Pagalbos prireikė dukrai nukritus nuo sūpynių
Kai susižeidžia vaikas, tėvams svarbi tampa kiekviena minutė. Tačiau kaunietė Kristina (77 – tikrasis vardas redakcijai žinomas), iškvietusi greitąją pagalbą nuo sūpynių nukritusiai mažametei dukrai, sako susidūrusi su ją papiktinusia situacija – apie nelaimę ir vaiko būklę jai teko pasakoti du kartus.
Moteris nesupranta, kodėl Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriui numeriu 112 jau pateiktą informaciją teko iš naujo kartoti sujungus su greitosios medicinos pagalbos dispečerine.
Nelaimė įvyko sekmadienį kieme. Kaip nurodė Kristina, jos dukra nukrito nuo sūpynių ir, kaip vėliau paaiškėjo, susilaužė raktikaulį. Pamačiusi kaklo srityje atsiradusį guzą, išsigandusi mama nusprendė kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Mano mažiausioji dukra nukrito kieme nuo sūpynių ir susilaužė raktikaulį. Turėjau nemažai streso. Šiandien jau viskas lyg ir gerai, tik vakar buvo baisiau“, – pasakojo kaunietė.
Tą pačią informaciją teko pateikti iš naujo
Pasak Kristinos, paskambinus numeriu 112 jos buvo klausiama, kas ir kada nutiko, koks tikslus adresas, ar mergaitė neprarado sąmonės, ar kraujuoja, ar jai nėra sunku kvėpuoti, ar ji sąmoninga ir geba atsakyti į klausimus.
Moteris į klausimus atsakė, tačiau netrukus buvo informuota, kad skambutis bus sujungtas su greitosios medicinos pagalbos dispečerine. Būtent tuomet, anot jos, prasidėjo tai, kas sukėlė didžiausią pasipiktinimą – daugelį atsakymų teko pateikti dar kartą.
„Paskambini, viską papasakoji, tada sako: sujungsime su greitąja. Ir tada pasakoji viską vėl tą patį. Ir kas nutiko, ir kaip, ir adresą. Absoliučiai viską pasakoji du kartus. Kodėl?“ – klausė Kristina.
Jos teigimu, susidarė įspūdis, kad tiek pirmoji skambutį priėmusi darbuotoja, tiek GMP dispečerė vadovavosi labai panašiu klausimynu.
„Viena visko išklausinėjo, paskui sujungė ir vėl viskas iš naujo: adresas, kada nutiko, kas nutiko, ar sąmonės neteko, ar yra kraujo, ar sunkiai kvėpuoja, ar sąmoningai atsako į klausimus ir taip toliau. Atrodo, tą patį klausimyną abi skaito ir užsirašo“, – pasakojo moteris.
Kristiną stebino ir tai, kad, jos akimis, dalis šios informacijos galėtų būti perduodama tarp tarnybų, kad nelaimės ištiktam žmogui jos nereikėtų kartoti.
Mama svarsto, kas būtų nutikę kritiniu atveju
Kaunietė neslepia, kad kartojami klausimai ją ėmė erzinti ne vien dėl sugaišto laiko. Tuo metu šalia jos buvo išsigandęs ir skausmą kenčiantis vaikas, kuriuo reikėjo rūpintis.
„Gerai, kad mano atveju nereikėjo abiem rankomis stabdyti kraujo, bet šiaip – kažkoks absurdas. Pradėjo pykdyti tas jų klausinėjimas. Reikia šaldyti, kaulas verčiasi lauk, mergaitė verkia persigandusi, o aš klausimynus pildau du kartus“, – sakė Kristina.
Moteris svarstė, kaip tokia pati situacija atrodytų gerokai sunkesnės nelaimės atveju – pavyzdžiui, jei skambinančiajam tuo pat metu reikėtų stabdyti stiprų kraujavimą, gaivinti žmogų ar atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus.
„Aišku, jeigu būtų tragedija, būčiau pasakiusi adresą ir kad važiuotų kuo greičiau“, – sakė ji.
Vis dėlto moteriai kilo klausimas, ar tokiu atveju vien adreso ir prašymo skubėti pakaktų.
„Bet ar būtų važiavę, jeigu nebūčiau visko du sykius aiškinusi?“ – svarstė kaunietė.
Kristina pabrėžia suprantanti, kad pagalbos tarnyboms būtina išsiaiškinti nelaimės aplinkybes ir tinkamai įvertinti nukentėjusio žmogaus būklę. Vis dėlto po šios patirties jai liko neaišku, kodėl bent dalies informacijos, kurią žmogus jau pateikė paskambinęs numeriu 112, negalima perduoti GMP dispečeriui kartu su skambučiu.
77.lt kreipėsi į atsakingas tarnybas
Kaunietės patirtis kelia klausimų, kaip praktiškai vyksta informacijos perdavimas tarp Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, kokius duomenis gauna GMP dispečeris ir kodėl dalį jų skambinančio žmogaus gali būti prašoma pateikti pakartotinai.
Taip pat svarbu, kuriuo pokalbio momentu priimamas sprendimas siųsti greitosios medicinos pagalbos brigadą ir ar pakartotinis paciento būklės vertinimas gali turėti įtakos tam, kaip greitai pagalba išsiunčiama į įvykio vietą.
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybą (GMPT), prašydami paaiškinti, kodėl skambinančiajam, sujungus su GMP dispečerine, gali tekti pakartotinai pateikti informaciją apie įvykį ir nukentėjusiojo būklę.
Institucijų taip pat teirautasi, kokie duomenys perduodami tarp tarnybų, ar toks pakartotinis klausinėjimas yra numatytos procedūros dalis ir ar jis gali turėti įtakos greitosios pagalbos brigados išsiuntimo laikui.
Gavę BPC ir GMPT atsakymus, publikaciją papildysime.
