Airiai nusprendė, kad karvės pernelyg gadina orą: išskers iki 200000 galvijų

Globalius metano taršos tikslus pasiekti bandanti Airija užsibrėžė sunaikinti šimtus tūkstančių galvijų

Europos Sąjungos (ES) šalys šiuo metu stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus ir pereiti prie klimato kaitai neutralios ekonomikos. Pagal žaliojo kurso politiką, ES šalys-narės iki 2030 m. turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką bent 55 proc. Be to, ES narės ir JAV, dalyvauja 2021 m. „Pasauliniame metano įsipareigojime“, kuriuo pasižadama imtis savanoriškų veiksmų, kad iki 2030 m. pasaulinis metano išmetimas būtų sumažintas 30 proc., lyginant su 2020 m. lygiu^[1].

Tačiau vienos ES narės – Airijos – priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti šiuos tikslus, yra mažų mažiausiai drastiškos. Juk yra kalbama apie maždaug 10 proc. Airijos pieninių galvijų populiacijos mažinimą, kas šaliai kasmet kainuotų 1,3 mlrd. eurų. Jei to būtų negana, pramonės ekspertai tvirtina, kad dėl tokių pasiūlymų įgyvendinimo, pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš tikrųjų tik padidėtų.

Vis dėlto, Airijos politikai savo iniciatyva, regis, didžiuojasi. Airijos žemės ūkio ministras Čarlis McConalogue'as patvirtino informaciją, kad šalies vyriausybė ieško įvairių būdų, kaip sumažinti metano išmetimą, o vienas iš variantų gali būti maždaug per maždaug trejų metų laikotarpį suplanuotas 200 000 karvių paskerdimas.

Airijos vyriausybės skaičiavimais, šis planas padėtų šalies žemės ūkio pramonei per ateinančius septynerius metus maždaug 25 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pradedant įgyvendinti šį planą Airijos žemės ūkio ministerija trejus metus kasmet inicijuotų maždaug 65 000 karvių paskerdimą. Valdžia už kiekvieną paskerstą karvę ūkininkams mokėtų iki 5 000 eurų kompensaciją.

Airijos valdžia pirmą kartą tokius planus pristatė dar 2021 m. Tuomet vienoje Airijos vyriausybės ataskaitoje rekomenduota paskersti iki 1,3 mln. galvijų. Teigta, kad tik taip taršos kiekis sumažėtų iki patenkinamo lygio^[2]. Tuo tarpu šių metų kovo mėnesį Airijos aplinkos apsaugos agentūra (EPA) paskelbė kitą ataskaitą, kurioje rekomenduojama mažinti gyvulių sukeliamos kiekį net 30 proc., taip kartu net 30 proc. sumažinant galvijų skaičių.

Ūkininkai ruošiasi protestuoti, Airijos valdžios sprendimus pašiepia net E. Muskas

Nereikia ir sakyti, kad ūkininkų tokie Airijos vyriausybės pasiūlymai nesužavėjo. Valdžios planus kritikuoti suskubo ne tik ūkininkai ir juos vienijančios organizacijos, tačiau ir dalis politikų bei ekspertų.

Airijos pieno tiekėjų asociacijos prezidentas Patas McCormackas teigia, kad pieninių galvijų sektorius šiuo metu yra bene vienintelė pramonės šaka Airijoje, turinti efektyvų aplinkos apsaugos veiksmų planą. Jis taip pat pabrėžia, kad gyvulių populiacija paskutiniais metais ir taip yra sumažėjusi: gerokai menkesnė nei prieš 25-30 metų.

„Ar tą patį galima pasakyti apie transporto pramonę, ar tą patį galima pasakyti apie aviacijos pramonę?“, – piktai kvestionuoja P. McCormackas.

Airijos ūkininkų asociacijos prezidentas Timas Cullinanas taip pat išreiškia nepasitenkinimą dėl valdžios rengiamų planų ir numatyto galvijų naikinimo.

„Tokie pranešimai tik dar labiau sustiprina nuomonę, kad vyriausybė užkulisiuose siekia pakenkti mūsų pieno ir gyvulininkystės sektoriams“, – pareiškė T. Cullinanas.

Kreipdamasis į Airijos parlamentą, politinės partijos „Aontu“ vadovas Peadaras Toibinas išpeikė vyriausybės pasiūlymus ir pavadino juos „grėsme žemės ūkio sektoriui, kuri atsieis maždaug 600 mln. eurų“.

