Atsijungimas nuo BRELL atsieis brangiai
BRELL – tai Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetinių sistemų sinchroninis žiedas. Jis sujungia šių šalių elektros tinklus ir užtikrina bendrą elektros tiekimo stabilumą bei koordinavimą. BRELL sistema veikia kaip viena sinchronizuota elektros sistema, valdoma bendru režimu, o jos pagrindinis tikslas – užtikrinti elektros energijos tiekimą, stabilumą ir energijos mainus tarp šalių.
Žinoma, sistemą koordinuoja Rusija, tad atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, karą Ukrainoje ir istoriškai įtemptus Lietuvos, kitų Baltijos šalių santykius su Maskva, kalbos apie atsijungimą nuo BRELL sistemos vyrauja jau seniai ir pagaliau tampa realybe.
Teigiama, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsijungimas nuo BRELL žiedo leis sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, padidinti individualų bei regioninį energetinį saugumą, o kartu dirbant su Europos Sąjungos (ES) šalimis, užtikrinti, kad energetikos sistema atitiktų ES standartus.
Šiuo metu Lietuva elektros iš Rusijos ar Baltarusijos neperka, bet transformatorinių dažnis vis dar yra valdomas iš dispečerinės Maskvoje. Kitų metų vasarį Lietuva jau atsijungs nuo BRELL žiedo. Tai oficialiai įvyks 2025 m. vasario 7 dieną, o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Vis dėlto, nors anksčiau buvo kalbėta, kad šis pokytis elektros kainoms įtakos neturės, dabar matome kitą situaciją. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kitų metų pirmajam pusmečiui jau nustatė didesnes visuomenines elektros kainas.
Rengiamasi sinchronizacijai su europinėmis elektros sistemomis
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Elektros jungties „Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Europos elektros perdavimo sistemų operatorės, valdančios kontinentinės Europos sinchroninę zoną, jau patvirtino Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo programą ir sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės toliau tęs kai kurių numatytų priemonių įgyvendinimą iki 2024 m. pabaigos.
„Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo“, – skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Vasario 8 d. Baltijos šalių operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo IPS/ UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Kaip skelbia „Litgrid“, Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami ES lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų, ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
VERT skelbia, kad elektros kainos augs, nors anksčiau kalbėta kitaip
O Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kitų metų pirmajam pusmečiui jau nustatė didesnes visuomenines elektros kainas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai apie 70 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojantiems gyventojams mėnesinės sąskaitos brangs iki pusės euro per mėnesį. Nepriklausomų tiekėjų tarifuose valstybės reguliuojama kainos dalis kitąmet sudarys apie 10 centų už vieną kWh[1].
Kaip sakė VERT vadovas Renatas Pocius, pokyčiai susiję su prognozuojama aukštesne energijos išteklių įsigijimo kaina rinkoje.
„Esminė kainos augimo priežastis yra pačios elektros energijos prognozuojama didesnė įsigijimo kaina uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, – sakė R. Pocius.
Jo teigimu, kainai įtakos turės mažėjantys energijos perdavimo, skirstymo tarifai, tačiau augantys sisteminių paslaugų kaštai, Lietuvai vasarį ruošiantis sinchronizuotis su kontinentine Europa ir atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos.
„Balansavimo dalyje dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, šiek tiek, apie 0,3 centų mes esame nustatę tarifo augimą. Vienos tarsi mažina, kitos didina, bet jeigu žiūrime galutiniame rezultate, didelio pokyčio reguliuojamoje dalyje kitais metais nebus“, – sakė R. Pocius.
Vienos laiko zonos „standartinį“ planą turintys gyventojai, nuo šių metų liepos 1 d. mokėję 19,7 centų už kWh elektros (su PVM), nuo kitų metų sausio 1 d. mokės 4 proc. daugiau – 20,5 centų už kWh.
Dviejų laiko zonų planą „standartinio“ plano dieninė dedamoji sudarys 23,3 centus už kWh arba 3,56 proc. daugiau nei dabar. Šio plano naktinės dedamosios kaina sieks 13,9 centus už kWh ir bus 4,51 proc. didesnė.
Vis dėlto, prakalbus apie atsijungimą nuo BRELL, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiūtė anksčiau teigė, kad tai didelių pokyčių gyventojų sąskaitoms už energiją neturės. Taip pat teigė ir laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Tikrai nereikėtų baimintis gyventojams didelių kainų pokyčių dėl sinchronizacijos. Numeris vienas, ką mes visi turime galvoti – tai, be abejo, apie savo energetinį saugumą ir tai yra Lietuvos prioritetas. Bendrai, be abejo, atsiras ir balansavimo kaštai, bet kad jie bus dideli – tikrai to neprognozuojame“, – sakė A. Bagočiūtė[2].
Ji patikino, kad galutinę kainą lems keli faktoriai.
„Priklauso, kaip patys gamintojai sugeba kokias pateikti prognozes apie gamybą ir panašiai. Bet tai tikrai neturėtų būti dideli kaštai“, – sakė A. Bagočiūtė.
Pasak D. Kreivio, didėjančius sistemos balansavimo kaštus kompensuos augantys atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos mastai.
