Naujoji Baltųjų rūmų administracija stos į kovą su cenzūra
Praėjusią savaitę JAV prezidento rinkimuose užtikrintą pergalę pasiekė respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų kandidatę, dabartinę viceprezidentę Kamalą Harris. Ši pergalė reiškia, kad tiek JAV užsienio, tiek vidaus politikoje nestigs pokyčių, o dalis jų – bus nukreipta ir į kovą su didžiųjų technologijų platformose vyraujančia cenzūra.
Apie tai jau ne kartą kalbėjo tiek pats išrinktasis prezidentas D. Trumpas, tiek ir jo dešiniąja ranka tapsiantis viceprezidentas J. D. Vance’as. Dar rinkiminės kampanijos metu J. D. Vance’as atvirai teigė, kad vadovaujant demokratams, šalyje įsivyravo cenzūrinis valdymas ir kontrolė.
„Manau, kad šioje šalyje iš tikrųjų kyla grėsmė demokratijai. … Tai cenzūros grėsmė“, – sakė būsimas viceprezidentas[1].
J. D. Vanco teigimu, dabartinė viceprezidentė K. Harris ir demokratai „norėtų cenzūruoti žmones, kurie užsiima dezinformacija“, nors patys demokratai „užsiima cenzūra pramoniniu mastu“. Jis taip pat teigė, kad demokratų partija „nori pasinaudoti vyriausybės ir didžiųjų technologijų galia, kad nutildytų žmones“.
Tiek D. Trumpas, tiek J. D. Vance’as ne kartą kalbėjo apie didžiųjų technologijų kompanijų įtaką šalies valdymui, reakcijai į globalius įvykius, tokius kaip karai ar net pasaulinės pandemijos, tokios kaip COVID-19. J. D. Vance’o teigimu, po valdžios pasikeitimo, visi paklusę cenzūrai, turės už tai atsakyti.
„Taip, mes juos visus atleisime. Tuos, kurie darė spaudimą Markui Zuckerbergui ir kitoms interneto platformoms, reikalaudami cenzūros. Mes atleisime 50 žvalgybos pareigūnų, kurie teigė, kad Hunterio Bideno nešiojamasis kompiuteris yra Rusijos dezinformacija. Daugelis jų vis dar turi prieigą prie valstybės paslapčių. Mes atimsime šį leidimą ir atleisime kiekvieną iš jų. Nes tu negali meluoti, kai tau suteikiamas visuomenės pasitikėjimas. Tu negali meluoti Amerikos žmonėms dėl asmeninių politinių nuostatų. Tai niekšybė, už kurią jie turės atsakyti“, – teigė būsimas JAV viceprezidentas[2].
J. D. Vance’as taip pat sakė, kad teisė į žodžio ir minties laisvę yra didžiausias klausimas šiuose rinkimuose ir apskritai JAV politinėje arenoje.
„Mes nesistengiame cenzūruoti savo kolegų amerikiečių. Mes užsipuolame Kamalą dėl jos politikos ar idėjų, bet nesistengiame sakyti: „Tave reikia nutildyti, nes tu su mumis nesutinki“. Tai prieštarauja viskam, kuo aš tikiu“, – teigė jis[3].
Amerikiečiai nerimauja dėl jų šalyje įsigalėjusios cenzūros
Dauguma amerikiečių, dar prieš prezidento rinkimus, išreiškė nerimaujantys dėl to, kad socialinės žiniasklaidos bendrovės cenzūruoja su rinkimais susijusį turinį. Tai parodė „Center Square Voter’s Voice“ atlikta apklausa. Jos duomenys rodė, kad 61 proc. apklaustų ir balsavimo teisę turinčių amerikiečių nerimavo dėl cenzūros tokiose platformose kaip „Facebook“ ir „Google“[4].
Respublikonai dėl to nerimauja daugiau: 78 % jų išreiškė susirūpinimą, palyginti su tik 43 % demokratų. Tačiau 61 proc. nepriklausomų rinkėjų, kurie įprastai laikomi kaip pagrindinė svyruojanti rinkėjų grupė, taip pat teigė, kad jie nerimauja dėl cenzūros.
Šį susirūpinimą, tikėtina, padidino ir tai, kad šių metų rugpjūtį „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas Kongrese prisipažino, kad jo bendrovė nusileido vyriausybės spaudimui cenzūruoti turinį per 2020 m. rinkimus ir COVID-19 pandemiją.
