Nuomotojams liepiama apmokėti brokerio išlaidas
Lyg mokestinių prievolių Gerovės valstybėje dar būtų maža, į duris pasibeldė kiti. Kalbama apie mokestį nuomojantis butą. Nekilnojamo turto (NT) nuomotojų vis dažniau paprašoma ne tik nelaikyti šunų ar neauginti vaikų, bet ir atseikėti solidų tarpininkavimo mokestį brokeriui – kartais siekiantį net kelis šimtus eurų[1].
Ne visi Lietuvoje išgali įsigyti nuosavą būstą. Dėl to nuomotojų skelbimai – itin populiarūs. Visgi, nuomotojams kartelelė keliama vis aukščiau. Kandidatams į butus, kaip paaiškėjo, tenka ne tik sumokėti depozitą ar poros mėnesių nuomą, bet ir pasiieškoti papildomų lėšų tarpininkavimo mokesčiui.
Į 77 portalą kreipėsi studentė, gyvenanti Vilniuje. Nurodė su vaikinu besiieškanti buto. Šis procesas truko kelias savaites. Tačiau rezultatas galiausiai atėmė žadą.
„Daugelį jų paėmė dar prieš mus, nemažai variantų buvo per daug brangūs pagal savo stovį ir vietą. Taip pat daug kur net neužteko pasakyti, kad butą imame – jie organizuodavo „atviras duris“ ir tik po to patys nuomininkus atsirinkinėdavo, visko klausinėjo. Na, atrodo, kad čia kokia „Nasa“ atranka į kosmosą…“, – dalijosi patirtimi vilniečių pora.
Tikina galiausiai radę tai, kas iš pažiūros patinka ir tinka jųdviejų kišenei. Tačiau pastarieji turėjo sumokėti ne tik 1,2 tūkst. eurų (depozitas + nuoma į priekį) šeimininkams, bet dar ir 300 eurų brokeriui. Stebėjosi: nejaugi brokeris paslaugas teikia ne turto savininkui, kuris samdosi specialistą.
Į istoriją netruko atsakyti vienas iš NT brokerių Ričardas Nosevičius. Vyras tikino, jog nėra girdėjęs apie tokią praktiką. Jo manymu, atstovaujant NT savininko interesams, komisinis atlygis turėtų imamas iš turto savininko – ne iš nuomotojų.
Už paslaugą turi mokėti tas, kas ją užsako?
„Bet, bendraujant su nuomininkais, ypač su užsieniečiais, tenka išgirsti klausimą, ar yra agentinis mokestis. Taip pat dirbant su nuomos paieška teko susidurti su brokeriais, kurie dirba tokiu principu. Deja, taip dirbančių brokerių rinkoje yra, bet, kiek statistiškai, tikrai negaliu pasakyti“, – aiškino R. Nosevičius. Visgi, neslėpė, jog praktikoje iš kelių klientų teko išgirsti pasiūlymus, kad komisinį atlygį jis paimtų iš nuomininko.
Pastarasis tikina, kad tokia idėja kartais į galvą šmėsteli ir brokeriui. Būna atvejų, kai paslaugos teikėjas–brokeris NT savininkams pasiūlo būtent tokį bendradarbiavimo metodą. Tačiau NT paslaugų kompanijos „Crew Estate“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Gudanavičius tikina, esą tokia praktika – nenormali. Jo manymu, už paslaugą turi mokėti tas, kas ją užsako. Manoma, kad toks darbo metodas rodo brokerio negebėjimą savo paslaugos kainos perkelti ant paslaugos užsakovo.
„Jeigu savininkas nenori brokeriui mokėti, tada tą komisinį pradeda imti iš pirkėjo. Aišku, tai yra tik nuomos rinkoje – būsto pirkimuose, aišku, tokių dalykų nėra. Ir apskritai normalios kompanijos to nedaro. Yra tokių, kurie dirba normaliai“, – tikina A. Gudanavičius
R. Nosevičius replikuoja, kad tas, kieno interesus atstovauja brokeris, ir sumoka komisinį atlygį už suteiktas paslaugas.
„Mano klientams yra svarbu, kad savininkiškai ir atsakingai būtų atrinkti nuomininkai, o ar taip gali vykti, jei už paslaugą mokėtų nuomininkas? Žinoma, jei atstovauju nuomininko interesus ir padedu jam surasti būstą nuomai, tada už paslaugą sumoka nuomininkas“, – sako jis.
NT brokeriai siūlo tokius skelbimus apeiti ratu
Bėda ta, kad šie klausimai, anot R. Nosevičiaus, įstatymiškai nesureguliuoti.
„Ieškantys būsto galėtų derėtis ir rinktis būstus, kur tarpininkavimo mokestis yra apmokamas savininko. Tačiau dėl didelės konkurencijos nuomos rinkoje tai gali būti sudėtinga. Kol bus brokerių, kurie dirba tokiu principu, ir nuomininkų, kurie sutinka mokėti už tai, tai tokios situacijos bus neišvengiamos“, – samprotavo NT brokeris.
A. Gudanavičius aiškina, kad vienintelė išeitis – „kirsti kirviu” ir tokio būsto nesinuomoti.
„Jeigu leidžiasi vartotojai, kad tai vyktų, tai ir vyksta. Aš tai tikrai nemokėčiau. Aišku, tada tu apsiriboji su truputėlį mažiau pasiūlos, nes kažko tada negali išsinuomoti. Bet patys vartotojai turėtų apsispręsti, ar nori tame dalyvauti, ar ne. Ar suradę butą jie nori papildomai mokėti dar kažkokį mokestį, neaišku, už ką“, – tikino Gudanavičius.
Tautiečiai tuo tarpu aptarinėja, esą tarpininkai nereikalingi nei vienai pusei. Ragina tokių skelbimų vengti ir apie visus mokesčius pasidomėti iš anksto.
Šiemet augo ir NT kainos
NT pirkėjams taip pat nepateikiama gerų žinių. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet apie 10 proc. auga ir būsto kainos[2]. Būsto kainos Lietuvoje, ypač antrinėje rinkoje, yra vienos didžiausių Baltijos šalyse. Skaičiuojama, jog butų kaina naujuose projektuose tiek Lietuvoje, tiek Estijoje – apie 3500–4000 eurų už kvadratinį metrą, tuo metu Latvijoje 2500–2700 eurų. Antrinės rinkos NT kainų intervalas Baltijos šalyse taip pat panašus – Latvijoje antrinės rinkos nekilnojamojo turto kaina yra apie 1000 eurų, o Estijoje ir Lietuvoje – 2400–2700 eurų už kvadratinį metrą. Dar prieš metus kalbėta, jog pigiau nusipirkti vilą Ispanijoje, nei, pavyzdžiui, įsigyti butą daugiabutyje Kaune.
Lietuvos gyventojai džiaugiasi tuo, jog Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą – nuo 3 iki 2,75 proc[3]. Būsto paskolų turėtojams tai reiškia, kad EURIBOR šiemet gali kristi iki 2 proc. ribos. EURIBOR rodiklis taikomas visiems besiskolinantiems asmenims ir yra vienodas tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Lietuviai dažniausiai renkasi 6 mėn. EURIBOR. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama ne kiekvieną mėnesį, o kas 6 mėnesius, ir tuo metu keičiasi faktinė paskolos palūkanų įmoka.