„Dabar 25 proc. jautienos, kuri yra importuojama į ES, atkeliauja iš Brazilijos. Kaip galime sakyti, kad yra ekologiška naikinti didelius Amazonės plotus, ten plėtoti gyvulininkystės pramonę ir tada importuoti jautieną iš Brazilijos, taip ja keičiant čia, šioje šalyje užaugintą jautieną“, – vyriausybės atstovų klausė P. Toibinas.

Kitas Airijos parlamento narys Michaelas Healy-Rae taip pat pavadino vyriausybės siūlymus „visiška beprotybe“ ir perspėjo, kad jei šie planai bus įgyvendinti, daugelis ūkininkų atsisakys jų laikytis arba galutinai pasitrauks iš šio sektoriaus.

Dar niūresnius perspėjimus pateikia Australijos Melburno universiteto geologijos profesorius emeritas Ianas Plimeris. Jis teigia, kad Airijos planuose esantis 200 000 galvijų išnaikinimas nesibaigs niekaip kitaip, kaip tik katastrofa.

„Airiai apie tai žino iš bulvių bado. Trečdalis jų gyventojų mirė, trečdalis emigravo. Dabar vėl atsitiks tas pats. Jie praras darbingus žmones, kurie išvyks iš Airijos kur nors kitur“, – perspėjo profesorius, primindamas bulvių derliaus stygiaus sukeltą tragediją, kuri nusinešė maždaug 1 mln. airių gyvybes.

O dėl dabartinės Airijos valdžios sumanymų pasisakyti spėjo net milijardierius Elonas Muskas. Jis savo tviterio paskyroje paskelbė įrašą, kuriame pareiškė kad aplinkosauginė manija turi baigtis, o kelių karvių sunaikinimas neturės jokios reikšmės klimato kaitai.

Karvės gadina orą ir riaugėja, tačiau teiginiai, kad jos yra didžiausios oro teršėjos – mitas

Ekspertai yra paskaičiavę, kad karvės išskiria apie 14,5 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų. Viena karvė per metus gali išskirti 70-120 kg metano^[3]. Tuo tarpu karvės ir kiti žemės ūkio gyvuliai kartu sudėjus išskiria apie 40 proc. visų pasaulio metano dujų.

Tačiau dalis aplinkos apsaugos srities ekspertų atvirai teigia, kad būtų visiškai neteisinga visą kaltę dėl oro taršos tiesiog imti ir suversti karvėms. Pabrėžiama, kad sąvartynuose metų metus yrančios atliekos taip pat yra vienas didžiausių metano šaltinių. Prie metano dujų išskyrimo prisideda net ir tokia veikla kaip ryžių auginimas.

Kaip teigia oro kokybės ekspertas Frankas Mitloehneris, Kalifornijos Daviso universiteto gyvulininkystės profesorius, tikroji problema, su kuria pastaruoju metu susiduria gyvulininkystės sektorius, yra įtikinti vartotojus ir politikus, kad gyvūnai nėra didžiausias pasaulinį atšilimą skatinantis veiksnys^[4].

„Tiems, kurie sako, kad karvės labiausiai prisideda prie oro taršos galiu pasakyti, kad tai paprasčiausiai yra netiesa“, – sako profesorius F. Mitloehneris, pabrėžęs, kad gyvulininkystės poveikis aplinkai yra labai pervertinamas, o pagrindinis taršos kaltininkas ir toliau išlieka iškastinis kuras ir transportas.

Be to, kaip pažymi profesorius F. Mitloehneris, problema yra ir ta, kad su gyvulininkystės poveikiu siejama tarša yra skaičiuojama klaidingai.

Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje teigiama, kad gyvulininkystė lemia 18 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, tačiau šis skaičius yra apskaičiuotas pagal visą tiekimo grandinę: nuo žemės naudojimo ar perdirbimo, iki mėsos ar pieno šaldymo prekybos centruose.

Tuo tarpu transporto rodikliai, kurie tariamai sudaro 28 proc. visų išmetamųjų ŠESD, apima tik tiesioginį išmetamųjų dujų kiekį, neatsižvelgiant į procesus, susijusius su mašinų gamyba arba žmonių ir produktų pervežimu.