Mokinių priėmimas į ugdymo įstaigas baigėsi, dalies šeimų prašymai liko nepatenkinti
Birželio mėnesį paskelbti moksleivių priėmimo į šalies ugdymo įstaigas rezultatai. Jie nemaloniai nustebino ne vieną šeimą, auginančią mokyklinio amžiaus vaiką. Dalis mokinių pateko ne į tas ugdymo įstaigas, į kurias norėjo, kiti – apskritai vis dar nėra tikri, į kokią ugdymo įstaigą keliaus rugsėjį.
Nors daugelis pageidautų arčiau namų esančios mokyklos, tačiau gali patekti į švietimo įstaigą, esančią kitame miesto gale arba į tokią, kurios moksleivių rezultatai anaiptol nedžiugina. Šeimos pyksta: kritikuoja mokyklų pasirinkimo tvarką ir net ironiškai kvestionuoja, ar valdžia iš tiesų nori, kad moksleiviai gautų kokybišką išsilavinimą.
Sostinėje Vilniuje prašyme į teritorines ugdymo buvo sudaryta galimybė nurodyti tris ugdymo įstaigas – viena iš jų būtinai turi būti pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, sistema neleido pateikti prašymo.
Kaune, pildant prašymą į pasirinktas miesto bendrojo ugdymo mokyklas, tokiu atveju, kai nebuvo pasirinkta priskirtoji mokykla pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, informacinė sistema ją priskyrė automatiškai. Vienas vaikas Kaune galėjo būti registruojamas į dvi miesto įstaigas.
Vis dėlto, tai teorija. Praktika rodo, kad mokyklų pasirinkimo tvarka tampa tikru košmaru tiek moksleiviams, tiek ir jų tėvams, kurie savo neigiamomis patirtimis dalijasi socialiniuose tinkluose. O tokių įvairių istorijų iš tiesų galima rasti ne vieną ir ne dvi.
Siaubo istorijos: prarasta vieta ir kitame miesto gale esanti mokykla
Vieni tėveliai pasakoja, kad mokymo įstaiga jau priėmė jų atžalą mokytis joje, tačiau jau atvykus pasirašyti sutarties paaiškėjo, kad vietų staiga nebeliko, esą atsirado daugiau toje vietoje registruotų vaikų[1].
Dalis net spėja, kad mokykloje slapta galioja tam tikra tvarka, jog tie, kurie pirmiau atvyksta pasirašyti sutarties, gauna vietą mokykloje, o atvykę vėliau lieka be nieko. Piliečiai mano, kad dėl to reikėtų kreiptis į Švietimo ministeriją.
Kiti tėveliai rašo, kad atžalai likus be vietos mokykloje Šilainiuose, Švietimo skyrius informaciją pasiūlė suteikti tik po kelių savaičių.
Panaši situacija buvo pastebima ir pernai bei dar ankstesniais metais. 2019 metais, pasibaigus prašymų teikimo terminui paaiškėjo, kad kvietimo į Vilniaus miesto mokyklas negavo apie 500 pradinių klasių moksleivių.
Apie 51 proc. prašymų buvo pateikta mokykloms, kurios nepriklauso pradinių klasių vaikams pagal jų gyvenamąją vietą[2].
Vilniaus miesto savivaldybė tada apskaičiavo, kad iki 2025-ųjų moksleivių skaičius Pilaitėje kasmet augs po 10 proc. Savivaldybės skaičiavimais, tokių taškų Vilniuje iš viso yra aštuoni ir iki 2025-ųjų, manoma, kad moksleivių skaičius mieste padidės 14 tūkst. Dėl to, artimiausiuose Vilniaus planuose – 15 naujų ugdymo staigų – 10 mokyklų ir penki darželiai.
Tačiau ateities planai dabartinių problemų neišsprendžia. Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė suprantanti tėvų, kurių vaikai dar negavo mokyklos, nerimą. Visgi, anot jos, bent sostinės savivaldybė yra įsipareigojusi kiekvienam moksleiviui surasti ugdymo vietą.
„Kaip ir kiekvienais metais kiekvienam vaikui būdavo surandama ugdymo įstaiga, taip turės būti ir šiemet. Tai yra savivaldybės atsakomybės klausimas“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kaip pažymėjo naujoji ministrė, ugdymo vietų problemą išspręsti nėra paprasta, tačiau, viliasi ji, Vilniaus valdžia priims tinkamiausią sprendimą.
„Galbūt galėtų būti mažesnės klasės formuojamos, bet tai irgi savivaldybės sprendimas ir strateginis požiūris. Suprantame ir dėl mokytojų trūkumo kylančius iššūkius. Viliuosi, kad savivaldybė ras geriausią sprendimą“, – sakė ministrė.
Išsilavinimas – privalomas, tačiau tam, kad jį gauti tenka nuversti kalnus
Maždaug trys šimtai vaikų Vilniuje dar nėra gavę pasiūlymo dėl mokyklos, kurioje galės pradėti naujus mokslo metus. Nerimaujant moksleivių tėvams, Vilniaus miesto savivaldybė per artimiausias savaites su kiekvienu jų žada susisiekti asmeniškai ir ieškoti geriausio sprendimo. Panaši situacija pastebima ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.
Tačiau pažadai tėvų ir vaikų nerimo numalšinti negali. Juk vasara jau įpusėjo, netrukus prasidės pasiruošimas artėjantiems mokslo metams, o dalis šeimų dar nežino, į kokią švietimo įstaigą keliaus jų atžalos.
