techninės valstybės tarnybos teisės ribas. Kritikai S. Hüberio tekstą interpretavo kaip raginimą policijai priešintis demokratiškai išrinktai AfD vyriausybei, o pats GdP vicepirmininkas teigė kalbantis apie pareigūnų atsakomybę laikytis Konstitucijos.
Remonstracijos pareiga nereiškia, kad policininkas gali nevykdyti bet kurio jam nepatinkančio valdžios sprendimo
Vokietijos valstybės tarnybos sistema numato, kad pareigūnas nėra absoliučiai aklas savo vadovybės nurodymų vykdytojas. Jeigu valstybės tarnautojas mano, kad jam duotas įsakymas yra neteisėtas, jis privalo apie tai informuoti tiesioginį vadovą ir pareikšti savo abejones.
Jeigu aukštesnis vadovas nurodymą patvirtina, pareigūnas paprastai privalo jį vykdyti. Išimtis taikoma tais atvejais, kai nurodymo vykdymas akivaizdžiai reikštų nusikalstamą veiką arba žmogaus orumo pažeidimą. Todėl remonstracija nėra bendra teisė atsisakyti vykdyti demokratiškai išrinktos valdžios politiką.
Būtent čia dalis viešos diskusijos tapo klaidinanti. Formuluotė, kad Vokietijos policija rengiasi „nepaklusti AfD“, yra pernelyg plati. Teisiškai kalbama apie konkrečių galimai neteisėtų nurodymų apskundimą ir tam tikrais kraštutiniais atvejais jų nevykdymą.
S. Hüberis savo publikacijoje būtent remonstraciją įvardijo kaip pirmąją teisinę priemonę, jeigu būsima AfD vadovaujama valdžia policijai duotų su Konstitucija nesuderinamus nurodymus. Tačiau kai kurie jo platesni politiniai teiginiai sukėlė daug rimtesnių klausimų.
S. Hüberis pareiškė, kad policininkai neturėtų balsuoti už AfD – su tuo nesutiko net dalis jo paties profsąjungos
Kontroversiškiausia S. Hüberio pozicijos dalis buvo ne priminimas apie neteisėtų įsakymų apskundimą. Jis pareiškė, kad pareigūnas, rimtai vertinantis priesaiką Konstitucijai, neturėtų remti AfD, balsuoti už ją ar būti jos nariu.
Tokia interpretacija susilaukė kritikos ir GdP viduje. Šiaurės Reino-Vestfalijos bei kitų regioninių profsąjungos padalinių atstovai pabrėžė, kad pareigūno tarnybinė priesaika nepanaikina jo konstitucinės teisės laisvai ir slaptai balsuoti.
AfD Vokietijoje nėra uždrausta partija. Todėl valstybės tarnautojas negali būti automatiškai laikomas pažeidžiančiu priesaiką vien todėl, kad rinkimuose balsuoja už teisėtai rinkimuose dalyvaujančią partiją. Kitokia situacija gali būti vertinant aktyvų dalyvavimą ekstremistinėse organizacijose arba konkrečius veiksmus prieš konstitucinę santvarką.
GdP federalinis pirmininkas Jochenas Kopelke galiausiai viešai pripažino, kad S. Hüberio tekstas sukėlė pagrįstą diskusiją dėl politinio neutralumo. Profesinės sąjungos vadovybė pabrėžė, jog jos užduotis nėra nurodinėti nariams, už ką balsuoti, ar teikti rinkimų rekomendacijas.
Kita policijos profsąjunga apkaltino GdP bandymu politiškai paveikti pareigūnus
Konkurencinės Vokietijos policijos profsąjungos Deutsche Polizeigewerkschaft (DPolG) vadovas Heiko Teggatz S. Hüberio iniciatyvą įvertino kritiškai. Jo teigimu, profesinė sąjunga neturėtų mėginti formuoti pareigūnų politinių pažiūrų ar iš anksto traktuoti būsimos demokratiškai išrinktos valdžios kaip neteisėtos.
H. Teggatz pabrėžė, kad policijos pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai privalo išlaikyti politinį neutralumą vykdydami tarnybines pareigas. Jo nuomone, pagrindinė profesinių sąjungų užduotis turėtų būti darbo sąlygos, atlyginimai, personalo trūkumas ir pareigūnų teisinės garantijos.
Diskusijoje atsirado ir daug griežtesnių vertinimų. Kai kurie S. Hüberio kritikai kalbėjo net apie galimą raginimą policijai priešintis demokratiškai išrinktai valdžiai ar apie savotišką „policijos pučą“. Tačiau toks apibūdinimas yra ginčytinas, nes remonstracijos mechanizmas yra įtvirtinta Vokietijos valstybės tarnybos teisės dalis, o ne savavališko nepaklusnumo forma.
Kita vertus, S. Hüberio vartota itin politizuota kalba suteikė pagrindo kritikai. GdP vadovybė vėliau pripažino, kad tekste būta retorinio perspaudimo ir kad viešoji komunikacija nebuvo tinkamai suderinta organizacijos viduje.
GdP vadovybė atsiprašė dėl retorikos, tačiau savo vicepirmininko neatšaukė
Rugpjūčio 13 dieną GdP federalinė vadovybė paskelbė oficialų pareiškimą dėl S. Hüberio publikacijos. Jame pripažįstama, kad tekstas sukėlė labai plačią diskusiją apie profesinės sąjungos politinę veiklą ir būtinybę policijos darbe išlaikyti neutralumą.
