Ligos protrūkiu pasinaudota išbandant pavojingus medikamentus
Modernioje medicinoje bei sveikatos priežiūroje vakcinos yra laikomos itin svarbiomis reaguojant į epidemijas ir pandemijas. Vis dėlto, visame pasaulyje daugybė žmonių dėl skirtingų priežasčių nusprendžia nesiskiepyti.
Vieni pasikliauja savo imunitetu, kiti bendrai nepasitiki tiek vyriausybe, tiek ir sveikatos priežiūros institucijomis, atsakingomis už skiepijimą arba vakcinų kūrimą[1]. Dalis žmonių į vakcinacijos kampanijas atsargiai žvelgia ir dėl praeities įvykių.
Pavyzdžiui, Afrikoje tik 23 proc. gyventojų yra visiškai paskiepyti, o tai yra tiesiogiai susiję su šio žemyno istorija ir jo patirtimi su Vakarų medicina[2].
Praėjusio amžiaus pabaigoje Afrikoje kilo meningito protrūkis. Tuomet farmacijos milžinas „Pfizer“ nusprendė pasinaudoti galimybe išbandyti savo tuomet dar tik testuojamo vaisto „Trovan“ veiksmingumą vaikams.
Tai baigėsi tragiškai: pacientų mirtimis, išgyvenusiųjų sveikatos bėdomis ir iki šių dienų išlikusiomis abejonėmis tiek Vakarų medicina, tiek farmacijos kompanijų kėslais.
„Trovan“ testavimas Nigerijoje baigėsi tragiškai, o kaltųjų – nėra
1996 m. Nigerijoje kilo viena didžiausių meningito – smegenų dangalo infekcijos – epidemijų šalies istorijoje: fiksuota 109 580 susirgimų ir 11 717 mirčių.
Tuomet Nigerijos Kano miesto ligoninėje dirbo „Gydytojai be sienų“ – tarptautinės humanitarinės pagalbos nevyriausybinės organizacijos, geriausiai žinomos dėl medicininės pagalbos teikimo besivystančioms šalims – medikai.
Jie gydė vaikus chloramfenikoliu – gerai žinomu antibiotiku, kurį bakteriniam meningitui gydyti patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Tuo pačiu laikotarpiu JAV farmacijos bendrovė „Pfizer“ bandė į rinką išleisti naują antibiotikų vaistą „Trovan“. Nors „Pfizer“ išbandė šį vaistą su suaugusiaisiais, jis dar nebuvo išbandytas su vaikais, o ir ankstyvieji bandymai su suaugusiaisiais parodė rimtų šalutinių vaisto poveikių, įskaitant kepenų sutrikimus ir kremzlių pakitimus.
Sužinojusi apie meningito epidemiją Nigerijoje, „Pfizer“ nusprendė pasinaudoti galimybe išbandyti vaisto „Trovan“ veiksmingumą vaikams būtent ten. Šalia „Gydytojai be sienų“ darbo vietos farmacijos įmonė įsirengė stovyklą, kur per dvi savaites atrinko 200 vaikų nuo 3 mėnesių iki 18 metų. Jie ir dalyvavo tyrime.
Tačiau tyrimas baigėsi tragedija. Po mėnesio 11 iš dalyvavusių vaikų mirė. Be to, daug bandymuose dalyvavusių vaikų tėvų pranešė apie savo vaikų negalią, įskaitant paralyžių ir kepenų nepakankamumą.
Kilo ir daugybė etinių dilemų: juk „Pfizer“ vaistų bandymai buvo atliekami toje pačioje ligoninėje, kurioje buvo įsikūrusi organizacija „Gydytojai be sienų“ ir kurioje medikai iš tiesų gydė pacientus, tai darė sėkmingai bei saugiai, tačiau farmacininkų bandymai toliau tęsėsi, net ir tada, kai tyrimui atrinktų vaikų sveikata blogėjo.
„Trovan“ siejamas su rimtais šalutiniais poveikiais
„Trovan“ buvo pradėtas gaminti 1998 m. ir tapo pelningu „Pfizer“ produktu, tačiau vėliau jis buvo atšauktas Europoje ir apribotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, vaistas buvo susietas su mirtinais kepenų pažeidimų atvejais.
JAV Maisto ir vaistų administracija 1997 m. pabaigoje buvo patvirtinusi trovafloksacino („Trovan“) terapinį vartojimą 18 metų ir vyresniems pacientams[3], bet 1999 m. agentūra patarė gydytojams riboti jo skyrimą dėl nepageidaujamų reiškinių. Tuomet FDA buvo pranešta apie daugiau kaip 100 ūmaus kepenų pažeidimo atvejų. 2000 m. gegužę FDA atšaukė leidimą prekiauti vaistu.
