Po skiepų nuo erkių – sunkiai pakeliami šalutiniai poveikiai

Kalbama apie tikrą erkių epidemiją, tačiau vakcina – ne visada tinkamas sprendimas

Lietuva garsėja kaip viena iš vietų Europoje, kur užsikrėsti erkiniu encefalitu arba susirgti Laimo liga yra ypatingai paprasta. Dėl to, šalies medikai ir visuomenės sveikatos specialistai aktyviai ragina piliečius saugoti save ir pasiskiepyti vakcina nuo erkinio encefalito. Tačiau dalis tai padariusių asmenų, netrukus po gauto skiepo susiduria su itin sudėtingais šalutiniais poveikiais, nors apie tai dažnai nutylima.

Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. NVSC duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400–500 šalies gyventojų^[1].

Šiuo metu skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami, netrukus 50–55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Tačiau toli gražu ne visi piliečiai šio skiepo pageidauja, mat vis dažniau kalbama apie pavojingus, po vakcinos pastebimus reiškinius.

Po skiepo – infekcija, o erkės rasti nepavyko

Socialiniuose tinkluose galima rasti tikrų siaubo istorijų. Vieni po skiepo skundžiasi gana įprastu galvos skausmu arba aukšta temperatūra, tačiau kiti susiduria su gerokai didesnėmis sveikatos problemomis, dalis kurių – net gali būti pavojingos gyvybei.

Pavyzdžiui, vienas pilietis pasakoja, kaip pasiskiepijus, netrukus pasijuto blogai, jam pakilo temperatūra, skaudėjo galvą, „laužė“ kūną, raumenis. Asmeniui atvykus į priimamąjį, tyrimai nieko nerodė. Vėliau vizitą į greitąją teko kartoti, o ten padaryta punkcija iš nugaros smegenų parodė virusinę infekciją. Nors medikai teigė, kad tarp skiepų įvyko įkandimas, erkė taip ir nebuvo rasta^[2].

Ar gali būti, kad tokią stiprią reakciją iššaukė ne kas kitas, o vakcina?

Vakcinos nuo erkinio encefalito yra gaminamos naudojant viščiukų embrioninių fibroblastų ląsteles, inaktyvuotas formaldehidu, ir aliuminio hidroksidą, kaip adjuvantą^[3]. Priklausomai nuo kiekio, aluminio hidroksidas sukelia įvairius neurologinius sutrikimus.

Be to, vakcinacija kolektyvinio imuniteto nuo erkinio encefalito nesukuria, tad pavojus niekur nedingsta. Priešingai, su kiekviena vakcinos doze gali pasireikšti galvos skausmas, raumenų skausmas, laikinas skausmas injekcijos vietoje, pykinimas, atralgija, uždegiminė reakcija, patinimas, karščiavimas, gripo simptomai, vėmimas.

Maždaug 0,1 % visų skiepų nuo erkinio encefalito atvejų, rizikuojama smegenų dangalų uždegimu, sunkiomis alerginėmis reakcijomis, išplitusiu bėrimu, galvos, kaklo ir tokių sričių kaip veidas, liežuvis ir gerklė tinimu, dusuliu, kvėpavimo pasunkėjimu, bronchų spazmais, kraujospūdžio sumažėjimu, regos sutrikimais, trombocitų sumažėjimu, limfmazgių tinimais, neurologiniais sutrikimais.

Erkės įkandimų galima išvengti ir natūraliais būdais

Specialistai teigia, kad erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Jos taip pat mėgsta kurtis ten, kur yra daug laukinių gyvūnų, paukščių^[4].

Erkių galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose, paupiuose, pelkėtose vietovėse, net miestų parkuose, daugiabučių kiemuose.

Norint išvengti erkių įkandimo, einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai turi gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Galima naudoti ir nariuotakojus atbaidančias medžiagas, o savo sode būtina nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm.

Erkei jau įsisiurbus, ją reikia ištraukti, bet nespausti erkės kūno: paimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Pašalinus erkę, žaizdą tepkite dezinfekciniu skysčiu, o įsisiurbimo vietą derėtų stebėti.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – gyvybei pavojingi susirgimai

Erkinis encefalitas yra liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

Laimo ligą sukelia bakterija Borrelia burgdorferi.Ji perduodama, kai įsisiurbia borelijomis užsikrėtusi erkė. Lietuvoje Laimo ligą platina iksodinės (ganyklinės) Ixodes ricinus erkės.

