„Pfizer“ eksperimentai: po klinikinio tyrimo mirė berniukas

Eksperimentinis „Pfizer“ gydymas pareikalavo aukų

„Pfizer“ bendrovė atskleidė, kad mirė berniukas, dalyvavęs klinikiniame tyrime, kuriame buvo bandoma eksperimentinė „Pfizer“ genų terapija nuo Diušeno raumenų distrofijos. Skelbiama, kad berniukas, kuriam 2023 m. pradžioje buvo taikoma terapija, kaip 2 fazės tyrimo dalis, staiga mirė^[1].

„Pfizer“ dar nežino priežasties ir aiškinasi, ar mirtis buvo susijusi su taikomu gydymu. „Pfizer“ atstovas spaudai tik patvirtino, kad pacientas mirė gegužės 3 d., sustojus širdžiai.

„Kol kas neturime išsamios informacijos ir aktyviai bendradarbiaujame su tyrėjais, kad suprastume, kas nutiko“, – teigiama „Pfizer“ išplatintame pranešime.

Bendrovės klinikiniame tyrime bandoma „Pfizer“ terapija, skirta dvejų-trejų metų berniukams, sergantiems Diušeno liga, kuriai gydyti yra nedaug būdų.

Diušeno raumenų distrofija yra paveldimas susirgimas, priklausantis progresuojančių raumenų ligų grupei^[2]. Jam yra būdingas raumenų pažeidimas, atsirandantis dėl pasikartojančių raumenų ląstelių nykimo.

Diušeno liga serga tik berniukai, pasitaiko vienam iš 3500 gimusiųjų, motinos yra ligos nešiotojos. Liga prasideda sulaukus 2-5m. amžiaus ir vystosi lėtai, tad dažnai yra nepastebima. 

„Pfizer“ be minėtų bandymų šiuo metu taip pat atlieka 3 fazės placebu kontroliuojamą tyrimą su vyresniais berniukais, kurio rezultatai turėtų būti paskelbti vėliau šiais metais.

Jau anksčiau „Pfizer“ tyrimą buvo sustabdęs susirūpinimas dėl bandymų saugumo. Per ankstesnį tyrimą 2021 m. mirė vienas pacientas, todėl JAV Maisto ir vaistų administracija buvo laikinai sustabdžiusi klinikinius tyrimus^[3].

Kiek vėliau „Pfizer“ įdiegė apsaugos priemones, kurios leido atnaujinti tyrimus. Tarp pakeitimų buvo reikalavimas, kad pacientai savaitę po gydymo būtų atidžiai stebimi ligoninėje. Be to, „Pfizer“ pakeitė savo vėlyvosios stadijos tyrimus, kad į juos nebūtų įtraukti tam tikri pacientai, kuriems, kaip manoma, gresia didesnė rizika.

Klinikiniai bandymai gali baigtis tragiškai

„Pfizer“ genų terapija veikia pernešant į organizmą sutrumpintą geno, kuris mutavęs sergantiems Diušeno liga, versiją. Šis genas koduoja instrukcijas, kurios leidžia raumenų ląstelėms sukurti raumenis saugančio baltymo, vadinamo distrofinu, formą.

Jei gydymas galiausiai pateks į rinką, tai bus antroji genų terapija, skirta Diušeno ligai gydyti. Pirmoji, „Elevidys“ iš „Sarepta Therapeutics“, 2023 m. birželį buvo patvirtinta mažiems vaikams^[4].

„Pfizer“ yra viena iš kelių bendrovių, pastaraisiais metais siekiančių sukurti genų terapiją Diušenui gydyti. Tačiau ir kitos bendrovės susiduria su iššūkiais.

2022 m. „Novartis“ pripažino, kad du pacientai mirė nuo ūmaus kepenų nepakankamumo po gydymo „Zolgensma“ – vienkartine genų terapija, skirta kai kurioms stuburo raumenų atrofijos (SMA) formoms gydyti.

2020-2021 m. bendrovė „Astellas Pharma“ pripažino, kad jos I/II fazės ASPIRO tyrime, mirė keturi berniukai. Pirmą kartą „Astellas“ ASPIRO tyrimas buvo sustabdytas po to, kai 2020 m. mirė pirmieji trys berniukai.

Šis sustabdymas buvo panaikintas 2020 m. gruodį, kai „Astellas“ panaikino didesnę iš dviejų pradinių dozių ir sutiko pacientams skirti mažesnę dozę.

Antrasis klinikinis sustabdymas buvo įvestas 2021 m. rugsėjį, kai mirė ketvirtasis berniukas, ir tebegalioja iki šiol.

Genų terapija – daug žadantis gydymo metodas, turintis ir savų pavojų

Genų terapija yra medicininis metodas, kai siekiant gydyti ligas arba užkirsti joms kelią keičiami genai arba jais yra manipuliuojama. Ji veikia įvedant genetinę medžiagą į ląsteles, kad būtų kompensuoti neįprasti genai arba suteikiama nauja funkcija jiems. Ši genetinė medžiaga gali būti DNR, RNR arba sintetiniai oligonukleotidai.

