Penas kvailybei: kas išmeta daugiau CO2 – namuose auginamos daržovės, katės ar diedukai?

Gąsdinimas aplinkos tarša įgauna pagreitį, pasitelkiami kurioziški įrodymai

Pastaraisiais metais aplinkos tarša ir kova su ja tapo ypač svarbiomis temomis. Tiek aplinkosaugininkai, tiek ir įstatymų leidėjai ragina pasaulio visuomenę suprasti mūsų poveikį aplinkai.

Tokiose diskusijose kalba dažnai krypsta link anglies dioksido (CO2) pėdsako. Juk būtent šiuo rodikliu apibūdinamas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris yra sugeneruojamas dėl mūsų veiklos, veiksmų, gyvenimo būdo ir vartojimo įpročių.

Tačiau kalbant apie taršą už kurią yra atsakingas žmogus, vis dažniau galima išgirsti ir gana kraštutinių nuomonių. Pasigirsta ne tik raginimai rečiau naudotis automobiliu ar kartais atsisakyti mėsos kepsnio. Kai kurios idėjos gali būti itin prieštaringos, o kartais, net kiek kvailos.

Juk pastaruoju metu garsiau kalbama apie tai, kad už aplinkos taršą atsakingas yra net maistas kurį auginame, augalai, mūsų naminiai gyvūnai, net tokia veikla, kaip žinutės, elektroninio laiško siuntimas ar pats kvėpavimas.

Aplinką aktyviai teršiame net dirbdami

Neretai teigiama, kad aplinkos tarša dabar pasiekė kritinį lygį, o esamą situaciją galime vadinti ekocidu. Tai yra ekstensyvi žala, padaryta natūraliam gamtovaizdžiui, jo sunaikinimas ir ekosistemų ardymas, kai iškyla grėsmė gyventojų išlikimui.

Vis dėlto, ekspertai ir visuomenė yra susiskaldžiusi dėl nuomonės, ar globali aplinkosauginė situacija tikrai yra tokia bloga. Prie tokių dvejonių prisideda ir nuolat jaučiamas spaudimas gyventi tvariai ir ekologiškai, nors daugybė tyrimų rodo, kad tai – neįmanoma.

Pavyzdžiui, teigiama, kad buitinė technika ir elektronika išmeta itin daug CO2, tačiau šiuolaikiniai žmonės sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be šaldytuvo, oro kondicionieriaus ar televizoriaus. Neturėtume būti kritikuojami dėl taršos, kurią sukuriame tiesiog gyvendami.

Tačiau, regis, kad dalis ekspertų nori mus įtikinti, kad aplinkai kenkiame net tiesiog dirbdami. Iš pažiūros nereikšmingi kasdienio gyvenimo aspektai, pavyzdžiui, naudojimasis elektroninėmis ryšio priemonėmis, gali palikti stebėtiną anglies dioksido pėdsaką.

Nuolatinis susirašinėjimas el. laiškais, žinutėmis ar pokalbiai telefonu reikalauja energijos ir infrastruktūros, dėl kurių išmetamas nemenkas anglies dioksido kiekis.

7 tonos CO2 yra vidutinio pasaulio žmogaus metinis anglies dioksido pėdsakas. Ir jis susidaro gana paprastai. El. laiškas gali palikti nuo 0,2 g 0,4 g CO2 pėdsaką. 12 g CO2 aplinkoje paliekame, jei parduotuvėje pasirenkame labiau tvarų, perdirbtą popierinį maišelį^[1].

28 kg CO2 aplinkoje susidaro per vienerius metus, kai namuose naudojama 5 vatų mažos energijos lemputė. 570 kg CO2 susidaro už 100 vatų kaitrinę lemputę. Per metus susiformuoja 70 kg CO2, jeigu savo išmaniuoju telefonu kasdien naudojamės bent valandą.

Kai pasensime, gamtai būsime pavojingi mažiau

O mokslininkų atliktos skirtingos demografinės analizės atskleidė, kad vidutinio amerikiečio išmetamo CO2 kiekis didėja iki maždaug 65 metų amžiaus, o vėliau pradeda mažėti.

Analizės rodo, kad žmonės, sulaukę 65 metų, mažiau kenkia klimatui. Vos tik išėję į pensiją amerikiečiai išmeta daugiau anglies dioksido nei bet kuriuo kitu savo gyvenimo laikotarpiu, t. y. apie 14,9 metrinės tonos vienam asmeniui per metus. Vėliau išmetamų teršalų kiekis nuolat mažėja ir iki 80 metų amžiaus sumažėja iki 13,1 metrinės tonos^[2].

Tai reiškia, kad nors dėl gyventojų senėjimo per ateinančius keturis dešimtmečius bendras išmetamo CO2 kiekis šiek tiek didės, ilgalaikės tendencijos rodo, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė lems išmetamo CO2 kiekio sumažėjimą.

