COVID-19 skiepų propagandos gniaužtų neišvengė net vaikai
Dabar, kai jau artėjame link 2024-ųjų, COVID-19 pandemija grimzta į užmarštį. Nors panika, nerimas dėl savo bei artimųjų sveikatos, finansinės padėties bei ateities daugeliui mūsų giliai įsirėžė į atmintį, šiuos sukrėtimus jau pakeitė kasdieniai reikalai ir aktualijos, kurių nestinga, pasauliui atsivėrus ir gyvenimui sugrįžus į savo įprastines vėžes.
Tačiau galima numanyti, kad net ir prabėgus dešimtmečiams po koronaviruso pandemijos, daugelis vis dar atsiminsime aukščiausiuose valdžios sluoksniuose naudotą retoriką, gąsdinimo politiką, vyravusią paniką bei didžiulį visuomenės susiskaldymą.
Juk pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, dėl spartaus viruso plitimo, ligoninių apkrovos, didžiulių užsikrėtimų ir net mirčių atvejų skaičiaus buvo kaltinami tie, kurie nepanoro skiepytis vakcina nuo koronaviruso.
Apie tai kalbėjo skirtingų pasaulio šalių prezidentai, ministrai pirmininkai, įstatymų leidėjai, sveikatos apsaugos srities ekspertai bei žurnalistai. Tokia pati situacija buvo pastebima ir Lietuvoje, kai bendruomenėse ar net šeimos bei draugų ratuose įsivyravo poliarizacija, susipriešinimas, atskirtis bei patyčios.
Neretai, neskiepyti asmenys susidūrė su išankstiniu nusistatymu ir buvo kritikuojami už tai, kad kelia pavojų kitų žmonių gyvybei, prisideda prie sveikatos priežiūros sistemų perkrovimo ir yra iš dalies atsakingi už įvairių formų apribojimų pratęsimą.
Žmonės ne tik susidūrė su priešiškomis nuotaikomis ir nuolatiniu viešu gėdinimu, bet net ir darbo praradimu. O bene liūdniausia, kad šio viešo pasmerkimo neišvengė net vaikai. Dabar socialiniuose tinkluose vėl plinta vienos žiniasklaidos priemonės reportažo įrašas[1].
Vaizdo įraše užfiksuota kaip žurnalistė kalbina nepilnametį, klausia, kaip jo gyvenimas pasikeis, kai pagal valdžios sprendimą, visuomenėje pradės galioti dabar jau liūdnai pagarsėjęs galimybių pasas. Vaikas atsako, kad bus žymiai sunkiau nei iki šiol, po pamokų su draugais nebegalės nueiti pavalgyti – tai tipiški jaunuolio atsakymai.
Tačiau tai ne viskas. Žurnalistė tuomet paklausia, ar pats vaikas norėtų skiepytis. Jis atsako neigiamai, teigia, kad po kitų skiepų jausdavosi blogai. Vis dėlto, žurnalistės toks atsakymas netenkina, ji toliau spaudžia kalbinamą vaiką ir klausia, ar toks nenoras iš tiesų yra jo paties ar jo tėvų.
Vaikas teigia, kad tokia nuomonė yra ir jo paties, ir jo tėvų, tačiau net ir tada žurnalistė nenusileidžia, vis kalba, kad nesiskiepijus, „bus blogai“: vaiko draugai nebegalės jo pakviesti į gimtadienį kavinėje, vaikas negalės vykti ir į klasės ekskursijas.
Pats nepilnametis tokioms provokacijoms nepasidavė, pažymėjo, kad to labai nesureikšmina, pats pabrėžė, kad nesutinka su tuo, kad galimybių pasas būtų privalomas visiems vaikams nuo 12 m. Vaikas taip pat sakė, kad taip pat kaip jis mastantys vaikai iš tiesų nebijo pačio skiepo kaip medicininės procedūros, bet supranta skiepo galimą žalą.
Šis pribloškiantis reportažas – tik vienas iš pavyzdžių, kai pagrindinės žiniasklaidos priemonės pandemijos pike dirbo visu pajėgumu, siekiant užsukti vakcinacijos kampaniją. Vis dėlto, net ir žinant tuo metu gyvavusią propagandą, vis dar stebina tai, kad jos taikiniais buvo buvo tapę net nepilnamečiai, o vaikus buvo siekiama supriešinti net su jų pačių tėvais.
Galimybių pasas buvo negailestinga kontrolės priemonė
Tuo metu, kai buvo užfiksuotas šis, dabar interneto platybėse vėl plintantis reportažas, Vyriausybė kaip tik diskutavo, ar verta plėsti galimybių paso pritaikymą.
Galiausiai, 2021 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė, kad vaikams nuo 12 metų galimybių pasas bus privalomas[2].
Tuomet tapo aišku, kad galimybių pasas vyresniems nei 12 metų vaikams bus privalomas prekybos ir pramogų vietose, o dokumentas vaikams nuo 12 iki 16 metų bus išduodamas jei vaikas bus paskiepytas pagal pilną vakcinacijos programą arba jei jam valstybės lėšomis bus atliktas serologinis tyrimas.
Tokiu atveju, galimybių pasas būdavo pratęsiamas vėliau profilaktiškai testuojantis mokykloje kaupinių metodu arba kas 7 dienas testuojantis PGR mobiliame punkte. Galimybių pasą vaikai gaudavo ir persirgę koronavirusu.
Atsiprašymo nebuvo ir nebus?
Nors kritikos tam, kaip Lietuvos valdžia vadovavo atsakui į koronaviruso pandemiją nestinga ir dabar, atsakingi asmenys pripažinti savo klaidų nesirengia. Veikiau priešingai: klaidas ir bet kokias galimas diskusijas skubama užglaistyti, o nusižengimus pateisinti.
Spalio mėnesį Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad galimybių paso ribojimai koronaviruso pandemijos metu neprieštaravo Konstitucijai ar Civilinės saugos įstatymui.
KT nutarime pažymėta, kad, pagal tuo metu turimus mokslinius duomenis ir ekspertų pateikiamą informaciją, Vyriausybė turėjo pagrindo manyti, jog asmenų, pasiskiepijusių nurodyta vakcina, persirgusių COVID-19 liga ar turinčių neigiamą tam tikro testo rezultatą, ir šių kriterijų neatitikusių vyresnių nei 16 metų asmenų galimybės užsikrėsti COVID-19 liga ir ją platinti buvo nevienodos.
KT taip pat konstatavo, kad, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, Vyriausybė siekė įgyvendinti valstybės funkciją rūpintis žmonių sveikata ir pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kuri buvo nulemta užkrečiamos COVID-19 ligos plitimo visuomenėje ir dėl kurios kilo grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei.
Pernai KT taip pat nagrinėjo su COVID-19 pandemijos valdymu susijusį skundą. Galiausiai buvo nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turėjo teisę taikyti tam tikrus žmogaus teisių ribojimus per pandemiją.
Be to, šių metų pradžioje Sveikatos teisės institutas (STI) pateikė duomenis, kad perteklinių apribojimų dėl COVID-19 metu, kai buvo įvestas galimybių pasas, buvo sulaukta priešingo efekto ir mirtingumas šalyje tik išaugo.
Tuomet parlamentarė Agnė Širinskienė sakė, kad pandemijos priemonių tyrimas veikiausiai bus pradėtas tik kitame šimtmetyje, kai išmirs pandemiją išgyvenusi karta.
