Patyčios iš „antivakserių“ suskaldė visuomenę, o įžeisti piliečiai atsiprašymo toliau nesulaukia
2021 m. „Kaiser Family“ apklausa parodė, kad beveik 8 iš 10 arba 77 proc. paskiepytų amerikiečių dėl itin spartaus COVID-19 plitimo kaltino tuos žmones, kurie atsisako skiepytis. Palyginimui, tik 12 proc. neskiepytų suaugusiųjų manė, kad vakcinos dozės atsisakantys žmonės iš tiesų yra pagrindinis veiksnys, lemiantis didelį susirgimų skaičių[1]
Iš tiesų, pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, dėl spartaus viruso plitimo, ligoninių apkrovos, didžiulių užsikrėtimų ir net mirčių atvejų skaičiaus buvo kaltinami tie, kurie nepanoro skiepytis vakcina nuo koronaviruso. Apie tai kalbėjo skirtingų pasaulio šalių prezidentai, ministrai pirmininkai, įstatymų leidėjai, sveikatos apsaugos srities ekspertai bei žurnalistai.
Tokia didžiulė atsakomybės našta, užgriuvusi vadinamuosius „antivakserius“, paveikė ir visuomenės nuomonę. Skirtingose bendruomenėse įsivyravo poliarizacija, susipriešinimas, atskirtis ir net patyčios. Neretai, neskiepyti asmenys susidūrė su išankstiniu nusistatymu ir buvo kritikuojami už tai, kad kelia pavojų kitų žmonių gyvybei, prisideda prie sveikatos priežiūros sistemų perkrovimo ir yra iš dalies atsakingi už įvairių formų apribojimų pratęsimą.
Šie asmenys taip pat susidūrė su priešiškomis nuotaikomis ir nuolatiniu viešu gėdinimu, net darbo praradimu ir galimybės gyventi įprastą socialinį gyvenimą atėmimu. Juk tiek politikai, tiek žiniasklaidos atstovai ar kiti vieši asmenys ne kartą ragino „antivakseriams“ nesuteikti medicininės pagalbos. Būta atvejų, kai švenčiama buvo net jų mirtis, taip kaip liūdnai pagarsėjusioje svetainėje „sorryantivaxxer.com“[2].
Dalis žmonių, kurie susidūrė su šiuo spaudimu, palūžo, atsiskyrė ar net vakcinavosi vien dėl visuomenės spaudimo. Kiti liko ištikimi sau ir savo pažiūroms. Tačiau dabar, kai pats pandemijos pikas, regis, jau yra paliktas praeityje, į šią viešą gėdinimo bei patyčių kampaniją galima pažvelgti ir kitu kampu. Kas prisiims už ją atsakomybę ir kas atsiprašys įžeistų visuomenės narių?
Nevakcinuoti buvo vadinami kvailiais ir idiotais: tai nepadėjo niekam
Pasaulinių medijų spaudimas vakcinuotis tęsėsi ilgus mėnesius ir gerokai aprimo tik visiškai neseniai. Apie vakcinaciją kurį laiką nuolat kalbėjo ir politikai: nuo eilinių ministrų, iki šalies vadovų. Visu tuo metu nevakcinuoti asmenys jautė milžinišką spaudimą skiepytis, o to ir toliau nedarant, buvo tapę tikrais taikiniais.
Dėl to, atsiprašymo jie nesulaukia ir šiandien, nors net ir didžiausi skiepų šalininkai pripažįsta, kad toks visuomenės supriešinimas buvo didelė klaida.
„Jei ketinate mane pavadinti idiotu, tai tikrai nėra ir nebus padrąsinimas. Paprastai tariant, jūs nieko nepasieksite puldami žmones. Žmonių gėdinimas ir įžeidinėjimas nėra labai veiksmingas būdas skatinti priimti tam tikrą elgesį“, – sako Alabamos universiteto biokultūrinės medicinos antropologijos docentė Stephanie McClure[3].
Tokiai nuomonei pritaria ir Vanderbilto universiteto, kritinės slaugos profesorius daktaras Wesas Ely, kuris COVID-19 metu tiria kaip CIBS centro komandos narys, nors pats ir tiki vakcinų nauda, nemano, kad žiniasklaidos atstovai ar kiti asmenys turėtų tyčiotis iš žmonių, kurie dar nesiskiepijo.
„Žmonių gėdijimas nekeičia jų elgesio, o iš tikrųjų gali paskatinti juos dar labiau įsitvirtinti savo pažiūrose. Mes visi norime daryti kažką, kas būtų veiksminga, o ne neveiksminga. Kiekvienas, kuris ragina gėdinti kitą žmogų, griebiasi nestandartinio požiūrio, o ne humaniško požiūrio, padedančio mums stiprinti mūsų ryšį, žmogiškąjį ryšį per gerą bendravimą“, – teigia profesorius.
Slovėnija COVID-19 draudimus pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, Austrijos valdžia atsiprašė savo piliečių
Dabar, kai COVID-19 plitimas beveik sustojo, suvaldyta buvo ir kampanija, nutaikyta prieš nevakcinuotus visuomenės narius. Jiems vis garsiau kalbant apie iššūkius, su kuriais susidūrė per pandemiją, į tai reaguoti yra priverstos ir suklydusios pasaulio vyriausybės.
