- Psichikos sveikatos problemų finansinė našta Europos ekonomikai siekia 600 mlrd. eurų
- Asmeninių ribų brėžimas apsaugos nuo išsekimo
- Sakymas „ne“ sumažina streso lygį
Psichikos sveikatos problemų finansinė našta Europos ekonomikai siekia 600 mlrd. eurų
Žmonės vis dažniau tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kalba apie savo psichinę būklę. Mat greitas gyvenimo tempas išsunkia paskutinius gyvybės syvus – ypač tiems asmenimis, kurie nemoka pasakyti žodžio „ne“ ir įsakmiai nubrėžti ribų. Pasiduodantys kitų įtakai asmenys, savo ruožtu, gana dažnai kenčia perdegimą būtent dėl lėtinio streso bei pervargimo[1].
Psichikos sveikatos problemos, įskaitant psichinį išsekimą, yra paplitusios visoje Europoje. 2023 m. birželį atliktos apklausos duomenimis, daugiau kaip 20 proc. 25-39 metų amžiaus europiečių nurodė, jog pastarojo meto pasaulio įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija, konfliktas Ukrainoje, klimato krizė, nedarbas, didėjančios maisto ir energijos kainos, turėjo didelės įtakos jų psichikos sveikatai[2][3].
Psichikos sveikatos problemos daro didelį poveikį užimtumui ir sveikatos priežiūros išlaidoms visoje Europoje. Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių psichikos sveikatos sutrikimai yra pagrindinė neįgalumo ir ankstyvo išėjimo į pensiją priežastis, glaudžiai susijusi su depresija bei nerimu. Be to, tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Airija ir Švedija gerokai padaugėjo analogiškų 16-24 metų amžiaus jaunuolių neįgalumo atvejų. Skaičiuojama, jog Europos Sąjungoje (ES) psichikos ligų ekonominis poveikis siekia 600 mlrd. eurų arba daugiau nei 4 proc. BVP. Šią sumą sudaro 190 mlrd. eurų (1,3 % BVP), skirtų tiesioginei priežiūrai, 170 mlrd. eurų (1,2 % BVP), skirtų socialinės apsaugos programoms, ir 260 mlrd. eurų (1,6 % BVP) netiesioginių viešųjų išlaidų, susijusių su nedarbu ir sumažėjusiu produktyvumu.
Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimai taip pat yra reikšminga nedarbingumo priežastis. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2022 m. psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodiklis siekė 120,2 atvejo 1 000 gyventojų. Nors tikslių duomenų apie procentinę dalį žmonių, nedarbingų būtent dėl psichikos ligų, nėra, tai daro įtaką nedarbingumui[4].
Asmeninių ribų brėžimas apsaugos nuo išsekimo
Kai kas mėgsta sakyti: „Kiekvieną kartą, kai sakote „ne“ neteisingiems dalykams, sakote „taip“ teisingiems – tiems, kurių trokšta jūsų širdis“.
Nuolankiems asmenims, kurie yra linkę pildyti kitų užgaidas, o vėliau dėl to jausti išsekimą, derėtų ugdyti įgūdžius, pradedant laiko valdymu, baigiant kognityviniu restruktūrizavimu – psichologine technika, apimančia nenaudingų įsitikinimų nustatymą atsižvelgiant į asmeninę savijautą. Paprasčiau tariant, jūsų savijauta turėtų tapti navigatoriumi gyvenimo kelyje, nepaisant to, jog galbūt įsivelsite į konfliktą, jei šalia esantieji įprato prie nuolatinio jūsų pagalbos peties. Tačiau supratimas apie lėtinio streso poveikį mintims ir elgesiui padės pajausti, kada ribos yra peržengtos.
Daliai žmonių sakyti „ne“ – ganėtinai sudėtingai. Ypatingai tai sunki užduotis tiems, kurie ilgą laiką (arba visą savo gyvenimą) buvo „taip“ žmonėmis – visada linksinčiais galva – ar tai būtų draugai, kviečiantys į renginį, ar artimųjų pagalbos prašymas. Bet spėkite ką? Po šios „juodosios skylės“ ateina laikas pokyčiams. Nes gyvenimas per trumpas, kad būti durų kilimėliu.
Visų prima, santykiai turėtų būti grindžiami vienas kito ribų supratimu bei gerbimu. Priešingai, sakydami „ne“ tam, kas neatitinka tikrųjų troškimų, galime priimti išgyvenimus, kurie mums tikrai svarbūs. Mat nepaisant to, jog trokštame įvaldyti visus galimus įgūdžius, tai veda į perdegimą.
Galite įsivaizduoti: jūs žongliruojate dešimčia liepsnojančių fakelų, kurių kiekvienas reiškia įsipareigojimą, kuriam pasakėte „taip“. Na, o sakyti „ne“ nereikalingiems – tas pats, kaip tuos fakelus mesti į šalį. Ir stebėkite – iškart jaučiate mažiau streso ir daugiau zen vibracijų...
Kitaip tariant, būtina nustatyti pirmenybę tam, kas iš tikrųjų svarbu. Tuo tarpu magiškas žodis „ne“, taip sakant, padeda atsitraukti, įvertinti „patiekalus“, kurie tikrai žavi jūsų skonio receptorius, ir suteikti jiems pirmenybę. Juk norimų dalykų prioritezavimas didina pasitikėjimą savimi, sustiprinant ribas ir giliai viduje glūdintį savarankiškumą.
Sakymas „ne“ sumažina streso lygį
Dažnai visuomenė mus moko, esą žodis „ne“ yra nemandagus. Tačiau nors sakymas „ne“ – nelengvas žygdarbis daugeliui žmonių, tai išlaisvina, baimei nuliūdinti kitus pamažu atsiduriant antrame plane. Štai keletas ženklų, rodančių, kad per daug stengiatės įtikti, ir šio įpročio sunku atsikratyti:
- Jaučiatės atsakingas už tai, kaip jaučiasi kiti žmonės
- Sutinkate su kitų žmonių nuomone, nepaisant to, jog galvojate kitaip
- Jaučiate, kad nesate pakankamai geras ir jums reikia pagyrimų
- Bet kokia kaina stengiatės išvengti konfliktų
Norint gyventi subalansuotą, malonų ir visavertį gyvenimą, savo jausmus ir poreikius turėtumėte iškelti į pirmą vietą. Ši strategija leis išlikti ištikimiems sau, kontroliuojant savo gyvenimą ir nebūnant kitų žmonių reikalavimų auka. Be to, kad sveikų ribų nustatymas padės turėti daugiau laiko ir energijos daryti tai, ką tikrai norite daryti, tai taip pat leis turėti fizinį ir emocinį rezervą ir toliau rūpintis kitais žmonėmis neprarandant savęs[5].
Pradžiuginsime: nors iš pradžių sakyti „ne“ gali būti keistas, bemaž bauginantis dalykas, kuo daugiau tai praktikuosite, tuo bus patogiau. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sakome „taip“ dalykams, kurių nenorime daryti, yra tai, kad lyginame save su kitais. Tačiau visų svarbiausia būti sąžiningam su savimi apie tai, ką iš tikrųjų jaučiame.