Dalis lietuvių nepritaria Kalėdiniam vajui ir šį sujudimą vadina chaosu
Pasaulyje, o ir Lietuvoje, itin gajos diskusijos dėl apsipirkimo – ypač dabar, kai ant nosies Kalėdos. Kol vieni žmonės bei organizacijos skuba diegti akcijas bei šluoti lentynas, likusieji šią tendenciją kritikuoja, pabrėždami komercinio pobūdžio švenčių iškraipymą ir pernelyg didelį dėmesį materialinei pusei.
Iš tiesų, Kalėdų prekybos apimtys dažnai kritikuojamos kaip labai komercializuotos. Dalis žmonių reiškia nuomonę, esą šventės dvasia dingsta už į akis brukamų nuolaidų, „Black Friday“ išpardavimų ir kitų akcijų. Visgi, čia pat pasimato ir kita stovykla – raginanti švęsti ir dalintis nuotaika su kitais. Skirtingos stovyklos – viena iš jų skatinanti mažesnį vartojimą, kita – raginanti džiaugtis iš visų jėgų – iššaukia susiskaldymą. Tad žmonės, žiūrėk, vis sunkiau apsisprendžia – ar traukti iš spintos senus Kalėdų eglės žaisliukas, ar pirkti naujus ir dar įsigyti aukštakulnius plačianosius.
Visiems žinoma, jog per šventes aplinkos tarša dažnai išauga dėl pakuočių, dovanų ir greito mados vartojimo. Tad Lietuvoje vis dažniau pasitaiko nuomonių, smerkiančių šventinį apsipirkimą. Vis dėlto, nepaisant to, jog per Kalėdas didelė dalis prekybos centrų skelbia nuolaidas, kai kurie žmonės bei organizacijos pabrėžia, esą Kalėdų dvasia turi būti susijusi su šeima, bendryste, o ne materialiais dalykais. Apie tai neseniai prakalbo ir PC „Europa“[1].
PC „Europa“ siekia tapti pirmuoju prekybos centru, neskatinančiu šventinio apsipirkimo
Bažnyčios ir įvairios religinės grupės taip pat ragina daugiau dėmesio skirti dvasiniam šventės aspektui. Vėlgi, kol dalis visuomenės sako labiau vertinantys kokybę, kai kam didžiosios šventės – tai proga atsipalaiduoti, atverti kišenes ir pasidžiaugti be varžymosi.
Tačiau dalis kompanijų pasuko galvą kita linkme.
Pavyzdžiui, PC „Europa“ nusprendė Kalėdų atsisakyti. Nors kai kurie tautiečiai tai vertina džiaugsmingai, atsiranda šį pasirinkimą kritikuojančių, laikant jį rinkodaros triuku. Pastarųjų manymu, tokiu būdu stengiamasi pritraukti žmones, pavargusius nuo šventinės muzikos ir raginimų švęsti šventes anksčiau. Kita vertus, jei labiau pagalvotume, juk ant kaklo (per prievartą) girliandų niekas nekabina, tad žmogus laimę gali „pasimatuoti“ pats – jos neišsižadėdamas.
PC „Europa“ pareiškė: „nebus muzikos ir šventinio apsipirkimo skatinimo. Viskas praeina – praeis ir Kalėdos. Čia jų mažiau“, – tokia žinute šventiniu laikotarpiu lankytojus pasitinka Vilniaus centriniame verslo rajone įsikūręs prekybos centras.
Nuvilnijus šūkiui tiek prekybos centro internetinėje svetainėje, tiek – socialinio tinklo paskyroje, sujudo eilė tautiečių, įsikabinusių į savo seno palto skvernus. Pastarųjų manymu, toks prekybos centro ėjimas – ne tik sveikintinas, bet ir pavyzdys kitoms įmonėms.
„Didžiulis tempas, kuriuo ir taip gyvena aplinkinių biurų žmonės, gruodį dar suintensyvėja. Netylantis prieššventinis triukšmas persipina su besibaigiančių metų darbais ir terminais. Ir staiga jaukiausia metų šventė daugeliui tampa bėgimo varžybomis įgrisusios kalėdinės muzikos fone. Taip ir gimė mūsų kalėdinio laikotarpio kampanija „Kalėdų detoksikacija. „Europa“ – čia mažiau Kalėdų“. Taigi, mūsų lankytojai čia gali atrasti vietą, kur Kalėdų yra mažiau“, – tvirtina PC „Europa“ valdytoja Viktorija Gražienė.