Taigi, visuomenėse, kuriose daugėja pagyvenusių žmonių, išmetamo CO2 kiekis bus mažesnis. Tai galioja daugumai išsivysčiusių šalių, kurių vartojimo įpročiai panašūs į JAV.

Prieštaringi tyrimai: namuose augintas maistas aplinką teršia labiau nei maisto pramonė?

Neseniai Mičigano universiteto ekspertai paskelbė tyrimo rezultatus, kurie nustebino ne vieną. Tyrime teigiama, kad namuose auginto maisto anglies dioksido pėdsakas yra 5 kartus didesnis nei komerciniais tikslais auginto maisto^[3]. 

Daugeliui eilinių piliečių tokie tyrimo rezultatai pasirodė esantys sunkiai įtikinami: juk dažnai girdime, kad maisto pramonė yra bene didžiausia mūsų planetos teršėja. Kodėl gi, kai vis daugiau žmonių tiek dėl finansinių, tiek dėl aplinkosauginių priežasčių patys imasi auginti maistą sau, tai taip pat staiga tampa taršia ir kenksminga veikla?

Mokslininkų išvada buvo paprasta: teigta, kad namuose auginamam maistui auginti irgi reikalinga infrastruktūra, o netinkamai tvarkomos žmonių komposto krūvos yra pagrindiniai kaltininkai, dėl kurių namuose užaugintas maistas tampa mažiau ekologiškas.

Šiame tyrime analizuotas ne tik namuose užaugintas maistas, arba individualūs sklypai, bet ir bendruomenės sodai bei profesionaliai valdomi mažesni ūkiai. 

Vis tik, daliai tokia išvada pasirodė klaidinga ir neatsakinga, beveik siekianti patenkinti tam tikrus specialius interesus. 

Daugelis žmonių, kurie galvojo apie galimybę auginti maistą namuose, pamatę tokią antraštę gali ja pasinaudoti taip, kad pagrįstų įsitikinimą, kodėl jie ir toliau turėtų pasikliauti netvariu pramoniniu maisto tiekimu.

O viena iš aiškiausių mokslininkų skaičiavimų klaidų buvo ta, kad jie teigė, jog nereikia atsižvelgti į vartotojo anglies dioksido pėdsaką, kurį jis palieka keliaudamas, kad gautų maisto, nes vidutiniškai nėra jokio skirtumo tarp atstumo, kurį jis nuvažiuoja norėdamas gauti įprastai užauginto maisto ir miesto ūkiuose auginto maisto. 

Ar ateityje bus ribojama kiek galima turėti naminių gyvūnų?

Prabangios aviacijos kompanijos „Luxaviation“ vadovas Patrickas Hansenas teigia, kad naminiai gyvūnai išmeta tiek pat anglies dvideginio, kiek ir privatūs lėktuvai. Monake vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, remdamasis skaičiavimais, jis teigė, kad vidutinio dydžio šuo per metus išmeta 770 kg CO2. Pagal jo teoriją, vienas iš jo įmonės klientų per metus išmeta apie 2,1 tonos CO2, taigi, neva tiek pat, kiek trys šunys^[4].

Ar iš tiesų turėtume nerimauti dėl mūsų augintinių daromos žalos aplinkai? Ne paslaptis, kad ekspertai mano, jog naminiai gyvūnai gali kenkti gamtai. Pavyzdžiui, tiek katės, tiek šunys gali pakenkti laukinių gyvūnų populiacijoms. Jie medžioja ir žudo paukščius bei kitus gyvūnus, taip pat persekioja kitus mažesnius laukinius gyvūnus.

Tačiau iš tiesų, bene didžiausią nerimą keliantis augintinių turėjimo aspektas yra jų ėdamo maisto poveikis klimatui.

Gyvūniniai šalutiniai produktai (pvz., plaučiai, širdys, kepenys ar inkstai) dažnai naudojami mūsų augintinių ėdalui, nes jų kaina nedidelė, o maistingumas tinkamas.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad paukštienos šalutiniai produktai yra didžiausia komercinių gyvūnų augintinių sauso ir drėgno ėdalo dietų sudedamoji dalis.

Tačiau paskelbtų tyrimų apie naminių gyvūnėlių ėdalo poveikį aplinkai yra nedaug. Ir net ir tada kai kurių tyrimų rezultatai kelia abejonių.

Viename tyrime teigiama, kad šeriant 10 kg sveriantį šunį drėgnu ėdalu, kasmet išmetama 6541 kg CO2. Tai prilygsta 98 proc. viso vidutinio Brazilijos piliečio išmetamų teršalų kiekio; to paties šuns maitinimas sausu ėdalu leistų išmesti 828 kg CO2.

Kitas ne mažiau prieštaringas tyrimas atliktas 2017 m. Kalifornijos universiteto (UCLA) geografijos profesorius Gregory Okinas nustatė, kad šunys ir katės sudaro iki 30 proc. mėsos vartojimo JAV poveikio aplinkai^[5].