Leidimas prekiauti trovafloksacinu Europos Sąjungoje (ES) išduotas 1998 m., o 1999 m. dėl nepageidaujamų reiškinių, apie kuriuos buvo pranešta, Patentuotų vaistų komitetas rekomendavo sustabdyti leidimo prekiauti galiojimą bent vieneriems metams. 2000 m. spalį „Pfizer“ pranešė Europos Komisijai (EK) apie savo sprendimą savanoriškai atšaukti leidimą prekiauti vaistu.
Šiuo metu šis vaistas nepatvirtintas vartoti JAV ir ES, nes siejamas su ūminio kepenų nepakankamumo ir mirties atvejais.
„Pfizer“ savo kaltės iki šiol nepripažįsta
Tik 2000 m. laikraštis „The Washington Post“ išspausdino seriją publikacijų, kuriose teigiama, kad būtent „Pfizer“ yra kalta dėl meningitu sirgusių Nigerijos vaikų mirties ir negalios; tuomet buvo teigiama, kad „Pfizer“ atliko neetiškus eksperimentinius tyrimus, negavusi informuoto tyrimo dalyvių sutikimo.
Nukentėjusių mažamečių tėvai tvirtino, kad jie nebuvo informuoti apie eksperimentinį bandymų pobūdį, o daugelis teigė manę, kad gauna standartinius vaistus, išduodamus „Gydytojai be sienų“ komandos. Bendrovė „Pfizer“ neigė bet kokius nusižengimus ir teigė, kad vaikai mirė nuo meningito, o ne nuo jos vaisto.
Netrukus Nigerijos vyriausybės pasamdytos ekspertų grupės atliktas tyrimas parodė, kad „Pfizer“ iš tiesų yra kalta dėl vaikų mirties ir dėl to, kad atliko bandymus su žmonėmis be informuoto jų sutikimo.
2009 m. buvo pasiektas neteisminis susitarimas, pagal kurį, Nigerijos Kano valstijai, labiausiai nukentėjusiai dėl ligos ir tyrimų, buvo išmokėta 75 mln. dolerių, o keturioms mirusių vaikų šeimoms išmokėta 175 000 dolerių suma.
Nepaisant to, kad byla buvo išspręsta, bendrovė iki šių dienų vis dar tvirtina, kad mirtis ir negalias sukėlė meningitas, o ne jos vaistai. Bendrovė taip pat teigia, kad „Trovan“ pirmą kartą buvo ištirtas 5000 amerikiečių ir europiečių, o tada vaistas veikė puikiai.
„Pfizer“ taip pat teigia, kad „Trovan“ išgelbėjo daugybę gyvybių Nigerijoje, nes 94 proc. vaistą gavusių Nigerijos vaikų išgyveno, daugiau nei įprastai, jei vaistas neskiriamas.
Vis dėlto, „WikiLeaks“ paviešintame slaptame 2009 m. Valstybės departamento laiške teigiama, kad vienas „Pfizer“pareigūnas Nigerijoje sakė Amerikos diplomatams, jog bendrovė pasamdė privačius tyrėjus, kad šie atskleistų korupcinius ryšius su buvusiu Nigerijos generaliniu prokuroru, taip siekiant daryti jam spaudimą, kad šis atsisakytų ieškinių dėl „Trovan“. „Pfizer“ šį kaltinimą taip pat paneigė[4].
„Pfizer“ paskatino abejones dėl visų vakcinų efektyvumo ir saugumo
Šie neetiški vaistų bandymai sukėlė nepasitikėjimą, ypač jis ryškus buvo būtent musulmonų bendruomenėse. Nigerijoje daugumą gyventojų sudaro musulmonai, todėl daugelis manė, kad Vakarų šalys tyčia nusitaikė į Nigeriją dėl jos gyventojų religijos.
Kiti veiksniai buvo gandai, kad poliomielito vakcinos sudėtyje yra AIDS virusas arba kad tai yra Vakarų sąmokslas sterilizuoti musulmones mergaites, taip siekiant pažaboti musulmonų populiaciją, kurią Vakarai esą regi kaip grėsmę.
Dėl to, vėliau tokios kampanijos, kaip Pasaulinė poliomielito likvidavimo iniciatyva (GPEI), Nigerijoje sulaukė musulmonų boikoto, kurie kaip priežastį, kodėl nepasitiki Vakarų šalimis, atvežusiomis vakciną nuo poliomielito, nurodė būtent „Pfizer“ antibiotikų bandymus. Tai lėmė pasaulinio poliomielito likvidavimo nesėkmes ir skepticizmą kitų, jau vėlesnių vaistų bei vakcinų atžvilgiu.