Kiti tėveliai net pastebi ironišką situaciją, kai vis dažniau kalbama apie švietimo svarbą ir dėmesį vaikų žinioms, tačiau gauti švietimą tampa vis sudėtingiau – net visai mažas vaikas į pamokas turi keliauti per visą miestą, o anaiptol ne visi tėvai gali leisti sau nedirbti ir vežioti vaiką į mokyklą arba apmokėti saugias vaiko kelionės paslaugas.
Primename, kad Lietuvoje galioja privalomas ugdymas iki 16 m. amžiaus. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sueina 7 metai[3].
Priėmimo tvarką į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą nustato savivaldybių tarybos arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Privačios mokyklos priėmimo sąlygas nusistato pačios. Tėvai (globėjai) su mokykla sudaro mokymosi sutartį, kurioje aptariamos pradinio ugdymo teikimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos. Tačiau pastaruoju metu tokios sutarties pasirašymas pradeda prilygti laimėjimui loterijoje.
Moksleivių tik daugėja, bet valstybinių mokyklų valdžiai tiesiog nebereikia
Kodėl tiek daug vaikų didžiuosiuose miestuose negauna vietos pageidaujamoje mokykloje? Galima pastebėti, kad tai problema, kurią iššaukia ne vienas veiksnys, vis dėlto, į akis ypatingai krinta tai, kad nepaisant perpildytų mokyklų didmiesčiuose bei rajonų centruose, regionuose mokyklos sparčiai nyksta.
Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį uždaryta 377 mokyklų: jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Pavyzdžiui, 2018-2019 m. laikotarpiu veikė 1204 ugdymo įstaigos, o 2022-2023 m. jau tik 999 mokyklos.
Tai lėmė skirtingų veiksnių derinys, pavyzdžiui, mažėjantis gimstamumas, taip pat ir tebevykstanti emigracija, švietimo politika. Vis tik, kai šalyje uždaryta tiek daugiau bendrojo ugdymo mokyklų, galbūt netikėta, tačiau taip pat pastebima, kad moksleivių skaičius auga.
Kalbant tik apie valstybines mokslo įstaigas, 2018-2019 m. Lietuvoje veikė 1118 jų, 2019-2020 m. – 1074, 2020-2021 m. – 990, 2021-2022 m. – 956, o 2022-2023 m. – 892 valstybinių švietimo įstaigų. Tai reiškia, kad nuo 2018-2019 mokslo metų, šalyje uždaryta net 226 valstybinės mokyklos.
Vos per penkerius metus Lietuvoje uždarytos net 205 ugdymo ir švietimo įstaigos, nors mokinių skaičius išaugo nuo 322 344, iki 344 560.
Be to, neraminti gali ir pastebima tendencija, kad jeigu valstybinės mokyklos užveria duris, privačios dygsta it grybai po lietaus. Per dešimt metų privačių mokyklų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93, bent kelios tokios mokyklos Lietuvoje atsidaro kasmet.
2018-2019 m. Lietuvoje veikė 86 privačios švietimo įstaigos, 2019-2020 m. jų buvo jau 94, 2020-2021 m. – 95, 2021-2022 m. – 107, 2022-2023 – taip pat 107.
Tai nulemia ir esamą situaciją, kai prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų, ekspertai mano, kad skaičius perlips 10 procentų.
Regiono mokyklos yra tiesiog pasmerkiamos išnykti
Prieš kurį laiką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis feisbuke pasidalino itin plačiu mokyklų sąrašu, kurias esą jau netrukus planuojama visiškai uždaryti.
LVŽS lyderis tikino, kad įsigaliojus Vyriausybės nustatytai tvarkai dėl 21 vaiko klasėje, šio reikalavimo neperžengs bemaž 86 gimnazijos ir dėl to jos bus pasmerktos.
R. Karbauskis taip pat pažymėjo, kad valdantieji anksčiau atmetė abu opozicijos pateiktus Švietimo įstatymo projektus, „kuriais būtų sudarytos sąlygos išsaugoti regionų gimnazijas ir apsaugoti vaikus nuo vežiojimo dešimtis kilometrų į kitus miestus“.
Kilus visuomenės pasipiktinimui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sureagavo į situaciją ir pareiškė, jog viešojoje erdvėje plačiai paplitęs mokyklų sąrašas neatitinka realybės, o gimnazijos iš tiesų nėra naikinamos.
Ministerijos teigimu, staigiai uždaromos gimnazijos nėra įprasta praktika, o reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, iš esmės lieka galioti tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams. Kitose šalies vietovėse veikiančioms mokykloms yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius galės būti 21 ar net 12.
Vis tik, jeigu oficialiai ir skelbiama, kad mokyklos vis dar lieka veikti, dalis jų yra tiesiog pasmerktos. Pavyzdžiui, Rietavo savivaldybės, Tverų gimnazijai uždarymas šiuo metu negresia, bet dabar dar turimo gimnazijos statuso jai išsaugoti tikrai nepavyks.
Tokia situacija galioja ir kai kurioms kitoms socialiniuose tinkluose paplitusiame sąraše minimoms gimnazijoms ar mokyklos, o jose toliau sparčiai naikinamos klasės signalizuoja, kad netolimoje ateityje gali būti pradėtas kvestionuoti ir vis daugiau regionų mokyklų egzistavimo poreikis.