Pavyzdžiui, Slovėnijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuriuo sustabdytas COVID-19 pandemijos taisyklių įgyvendinimo užtikrinimo procesas, pagal kurį, karantino ribojimams nusižengę piliečiai buvo baudžiami piniginėmis baudomis.
Nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2022 m. gegužės, pagal Slovėnijos teisės aktus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, buvo pradėta daugiau kaip 62 000 teisinių procedūrų, o piliečiams paskirtos baudos siekė 5,7 mln. eurų.
Apie 30 proc. arba 1,7 mln. eurų vertės baudų jau buvo sumokėta, likusios baudos vis dar nesumokėtos, o jų vykdymas buvo sustabdytas iš karto po to, kai naujoji vyriausybė pradėjo eiti pareigas.
Iš tiesų, vis daugiau valstybių vyriausybių skuba atsitraukti nuo savo anksčiau plačiai taikytos drakoniškos persekiojimo politikos ir net drįsta atsiprašyti už klaidas.
Dar praėjusių metų pabaigoje Kanados, garsėjusios itin griežta koronaviruso ribojimų praktika, Albertos regiono pirmininkė Danielle Smith prakalbo apie būtinybę nuo persekiojimo bei diskriminacijos apsaugoti tuos, kurie nebuvo pasiskiepiję nuo COVID-19. Politikė nevakcinuotus žmones net pavadino „labiausiai diskriminuojama visuomenės grupe“.
Kito Kanados regiono Ontarijo Vakarų Nipisingo miesto tarybos narė Anne Tessier taip pat prabilo apie koronaviruso ribojimus bei pareiškė apgailestavimą dėl dalies valdžios sprendimų.
O Žemutinėje Austrijos žemėje, vietos valdžia paskelbė atlyginsianti visas piliečiams skirtas finansines baudas dėl įvairių pandeminių ribojimų. Šiuo tikslu regiono vyriausybė net įsteigė 30 mln. eurų fondą. Pagal šį planą taip pat numatyta nutraukti neskiepytų žmonių diskriminaciją ir bet kokią skiepų reklamą.
Australijoje Naujojo Pietų Velso vyriausybė taip pat atšaukė daugiau kaip 29 tūkst. už COVID-19 pažeidimus skirtų užsilikusių baudų. Atšaukti beveik tris dešimtis tūkstančių baudų privertė Naujojo Pietų Velso Redferno teisės centro (angl. Redfern Legal Centre) iškelta byla. Būtent jos nagrinėjimo metu Aukščiausiasis Teismas suabejojo vyriausybės teisės aktų taikymo principais.
Šios bylos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama kelių konkrečių piliečių, kuriems pandemijos metu buvo skirtos baudos, situacijoms nagrinėti. Vienas iš ieškovų buvo Rohanas Pankas, kuris 2021 m. rugpjūtį buvo nubaustas už tai, kad tiesiog sėdėjo parke, esančiame už 1 km nuo jo namų, darydamas trumpą pertraukėlę nuo mankštos. Tuomet tai nebuvo laikoma karantino pažeidimu.
Lietuvoje atsiprašymo nėra ir nebus?
Nors kitos šalys neskuba pripažinti savo klaidų, viena ar kita pasaulio vyriausybė bent jau ima kalbėti apie nevakcinuotųjų diskriminaciją arba neteisingas baudų už karantino pažeidimus taikymo schemas. O kas vyksta Lietuvoje? Situacija mūsų šalyje, regis, yra priešinga, nes valdžia tik toliau įtvirtina, kad pandeminė politika buvo teisinga ir neva veiksminga.
Praėjusią savaitę Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad galimybių paso ribojimai koronaviruso pandemijos metu neprieštaravo Konstitucijai ar Civilinės saugos įstatymui[4].
KT nutarime pažymėta, kad, pagal tuo metu turimus mokslinius duomenis ir ekspertų pateikiamą informaciją, Vyriausybė turėjo pagrindo manyti, jog asmenų, pasiskiepijusių nurodyta vakcina, persirgusių COVID-19 liga ar turinčių neigiamą tam tikro testo rezultatą, ir šių kriterijų neatitikusių vyresnių nei 16 metų asmenų galimybės užsikrėsti COVID-19 liga ir ją platinti buvo nevienodos.
KT taip pat konstatavo, kad, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, Vyriausybė siekė įgyvendinti valstybės funkciją rūpintis žmonių sveikata ir pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kuri buvo nulemta užkrečiamos COVID-19 ligos plitimo visuomenėje ir dėl kurios kilo grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei.
Tokie KT sprendimai tik parodo, kad nuomonė, dėl COVID-19 pandemijos valdymo bent jau Lietuvos politikų gretose, greitu metu nepakis. O patys piliečiai toliau bus priversti jausti atskirtį ir buvusių ribojimų, kontrolės ar net užgauliojimų padarinius.