Vis dėlto, yra ir vertinančių šventinę nuotaiką – tų, kurie tiki nusipelnę linksmybių po rutinos, slenkančios metai iš metų. Nepaisant to, jog tokiu būdu, anot kūrybinės agentūros „Truth.“ stratego Tomo Bartninko, PC „Europa“ nustato vartotojiškumo ribas reaguodama į žmonių psichinę sveikatą, nemokėjimas džiaugtis gyvenimu ir, taip tariant, krėsti išdaigų, taip pat turi savo kainą.
Dar vienas „sprendimas” – politkorektiškai Kalėdų nebešvęsti
Kalėdų detoksikacijos idėją dalis lietuvių vertina puikiai; jų manymu, Kalėdos – tai šeimos šventė, o ne visuotinis išprotėjimas, kuriam ruošiamasi nuo spalio-lapkričio mėnesio. Tačiau galima pasvarstyti, jog taip, kaip pamažu ateina mada būti minimalistams, gali užpūsti ir kiti vėjai, pavyzdžiui – mada nešvęsti Kalėdų – kad išlikti „politkorektiškais“ (kad neužgauti kažkieno jausmų ir pan.).
Buvo laikas, kai negalėjome švęsti Kalėdų dėl pandemijos metu taikytų ribojimų – draudimų susitikti su artimaisiais ir būriuotis. Buvo perspėjama, esą pavojinga susitikti, nes galime užkrėsti virusu vieni kitus. Vienintelis tuo metu egzistavęs sprendimas – gražiausias metų šventes paminėti su namiškiais. Liūdnesnės šventės buvo tiems, kurie gyveno vieni – juk net ir Kalėdų senelis neturėjo teisės pas juos patekti.
Nejaugi gali būti, kad, kritikuodami menamą vartotojiškumą, „pamesime” ir Velykas bei kitas šventes?
Lietuviai Kalėdų stalui išleidžia tiek pat, kiek pernai
Dalis žmonių gūžčioja pečiais, esą tradicijos turi išlikti. Jų nuomone, gyvenime svarbu išlaikyti balansą ir šypseną. Galbūt skatinimas įsigyti ne visada reikalingus daiktus nėra naudingas. Tačiau šventinė nuotaika ir pirkimas – nėra tas pats. Išties, gali būti, jog skatinimas nešvęsti arba pirkti kuo daugiau – tos pačios obels vaisiai; kraštutinumai, suskirstantys žmones į grupes ir iššaukiantys baimę atsipalaiduoti.
Nors tikroji Kalėdų esmė neretai būna pamiršta, žinoma, jog ši šventė yra apie bendrystę, juoką ir skanų maistą bei pilnus pilvus. Joks „dviračio išradinėjimas” grūdant pilnus dovanų maišus ne itin reikalingais daiktais ar atsisakymas švęsti, vargiai įprasmina akimirkas, tetrunkančias sekundę.
Brangiausiai pasipuošė Vilnius – Kalėdų eglė šiemet kainavo 118,7 tūkst. eurų
Šalies miestai „ne” žiemos šventėms nepasakė. Brangiausia Kalėdų eglė sostinėje 2022 m. atsiėjo 231 tūkst. eurų, praeitais metais – 89,5 tūkst. eurų, šiemet – 118,7 tūkst. eurų[2]. Antra brangiausia Kalėdų eglė – Kaune. Ją miestui dovanojo kaunietė, medį puoselėjusi 37 metus. Kalėdiniais akcentais puošta eglė miestui kainavo 79 996,73 euro; pernai eglei buvo išleista daugiau – 160 tūkst. eurų.
Lietuviai Kalėdų stalui savo ruožtu išleidžia beveik tiek pat, kiek pernai[3]. Panašu, kad nors atsiranda tų, kurie plūsta neva nereikalingas Kalėdines lemputes ir baltas mišraines, su pavogtomis Kalėdomis nesusidursime – bent jau ne šiemet.