J. Kopelke pareiškė, kad GdP nėra skirta teikti savo nariams rinkimų rekomendacijas ar juos politiškai auklėti. Jis taip pat atsiprašė dėl komunikacijos, kuri galėjo būti suprasta kaip nurodymas policininkams, kaip jie turėtų balsuoti.
Tačiau GdP vadovas kartu apgynė S. Hüberį kaip daugiau nei tris dešimtmečius Bundespolicijoje dirbusį valstybės tarnybos teisės specialistą. Profesinė sąjunga pasmerkė jam adresuotus grasinimus ir asmeninius išpuolius.
Tai reiškia, kad GdP neatsisakė pačios diskusijos apie pareigūnų atsakomybę galimos konstitucinės krizės atveju. Organizacija atsitraukė pirmiausia nuo įspūdžio, kad profesinė sąjunga gali spręsti, už kokią partiją jos nariai turi ar neturi teisės balsuoti.
AfD Saksonijoje-Anhalte artėja prie rinkimų kaip aiški favoritė
Diskusija policijoje tapo tokia aštri dėl politinės padėties Saksonijoje-Anhalte. Rugsėjo 6 dieną vyksiančių žemės parlamento rinkimų apklausose AfD yra ryški lyderė, o kai kurių apklausų vidurkis jai suteikia daugiau kaip 40 proc. balsų.
Partijos kandidatas į ministro pirmininko postą Ulrichas Siegmundas siekia, kad AfD pirmą kartą Vokietijos istorijoje galėtų vadovauti vienos iš federalinių žemių vyriausybei. Tradicinės partijos iki šiol laikosi vadinamosios „ugniasienės“ principo ir atsisako formuoti koalicijas su AfD.
Saksonijos-Anhalto AfD regioninis skyrius vietos Konstitucijos apsaugos tarnybos yra vertinamas kaip patvirtintai dešiniojo ekstremizmo siekių turinti struktūra. Tačiau tai savaime nereiškia partijos uždraudimo: AfD teisėtai dalyvauja rinkimuose ir gali gauti demokratinį mandatą.
Būtent tokia situacija kelia Vokietijai iki šiol praktiškai neišbandytą klausimą: kas nutiktų, jeigu partijai, kurią saugumo tarnybos vertina kaip ekstremistinę, būtų patikėta vadovauti institucijoms, tarp jų policijai ir vidaus saugumo struktūroms.
Ginčas atskleidė ribą tarp demokratinės valdžios mandato ir pareigūno pareigos laikytis Konstitucijos
S. Hüberio publikacijos esmėje slypi platesnė problema, kuri aktuali ne tik Vokietijai. Demokratinėje valstybėje policija privalo paklusti teisėtai išrinktai politinei valdžiai, tačiau kartu jos pareigūnai nėra atleidžiami nuo asmeninės atsakomybės už akivaizdžiai neteisėtų įsakymų vykdymą.
Vokietijoje šis principas turi ypatingą istorinį svorį. Po Antrojo pasaulinio karo kuriant Federalinės Respublikos valstybės tarnybos sistemą buvo sąmoningai siekiama užkirsti kelią situacijai, kai pareigūnas galėtų pateisinti savo veiksmus vien tuo, kad „vykdė įsakymus“.
Tačiau toks principas veikia abiem kryptimis. Pareigūnas negali vykdyti aiškiai nusikalstamo įsakymo, bet taip pat negali atsisakyti teisėto nurodymo vien todėl, kad politiškai nepritaria ministrui ar jo partijai.
Todėl dabartinis Vokietijos ginčas iš esmės nėra apie teisę policijai savavališkai „nepaklusti AfD“. Jis yra apie daug siauresnę ir sudėtingesnę ribą – kada valstybės tarnautojo lojalumas demokratiškai išrinktai valdžiai baigiasi ir prasideda jo asmeninė pareiga ginti konstitucinę santvarką.
Šaltiniai
Yahoo News / The Telegraph. (2026). German police threaten to defy AfD orders if party takes power. https://www.yahoo.com/news/politics/articles/german-police-threaten-defy-afd-153208108.html
The Telegraph. (2026). German police threaten to defy AfD orders if party takes power. https://www.telegraph.co.uk/world-news/2026/08/14/german-police-threaten-to-defy-afd-if-party-takes-power/
Gewerkschaft der Polizei. (2026). GdP zu Artikel „Richtig Nein sagen“ in „DEUTSCHE POLIZEI“, August 2026. https://www.gdp.de/bund/de/stories/2026/08/gdp-stellungnahme
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pristato Vokietijos policijos profsąjungos vicepirmininko poziciją dėl policijos neutralumo ir galimų teisinių klausimų, susijusių su AfD. Jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojui, domisi politinėmis naujienomis.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie Vokietijos policijos profsąjungos vicepirmininko poziciją ir diskusiją dėl policijos neutralumo, atitinka etikos standartus, nes yra tikslus, nešališkas ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis nagrinėja Vokietijos policijos profesinės sąjungos vicepirmininko pareiškimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos aktualijomis. Dėl to jo reikšmingumas ir aktualumas Lietuvos auditorijai yra ribotas.
Straipsnis nagrinėja svarbią temą apie policijos neutralumą ir pareigūnų atsakomybę, ypač kontekste, kai gali laimėti ekstremistinė partija. Informacija yra aktuali ir skatina diskusijas apie demokratines vertybes ir teisės aktus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie policijos pareigūnų elgesį politinių pokyčių kontekste, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame analizuojamos teisės normos ir pareigūnų atsakomybės, kas yra svarbu diskusijoje.
