Apsiperkantiems vienoje iš Londono parduotuvių – papildomas mokestis
Maisto prekių parduotuvėje „Aldi“ Grinviče, Rytų Londone įvesta schema netruko pasiekti Lietuvos naujienų portalų. Parduotuvei įvedus 10 svarų sterlingų (virš 12 eurų) siekiantį pirkėjams taikomą įėjimo mokestį, svarstoma, ar šie vėjai ilgainiui nenusitaikys į Lietuvos gyventojų kišenes[1]. Dalis jau drebina kinkas ir sako besiruošiantys krautis lagaminus tiesiai į kitus kraštus.
Vokietijai priklausantis prekybos centrų tinklas žengė žingsnį. Reikalaujama, kad prieš įeidami į parduotuvę „Shop & Go“, kurioje nėra kasų, pirkėjai sumokėtų 12 eurų siekiantį užstatą, kuris vėliau išskaičiuojama iš galutinės sąskaitos. Mokestis taikomas visiems Rytų Londono parduotuvės pirkėjams – nesvarbu, ar jie naudojasi specialia „Aldi Shop & Go“ programėle, ar atsiskaito bekontakte kortele.
2022 m. atidarytoje „Aldi“ parduotuvėje pirkėjų pirkiniams sekti naudojamos dirbtinio intelekto (DI) kameros, kurios stebi, ką pirkėjai pasiima, ir nurodo kainą jiems išeinant, dėl ko prekių skanuoti nereikia. Norėdami patekti į parduotuvę, lankytojai turi atsisiųsti „Aldi Shop & Go“ programėlę ir užregistruoti mokėjimo kortelę arba paliesti savo kortelę prie įėjimo vartų. Galutinė suma kartu su įėjimo mokesčiu iš pirkėjų kortelių nuskaičiuojama išėjus iš parduotuvės[2].
Tiesa, tai ne pirmoji parduotuvė be kasų, kuri prieš įleisdama pirkėjus į vidų ima mokestį. Londono „Excel“ centre esančiame „Market Express“ prekybos centre, kuriame naudojama „Amazon“ technologija „Just Walk Out“ (liet. „Tiesiog išeik“), taip pat reikalaujama sumokėti 10 svarų sterlingų „išankstinio patvirtinimo“ mokestį. Kitoje „Amazon“ valdomoje parduotuvėje, kurioje prekiaujama alumi ir užkandžiais, tenka atseikėti netgi trigubai daugiau.
Klientai nežino, kada atgaus pinigus
Dalis pirkėjų gūžčioja pečiais, jog tai – apiplėšimas vidury baltos dienos. Mat jie galbūt tenorėjo sumuštinio už pora svarų, ir buvo kruopščiai susiskaičiavę tos dienos biudžetą. Tiesa, išleidusiems mažiau nei 10 svarų sterlingų, pinigai grąžinami automatiškai – tačiau ne iškart. Lėšų grąžinimo laikas priklauso nuo kliento banko ar kortelės tiekėjo.
„Tokio grąžinimo laiką kontroliuoja jūsų kortelės išdavėjas (paprastai jūsų bankas arba kredito kortelių bendrovė), todėl kilus bet kokiems klausimams, turėtumėte susisiekti su savo kortelės išdavėju“, – aiškinama „Aldi“ pranešime. Tinklas tikina nuolat tobulėjantis ir teisinasi, jog taisyklėse nurodyta, kad užstatas yra reikalingas mokėjimo kortelėms patikrinti ir sklandžioms operacijoms užtikrinti.
Tačiau jau spėta užfiksuoti nusiskundimų.
Klientai praneša, kad bandant įeiti į parduotuvę, iš jų kelis kartus buvo paimtas mokestis. Kadangi funkcija įdiegta naujai ir dalis ja naudotis negeba, netyčia paspaudus programėlės mygtuką, mokestis, kaip teigiama, gali būti nuskaitytas kelis kartus.
Tiesa, nepasitenkinimo šūksniai skrieja ir iš parduotuvės vadovų. Paaiškėjo, jog išankstinio apmokėjimo sistema, apimanti parduotuves, kuriose nėra kasų, daugeliui kelia iššūkių. Pavyzdžiui, tik šiai sistemai įsigaliojus, žmonės ateidavo su nepakankamu biudžetu mokėjimo kortelėse ir išeidavo nesusimokėję. Prekybos centras teisinasi dėl šios priežasties pradėjęs imti mokestį iš pirkėjų kortelių dar prieš jiems įeinant į parduotuvę. Tačiau nors planuota, kad technologija paplis po nemažą dalį šalies, „Aldi“ generalinis direktorius Gilesas Hurley nusprendė ateityje daugiau dėmesio skirti savitarnos kasoms – ne parduotuvėms be kasų. Mat minėta technologija kelia pernelyg daug vargo ir galvos skausmo.
Mokestis ateityje palies ir Lietuvos pirkėjus?
Lietuvos sostinėje Vilniuje skaičiuojamos keturios autonominės parduotuvės: Didžioji g. 6, Vilniaus Senamiestyje; Stanevičiaus g. 3, šalia „Neste“ degalinės; Saulėtekio al. 2, šalia studentų bendrabučių; Kalvarijų g. 2, prie Žaliojo tilto. Šiose parduotuvėse nėra darbuotojų. Jos priklauso prekybos tinklui „Iki“. Tačiau jos atstovė Gintarė Kitovė tikina nežadanti įvesti panašaus mokesčio.
„Esame pirmieji ir vis dar vieninteliai, lietuviams pristatę pasaulyje išpopuliarėjusią inovaciją – autonomines parduotuves. Statistika rodo, kad klientai vieno apsipirkimo metu praleidžia mažiau nei 2 minutes“, – tikina pastaroji.
G. Kitovė aiškina, kad įeinant į parduotuves prie vartelių nuskenuojama banko kortelė. Tuo tarpu apsipirkimo metu prekes galima dėti tiesiai į savo maišelį, ir tik išeinant pro vartelius patvirtinti mokėjimą.
Pastebima, kad klientų srautas šiose parduotuvėse palaipsniui didėja. Dalis lietuvių sako, jog taip atsitiko ir Londone: iš pradžių – pirkėjų pritraukimas, vėliau – mokestis už įėjimą. Pastarieji mena ne viena atvejį, kai reiškiniai, iš pradžių pasirodę kitose šalyse, netruko nugulti Lietuvoje. Kai kurie liudija, jog garantijų dėl tokių pokyčių būti negali. Todėl kaip vieną iš alternatyvų mini nepriklausomybę nuo tam tikros (vienos) maisto tiekimo grandinės. Žinoma, kad Lietuva jau pasiekė tariamą nepriklausomybę nuo BRELL žiedo ir, galbūt, įėjo į kitą… Tuo tarpu žadėta nebrangti elektra ir šildymo kainos žiemą, kuri labiau primena pavasarį, tautiečius verčia ne tik augintis storą odą, bet ir kvestionuoti atsarginį planą. Tas pats pasakytina ir apie maisto gavimo būdus bei šaltinius. Žmonės jau dabar kalba apie dažnesnį ėjimą į turgų ir tarpstantį nepasitikėjimą, klausdami, kurgi visa tai nuves.
