Ar šildymas visoje Lietuvoje prasidės vienu metu?
Ar šildymas visuose Lietuvos miestuose turėtų būti įjungiamas tą pačią dieną? Tokį klausimą netrukus spręs Seimas, svarstantis siūlymą įstatymu nustatyti vienodą šildymo sezono laikotarpį visoje šalyje. Vis dėlto savivaldybės perspėja, kad toks sprendimas ne visada atitiktų realias oro sąlygas ir ragina išlaikyti daugiau lankstumo.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigia, kad didesnis aiškumas šildymo sezono pradžiai ir pabaigai būtų naudingas, tačiau abejoja, ar tokį reguliavimą būtina įtvirtinti įstatymu. Pasak jo, Lietuvoje oro sąlygos skirtinguose regionuose gerokai skiriasi, todėl vienodas grafikas visai šaliai ne visada būtų praktiškas[1].
„Klimatas visiškai nepriklauso nuo to, kokie priimami įstatymai ar įsakymai – mes turime labai nedidelę valstybę, bet ta valstybė yra labai skirtinga. Nuo Zarasų iki Palangos – beveik 300 kilometrų, jeigu turime gerokai švelnesnį klimatą Palangoje arba Klaipėdoje, Zarasuose yra ganėtinai vėsiau, be to, gerokai jaučiasi skirtumas tarp Druskininkų ir, pavyzdžiui, Joniškio“, – teigė A. Klišonis.
Jis pabrėžė, kad savivaldybės sprendimus dėl šildymo sezono priima remdamosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, kurios leidžia įvertinti konkretaus regiono oro sąlygas.
Automatinis šildymas pakeistų dabartinę tvarką
Energetikos ministerija aiškina, kad siūloma tvarka būtų taikoma pastatams su modernizuotais šilumos punktais, kurių Lietuvoje yra apie 85 proc. Tokiose sistemose šildymas būtų įjungiamas ir išjungiamas automatiškai pagal lauko temperatūrą, todėl nebereikėtų kiekvieną kartą laukti savivaldybės sprendimo.
Laikinoji energetikos viceministrė Edita Gudauskienė pabrėžia, kad naujasis reguliavimas nereiškia pareigos visą nustatytą sezoną nuolat šildyti visus pastatus. Pasak jos, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad šilumos tiekėjai būtų pasirengę tiekti šilumą, kai jos prireikia, o automatizuotos sistemos pačios prisitaikytų prie oro sąlygų.
Ji taip pat pažymėjo, kad savivaldybės neprarastų teisės reaguoti į išskirtines situacijas – esant poreikiui šildymo sezoną būtų galima pradėti anksčiau arba baigti vėliau.
Šilumos tiekėjai: Europa taip dirba jau seniai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad dauguma šalies šilumos punktų jau dabar gali automatiškai reguliuoti šildymą pagal lauko temperatūrą. Anot jo, toks modelis seniai taikomas daugelyje Europos valstybių, todėl administracinis reguliavimas šiuolaikinėmis sąlygomis tampa vis mažiau reikalingas.
Pasak V. Lukoševičiaus, dabartinė tvarka ne visada užtikrina tinkamas higienos normas, nes kai kuriuose daugiabučiuose sprendimai dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos priimami gyventojų balsavimu.
Jeigu Seimas pritars siūlomiems pakeitimams, oficialus šildymo sezonas kasmet prasidėtų spalio 1 dieną ir baigtųsi balandžio 30 dieną. Tiesa, pastatuose, kuriuose šilumos punktai dar nėra modernizuoti, sprendimus dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos ir toliau priimtų savivaldybės.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia aktualią informaciją apie šildymo sezono suvienodinimo klausimą Lietuvoje, todėl jis vertas skaityti.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie šildymo sezono suvienodinimo klausimą, remiasi ekspertų nuomonėmis ir atspindi skirtingas pozicijas, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes šildymo sezonas tiesiogiai veikia kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybę. Be to, diskusija apie šildymo sezono suvienodinimą ir savivaldybių nuomonės šiuo klausimu yra svarbi tema, ypač artėjant šildymo sezonui.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie šildymo sezono suvienodinimo klausimą Lietuvoje, apžvelgia skirtingas nuomones ir argumentus, kas yra naudinga visuomenei. Jame analizuojami praktiniai aspektai ir galimos pasekmės, todėl jis yra konstruktyvus ir informatyvus.
Straipsnis pateikia subalansuotą informaciją apie šildymo sezono reguliavimą Lietuvoje, remiasi ekspertų nuomonėmis ir nekelia nepagrįsto nerimo, todėl jį galima publikuoti.