Taigi, jeigu šie naminiai gyvūnai būtų atskira tauta, kurią sudarytų šie 163 mln. šunų ir kačių, ji užimtų penktą vietą pagal mėsos suvartojimą pasaulyje, nusileisdama tik Rusijai, Brazilijai, JAV ir Kinijai, o mėsos pramonė, ne paslaptis, bet yra milžiniška gamtos kenkėja.

Dėl taršos kaltos net karvės

Keista, kai dėl aplinkos taršos imame kaltinti tik vieną ar kitą veiklą, galbūt visą gyvūnų grupę. Tam tikrą neteisybę pastebi vis daugiau visuomenės narių.

Pavyzdžiui, neseniai nemenkos kritikos sulaukė Airijos priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti aplinkosauginius tikslus naikinant galvijus.

Tuomet kalbėta apie maždaug 10 proc. Airijos pieninių galvijų populiacijos mažinimą, kas šaliai kasmet kainuotų 1,3 mlrd. eurų. Pramonės ekspertai tvirtino, kad dėl tokių pasiūlymų įgyvendinimo, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš tikrųjų tik padidėtų.

Vis dėlto, Airijos politikai savo iniciatyva, regis, didžiavosi. Airijos žemės ūkio ministras Čarlis McConalogue'as patvirtino informaciją, kad šalies vyriausybė ieško įvairių būdų, kaip sumažinti metano išmetimą, o vienas iš variantų gali būti maždaug per maždaug trejų metų laikotarpį suplanuotas 200 000 karvių paskerdimas.

Airijos vyriausybės skaičiavimais, šis planas padėtų šalies žemės ūkio pramonei per ateinančius septynerius metus maždaug 25 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Pradedant įgyvendinti šį planą Airijos žemės ūkio ministerija trejus metus kasmet inicijuotų maždaug 65 000 karvių paskerdimą. Valdžia už kiekvieną paskerstą karvę ūkininkams mokėtų iki 5 000 eurų kompensaciją.

Ekspertai yra paskaičiavę, kad karvės išskiria apie 14,5 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų tiesiog riaugėdamos arba gadindamos orą. Vos viena karvė per metus gali išskirti 70-120 kg metano, o karvės ir kiti žemės ūkio gyvuliai kartu sudėjus išskiria apie 40 proc. visų pasaulio metano dujų.

Problema tampa net žmogaus kvėpavimas

O Jungtinės Karalystės mokslininkai neseniai paskelbė naujus tyrimus, kuriuose teigiama, kad žmonės net ir kvėpuodami iškvepia visuotinį atšilimą sukeliančias dujas.

Ekspertai paaiškino, kad metanas ir azoto oksidas, esantys mūsų iškvepiamame ore, sudaro iki 0,1 proc. Jungtinės Karalystės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Taigi, žmonės skatina visuotinį atšilimą vien iškvėpdami orą^[6].

Naujam tyrimui vadovavo daktaras Nicholas Cowanas iš Jungtinės Karalystės Ekologijos ir hidrologijos centro Edinburge. Savo moksliniame straipsnyje ji teigė, kad įrodymai yra gana aiškūs ir jų nereikėtų ignoruoti.

Tyrėjų komanda paaiškino, kad žmonėms įkvepiant, oras patenka į plaučius ir deguonis iš šio oro patenka į kraują, o anglies dioksidas, išmetamosios dujos, iš kraujo patenka į plaučius ir yra iškvepiamas.

Kiekvienas žmogus iškvėpdamas iškvepia CO2, tačiau naujajame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė metanui ir azoto oksidui.

Jie paaiškino, kad abi šios dujos yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau kadangi jos iškvepiamos daug mažesniais kiekiais, jų indėlis į pasaulinį atšilimą anksčiau galėjo būti nepastebėtas.

Taršiausios industrijos nesikeičia

Nors mokslininkai ieško skirtingų veiklų ir įpročių, kuriuos būtų galima susieti su mūsų planetos tarša, esminės ir galbūt daugiausiai žalos aplinkai padarančios pramonės šakos iš esmės ir toliau nekinta.

Viena jų yra energijos gamyba: iškastinio kuro deginimas elektros ir šilumos gamybai yra pagrindinis išmetamo CO2 šaltinis. Transportas bei iškastinio kuro naudojimas automobiliuose, sunkvežimiuose, lėktuvuose ir laivuose irgi yra didelis CO2 išmetimo šaltinis.

Pramonės procesai, pavyzdžiui, cemento gamyba, cheminių medžiagų gamyba ir metalų lydymas, deginant iškastinį kurą arba kaip šalutinį cheminių reakcijų produktą taip pat išskiria didelius CO2 kiekius. Miškų kirtimas ir žemės paskirties keitimas nors savaime nėra pramonės šakos, irgi prisideda prie CO2 emisijos.

Žemės ūkio veikla, ypač gyvulininkystė, ryžių auginimas ir sintetinių trąšų naudojimas, prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. O skaidant organines atliekas didžiausiuose pasaulio sąvartynuose išsiskiria ne tik CO2, bet ir metanas.