Pirmoje ligos stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis odos paraudimu. Kartais paraudęs plotas išryškėja, padidėja, atsiranda „buliaus akis“ su tamsiai raudonu viduriu, kuriame gali būti pūslelė, apsupta blyškiai rausvu žiedu ir tamsesniu išoriniu žiedu^[5].

Paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1- 4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau kartais gali atsirasti anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Odos paraudimą neretai lydi karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas.

Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia nervų sistemos, širdies, sąnarių, odos pažeidimais. Gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens - kryžmens srities uždegiminiais skausmais arba galvos nervų pažeidimo simptomais bei kartais smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Vaikams šioje stadijoje pasireiškia meningitas arba veidinio nervo parezė.

Vėlyvoje (lėtinėje) Laimo ligos stadijoje progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių uždegimas, lėtinis odos pažeidimas. Bėrimas pasireiškia apie 60-80 proc. užsikrėtusiųjų. Negydant, infekcija apima sąnarius, širdį, nervų sistemą. Laimo liga gydoma antibiotikais, skiepų nuo jos nėra.

Visuomenė turi vis daugiau žinių apie skirtingų vakcinų keliamą riziką

Vakcinos nuo erkinio encefalito, nuo COVID-19 ar net nuo gripo – pastaruoju metu apie galimus neigiamus vakcinacijos šalutinius poveikius, rizikas ir net galimas žalas yra kalbama vis garsiau, tokia informacija tampa vis prieinamesnė.

Juk vien pastaruoju metu, kai jau plačiau analizuojama koronaviruso pandemija ir jos valdymui pasitelktos priemonės, vis dažniau į dienos šviesą yra iškeliami faktai apie vakcinų neigiamą žalą žmogaus organizmui ir net galimą pavojų gyvybei.

Neseniai Roberto Kocho institutas (RKI) – centrinė federalinė institucija, atsakinga už ligų prevenciją ir kontrolę Vokietijoje – paskelbė nesuredaguotus instituto krizių valdymo protokolus. Jie patvirtino milijonų pasaulio gyventojų skepticizmą dėl COVID-19 vakcinų.

Pavyzdžiui, 2021 m. sausio 8 d., kai jau buvo prasidėjusi pirma didelė skiepijimo nuo koronaviruso kampanija, buvo rašoma: „Vakcinos poveikis dar nežinomas“, taip pat pridėta, kad „apsaugos trukmė taip pat nežinoma“.

Žymus belgų virusologas, mokslų daktaras Geertas Vanden Bossche taip pat dalinosi prognozėmis, jog toji visuomenės dalis, kuri pandemijos metu pasirinko vakcinuotis, netrukus gali susidurti su didžiule ir neišvengiama ligų bei mirčių banga.

Mokslininkai nustatė naują, itin retą koronaviruso vakcinos šalutinį poveikį – retą neurologinį sutrikimą, panašų į nugaros smegenų uždegimą.

Anksčiau atlikti mokslininkų tyrimai su vakcinomis nuo koronaviruso patvirtino, kad „Moderna“ ir „Pfizer/BioNTech“ vakcinos kai kuriais atvejais yra susijusios su miokarditu ir perikarditu, t. y. širdies raumens ir gleivinės uždegimu. 

Kalbant apie kitas, ne COVID-19 vakcinas, biologijos profesorius Brianas Hookeris, organizacijos „Children's Health Defense“ vyresnysis mokslinių tyrimų direktorius ir Simpsono universiteto Reddinge, Kalifornijoje, biologijos profesorius emeritas, yra atlikęs ilgalaikius tyrimus, susijusius su vakcinomis vaikams ir vaikų sveikata.

Tyrimo metu, buvo pastebėtas akivaizdus ryšys tarp alergijų ir fakto, ar vaikas buvo paskiepytas. Buvo nustatyta, kad skiepyti vaikai turėjo net 30 kartų didesnę tikimybę susirgti alerginiu rinitu. Taip pat buvo pastebėti ir kiti svarbūs bei nerimą keliantys skirtumai, tokie kaip: skiepyti vaikai 3,9 karto dažniau serga alergijomis, 4,2 karto dažniau kenčia dėl dėmesio sutrikimo (ADHD), 4,2 karto dažniau serga autizmu, 2,9 karto dažniau susiduria su egzema, 5,2 karto dažniau turi mokymosi sutrikimų, 3,7 karto dažniau turi neurologinių raidos sutrikimų.