Yra įvairių genetinės medžiagos pateikimo į ląsteles metodų, įskaitant virusinius vektorius, nevirusinius vektorius, pavyzdžiui, nanodaleles ar liposomas ir tiesioginę injekciją.

Genų terapija yra perspektyvi gydant įvairias ligas, įskaitant genetines, tokias kaip cistinė fibrozė, hemofilija ir raumenų distrofija, taip pat įgytas ligas, tokias kaip vėžys ir tam tikros virusinės infekcijos.

Tačiau tai vis dar palyginti nauja ir sparčiai besivystanti sritis, kurioje nuolat atliekami tyrimai, siekiant pagerinti saugumą ir veiksmingumą. Genų terapija taip pat susijusi su tam tikra rizika ir iššūkiais.

Pavyzdžiui, organizmo imuninė sistema gali atpažinti terapinį geną kaip svetimą ir sukelti prieš jį imuninę reakciją. Tai gali sukelti uždegimą, audinių pažeidimą arba modifikuotų ląstelių pašalinimą. Genų terapijos metodai gali netyčia redaguoti ne tik numatytus genus, bet ir kitus genus, todėl gali atsirasti nenumatytų pasekmių, pavyzdžiui, išsivystyti naujos ligos arba sutrikti normalios ląstelių funkcijos.

Kai kuriais atvejais terapinis genas gali integruotis į ląstelės šeimininkės DNR nenumatytoje vietoje ir sutrikdyti normalią genų funkciją arba sukelti vėžį. O papildomų geno kopijų įvedimas į ląsteles gali sukelti perteklinę geno produkto ekspresiją, kuri gali turėti toksinį poveikį.

Svarbu žinoti ir tai, kad genų terapija gali nesukelti ilgalaikio arba nuolatinio poveikio, todėl, norint išlaikyti terapinę naudą, gali prireikti pakartotinio gydymo, kas reikštų milžiniškas lėšas. Be to, genų terapija kelia etinių klausimų, susijusių su žmogaus genetinės medžiagos modifikavimu, įskaitant sutikimo, teisingumo, piktnaudžiavimo ar nenumatytų pasekmių galimybę.

„Pfizer“ ir pacientų mirtys – nieko naujo

Dėl pastarųjų metų pasaulyje siautusios koronaviruso pandemijos, „Pfizer“ bendrovė geriausiai žinoma yra dėl savo COVID-19 vakcinų, tačiau iš tiesų kompanija plėtoja veiklą skirtingose biofarmacijos srityse. Nors ir ne visada tokia veikla buvo sėkminga ar padedanti žmogui.

Anksčiau jau rašėme, kad „Pfizer“, sužinojusi apie meningito epidemiją Nigerijoje 1996 m., nusprendė pasinaudoti galimybe išbandyti savo tuomet dar tik testuojamo vaisto „Trovan“ veiksmingumą vaikams.

Tuomet JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ dar tik bandė į rinką išleisti naują antibiotikų vaistą „Trovan“. Nors „Pfizer“ išbandė šį vaistą su suaugusiaisiais, jis dar nebuvo išbandytas su vaikais, o ir ankstyvieji bandymai su suaugusiaisiais parodė rimtų šalutinių vaisto poveikių, įskaitant kepenų sutrikimus ir kremzlių pakitimus.

Nepaisydama to ir sužinojusi apie meningito epidemiją Nigerijoje, „Pfizer“ nusprendė pasinaudoti galimybe išbandyti „Trovan“ ten. Šalia savanorių „Gydytojai be sienų“ darbo vietos, farmacijos įmonė įsirengė stovyklą, kur per dvi savaites atrinko 200 vaikų nuo 3 mėnesių iki 18 metų.

Jie ir dalyvavo tyrime, kuris baigėsi tragedija. Po mėnesio 11 iš dalyvavusių vaikų mirė. Be to, daug bandymuose dalyvavusių vaikų tėvų pranešė apie savo vaikų negalią, įskaitant paralyžių ir kepenų nepakankamumą, kaltino bendrovę, kad ši jų tinkamai neinformavo dėl atliekamo tyrimo.

Kritikos kompanijai nestigo ir koronaviruso pandemijos metu. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenys net rodė galimą ryšį tarp COVID-19 „Pfizer“ vakcinos ir insulto. CDC duomenų bazės išskyrė riziką vyresnei amžiaus grupei priklausantiems asmenims. Iš tiesų, „Pfizer“ ir „BioNTech“ COVID-19 stiprinamoji vakcina ne kartą buvo susieta su išaugusiais šansais patirti insultą, taip pat ir su kitais pavojingais sveikatai šalutiniais poveikiais.