Panašus dėmesys buvo nukreiptas ir į „Google“, kuri susidūrė su priešiškumu dėl tariamo manipuliavimo paieškos rezultatais, susijusiais su buvusiais prezidentais, nors bendrovė neigė tyčinį cenzūravimą. Ši apklausa tik pabrėžia didėjantį nepasitikėjimą technologijų platformomis politinėje erdvėje ir rinkėjų baimę šių kompanijų įtaka.
Lietuvoje taip pat daugėja cenzūros ir žodžio laisvės pažeidimų
Prieš keletą metų, 2022 m. pavasarį Lietuvoje Seimas pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitimais nebuvo nustatomi nauji draudžiamos skleisti informacijos kriterijai, tačiau suteikiant papildomus įgaliojimus įstatymo srityje veikiančioms institucijoms, nuspręsta stiprinti šios informacijos priežiūrą, ypač kai draudžiamas turinys skleidžiamas internete.
Valdžios nusistatymas griežtai riboti potencialiai grėsmingos informacijos sklaidą atsispindėjo ir praktikoje: LRTK radijo stočiai „Spindulys“ skyrė 500 eurų baudą už dezinformacijos skleidimą.
Tais pačiais 2022 m. įsigaliojo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pakeitimai. Pokyčiai reiškė, kad Lietuvoje veikiantiems naujienų portalams suteikiama išimtinė teisė leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams kopijuoti jų publikuotus leidinius ar jų dalis.
Be to, LRTK užsimojo vlogerius prilyginti žiniasklaidai. Tokį žingsnį socialinio turinio kūrėjai įvertino kaip siekį apriboti kūrybinę laisvę, cenzūruoti jų skelbiamą turinį, kas nėra taikoma užsienio vlogeriams, kurių socialinėje platformoje – apstu.
Savo ruožtu laidų vedėjas Virginijus Savukynas sulaukė nemalonumų po to, kai viešai savo socialinėje paskyroje sukritikavo teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei. Tokios nemalonios akistatos žurnalistas sulaukė po to, kai 2022 m. savo feisbuko paskyroje sukritikavo teisingumo ministrės E. Dobrowolskos veiksmus.
„Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje“, – rašė V. Savukynas.
Iš pradžių šis klausimas buvo svarstytas LRT žurnalistų etikos komisijoje, kuri pateikė rekomendacijas dėl šio įrašo atlikti tyrimą. Reaguodamas į tokią nacionalinio transliuotojo poziciją, V. Savukynas atkirto pasinaudojęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis reikšti savo nuomonę, o ją turėti jam leidžianti Konstitucija.
Tokius LRT veiksmus jis teigė vertinantis kaip grubią spaudimo priemonę ir persekiojimą už išreikštą kritiką ministrei ir jo konstitucinių teisių pažeidimą. Tačiau etikos kontrolierė nustatė, kad V. Savukynas savo tokiu pasisakymu pažeidė kelis LRT žurnalistų etikos kodekso straipsnius.
Sulaukęs tokio verdikto V. Savukynas nusprendė teikti skundą LRT Tarybai, kuriame nurodė, kad tokio tyrimo pradėjimas ir vykdymas pažeidžia tiek Lietuvos teisės aktuose, tiek Europos Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą žmogaus saviraiškos laisvę, o kartu ir kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų veiklą.
Pareiškėjas skunde nurodė taip pat aptikęs ir galimus pačios etikos kontrolierės pažeidimus nagrinėjant LRT žurnalistų profesinės etikos pažeidimų nuostatų nagrinėjimo tvarkos aprašo pažeidimus, o kartu ir galimą šališkumą bei politinį suinteresuotumą. V. Savukynas nurodė visą šį tyrimą laikantis antikonstituciniu ir grubiu LR informavimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
Anksčiau žiniasklaidoje nuskambėjo ir Vilniaus universiteto (VU) dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės atvejis, kai ši, po to, kai davė interviu alternatyviam naujienų kanalui „OpTV“, sulaukė tikrų nemalonumų, o galimai pagrindinė mobingo iniciatorė – LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Pastarosios elgesį įvertinusi Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdyba nurodė, kad elgesys dėstytojos atžvilgiu buvo netinkamas.
