<h2>Lietuvos valdžia dar labiau griežtina cenzūrą. Papildyta 2022-04-13</h2>
<p>Seimas balandžio 12 d. pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui ir jo svarstymui skubos tvarka[1]. „Už" projekto pataisas balsavo 106 Seimo nariai, 13 susilaikė, „prieš" balsavusiųjų nebuvo[2]. </p>
<p>Pakeitimais nėra nustatomi nauji draudžiamos skleisti informacijos kriterijai, tačiau suteikiant papildomus įgaliojimus įstatymo srityje veikiančioms institucijoms stiprinama šios informacijos priežiūra, ypač kai draudžiamas turinys skleidžiamas internete.</p>
<p>Lietuvoje ir toliau griežtinama cenzūra. Net skubos tvarka. Valdžios teigimu, geopolitinė situacija kelia vis daugiau pavojų, o kartu intensyvėja ir informacinės grėsmės.</p>
<p>Siekiant užtikrinti draudžiamos skleisti informacijos priežiūrą, Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtam Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui, kuris įteiktas Seimui svarstyti skubos tvarka.</p>
<p>Valdžios nusistatymas griežtai riboti potencialiai grėsmingos informacijos sklaidą jau atsispindi praktikoje. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi „Google", prašydama pašalinti iš internetinės parduotuvės „Google Play" programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas televizijos programas.</p>
<p>Griežtesnė cenzūros kontrolė jau pareikalavo ir pirmųjų „aukų": LRTK radijo stočiai „Spindulys“ skyrė 500 eurų baudą už dezinformacijos skleidimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/charlesdeluvio-leqryljnyuq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Svarstomu įstatymo projektu siekiama turėti daugiau galimybių apriboti nepageidaujamą informaciją</h2>
<p>Seime pateiktam įstatymo projekte numatoma suteikti papildomus įgaliojimus įstatymo srityje veikiančioms institucijoms stiprinti informacijos priežiūrą.</p>
<p>Tai leistų suteikti įgaliojimus žurnalistų etikos inspektoriui duoti privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją[3].</p>
<p>Draudžiama informacija apima tiek dezinformaciją, karo propagandą ar kurstymą, tiek ir informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, taip pat informaciją, kurioje skleidžiama ar kurstoma neapykanta, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti.</p>
<p>Įstatyme numatoma tikslinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo sąlygos. Veikla galės būti laikinai stabdoma ar nutraukiama teismo, išnagrinėjus inspektoriaus pateiktą prašymą.</p>
<div class="simple_text">
<p>Audiovizualinės žiniasklaidos srityje siūloma praplėsti sąrašą paslaugų teikėjų, nepranešusių Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie pradėtą vykdyti veiklą, kuriems komisija galėtų duoti privalomus nurodymus.</p>
<p>Pakeitimas komisijai leistų efektyviau naudotis suteiktais teisiniais instrumentais, kai internete Lietuvos vartotojui teikiamos audiovizualinio turinio paslaugos, apie kurias komisijai nebuvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.</p>
<p>Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybai siūloma suteikti teisę ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties atveju motyvuotu sprendimu remti ir šiame įstatyme nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jonathan-velasquez-c1zn57gfdb0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Griežta pozicija jau pastebima: LRTK kreipėsi į „Google", o radijo stotis „Spindulys" jau spėjo sulaukti baudos</h2>
<p>Cenzūros įstatymų galią jau demonstruoja LRTK, kuri spėjo kreiptis į technologijų bendrovę „Google". LRTK paprašė iš „Google“ internetinės parduotuvės pašalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas televizijos programas[4].</p>
<div>
<p>LRTK jau nustatė, kad „Google“ internetinėje parduotuvėje yra mažiausiai 38 Rusijos Federacijos programėlės, su kurių pagalba galima žiūrėti propagandines televizijos programas, tarp kurių yra dėl neapykantos kurstymo bei tendencingos dezinformacijos skleidimo Lietuvoje retransliuoti uždraustos rusiškos programos.</p>
<blockquote>
<p>LRTK prašo „Google“ taikyti šioms programėlėms geografinį blokavimą Lietuvos teritorijoje. Tokiu būdu jos būtų nepasiekiamos visiems Lietuvos vartotojams.</p>
</blockquote>
<p>Cenzūra jau spėjo paliesti ir lietuvišką radijo stotį „Spindulys“, kuriai LRTK skyrė 500 eurų baudą už dezinformacijos skleidimą. Komisijos teigimu, bauda skirta už pažeidimus laidose „Įdomu gyventi“, kurios buvo transliuotos šių metų sausio 6 dieną ir vasario 4 dieną.</p>
<p>Komisijos išplatintame pranešime rašoma:</p>
<blockquote>
<p>„Atlikus minėtų programų stebėseną akivaizdžiai matyti, kad programos „Spindulys“ dalyvis Vaidas Lekstutis Žemaitis stengiasi informaciją pateikti taip, kad būtų formuojama palanki nuomonė Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą“.</p>
</blockquote>
<p>LRTK atliktoje laidos turinio analizėje nurodoma, kad minimose radijo stoties „Spindulys“ laidose akcentuota, kad Lietuvoje vyksta informacinės sklaidos stabdymas, menkinama ir niekingai atsiliepiama apie Sausio 13-osios įvykius, šališkai atsiliepiama apie įvykius Donbase ir Luhanske, kvestionuojant Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, pateisinant Rusijos karinę agresiją:</p>
<blockquote>
<p>„Klausytojams sudaromas įspūdis, jog kariniame konflikte su Rusijos Federacija Ukraina yra agresorė, kuri kryptingai naudoja karinius veiksmus prieš civilius gyventojus.</p>
<p>Aptarinėjant Lietuvos užsienio politiką, netiesiogiai siūloma plėtoti ekonominius santykius su Rusija ir Baltarusija, neatsižvelgiant į minėtų valstybių vykdomus žmogaus teisių ir kitus pažeidimus bei joms paskelbtas sankcijas“, – sakoma komisijos pranešime[5].</p>
</blockquote>
<p>Nustačiusi pažeidimus, komisija kreipėsi į radijo stotį valdančią bendrovę „Plunsta“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl paskleistos informacijos.</p>
<p>Bendrovės paaiškinime buvo nurodyta, kad ne bendrovė, o programos dalyviai patys atsako už išsakytas mintis, taip pat buvo reiškiamas nepasitenkinimas komisijos daromu spaudimu žodžio laisvei.</p>
<p>Komisija tokį nepasitenkinimą atmeta argumentuodama, kad garantuojama žodžio laisvė nėra absoliuti: žodžio laisvė gali būti ribojama siekiant užtikrinti informacinį saugumą bei siekiant apsaugoti visuomenę nuo draudžiamos informacijos.</p>
</div>
</div>
