Yra būdų, kaip pardavus nekilnojamąjį turtą išvengti GPM mokesčio
Pardavus nekilnojamąjį turtą, daugelis žmonių susiduria su nemaloniu siurprizu – kartais, pasirodo, valstybei dar reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Advokatė Loreta Selilionė atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos dažnai kyla iš nesupratimo, kokiais atvejais šio mokesčio galima išvengti.
Pagal įstatymą, nekilnojamasis turtas paprastai apmokestinamas 15 proc. GPM tarifu, tačiau yra tam tikrų lengvatų.
Pavyzdžiui, jei parduodamas gyvenamasis būstas, kuriame asmuo buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą pastaruosius 2 metus, arba jei pajamos iš pardavimo per vienerius metus panaudotos kitam gyvenamajam būstui įsigyti – tai atvejai, kada šio mokesčio galima išvengti[1].
Tačiau advokatė įspėja, kad net ir laikantis šių lengvatų sąlygų, gali kilti keblumų dėl deklaracijos klaidų ar neteisingo gyvenamosios vietos deklaravimo. Pavyzdžiui, jei žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą, bet iš tiesų ten negyvena, ar jei būstas buvo parduotas vos pritrūkus vos vieno mėnesio iki sueinant 10 metų terminui, GPM gali tapti neišvengiamas.
L. Selilionė taip pat pabrėžia, kad nors formaliai gali būti įvykdytos sąlygos, bet jeigu gyvenamoji vieta buvo deklaruota tik formaliai, o ne tikroje gyvenamojoje vietoje, gali tekti susidurti su mokesčių inspekcijos patikrinimu ir privalomu GPM sumokėjimu. Todėl norint išvengti nemalonių pasekmių, svarbu ne tik teisingai deklaruoti, bet ir atidžiai išanalizuoti visas mokesčių lengvatas.
Norint išvengti mokesčio, svarbu tiksliai atitikti nustatytus kriterijus
Pagrindinės išimtys, kada gali nereikėti susimokėti GPM – tai gyvenamojo būsto pardavimas, kai pastaruosius 2 metus asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, arba kai pardavimo pajamos panaudojamos naujam būstui įsigyti. Be to, jeigu turtas išlaikomas nuosavybėje bent 10 metų, taip pat galima tikėtis atleidimo nuo GPM[2].
Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko klaidų – pavyzdžiui, kai pardavėjas nepastebi, kad iki 10 metų termino trūksta vos kelių mėnesių arba nesilaiko deklaracijos reikalavimų – pavyzdžiui, parduotame būste nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, išsideklaravo per anksti ar naujai įsigytame būste buvo įsideklaravo per vėlai.
Visgi, net ir atvejais, kai nesilaikoma visų formalių sąlygų, mokestinės prievolės esą galima išvengti. Tai reiškia, kad jei asmuo realiai gyveno parduotame būste, nors nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, pateikęs reikiamus įrodymus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), gali gauti mokesčių lengvatą ir išvengti GPM mokesčio.
Mokesčių administravimo įstatyme numatyta, kad svarbiausia yra reali situacija, o ne formalūs dokumentai – tai vadinama turinio viršenybės prieš formą principu. Šis principas dažnai taikomas, kai kyla klausimų dėl GPM lengvatų parduodant gyvenamąjį būstą. Jis leidžia atsižvelgti į tikras aplinkybes net tada, kai nebuvo įvykdyti visi formalūs reikalavimai.
Pavyzdžiui, jei žmogus parduoda būstą, kuriame iš tikrųjų gyveno, bet dėl kokių nors priežasčių nebuvo ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos, jis gali kreiptis į VMI. Pateikus išsamius paaiškinimus ir įrodymus, galima gauti lengvatą ir nemokėti GPM. Taigi, svarbu įrodyti ne tik deklaruotą, bet ir faktinę gyvenamąją vietą.
Tačiau advokatė įspėja – per dažnai keičiant deklaruotas gyvenamąsias vietas ar formaliai deklaruojant gyvenamąją vietą tik siekiant pasinaudoti lengvatomis, galima sulaukti mokesčių inspekcijos dėmesio ir galiausiai vis tiek susimokėti GPM. Tad norint pasinaudoti mokesčių lengvatomis, svarbu būti atsargiems ir vertinti rizikas.
Ką reikia žinoti apie GPM tarifus parduodant nekilnojamąjį turtą?
Šiuo metu parduodant nekilnojamąjį turtą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 15 proc., tačiau svarbu žinoti, kad jei pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo ir kitos nesu darbo santykiais susijusios pajamos per metus viršija nustatytą ribą, viršijančiai daliai taikomas 20 proc. tarifas. Ši riba, vadinama 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžiu, kasmet keičiasi[3].
Pavyzdžiui, 2025 m. ji siekia 253 065,60 Eur, 2024 m. – 228 324 Eur, 2023 m. – 202 188 Eur, 2022 m. – 180 492 Eur, 2021 m. – 162 324 Eur, o 2020 m. – 148 968 Eur.
Svarbu pažymėti, kad į šią ribą neįtraukiamos pajamos iš individualios veiklos, dividendų, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos (atlygis už veiklą įmonėje), atlygis už darbą stebėtojų taryboje ar valdyboje, taip pat mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pajamos už vadovavimą. Todėl, planuojant nekilnojamojo turto pardavimą ir įvertinant savo kitus pajamų šaltinius, svarbu pasitikrinti, ar jūsų bendra apmokestinamųjų pajamų suma neviršys šios ribos, nes kitu atveju už viršijančią dalį reikės mokėti didesnį – 20 proc. – pajamų mokesčio tarifą.
