Kreipėsi į nacionalinį transliuotoją, kad šis patikslintų paskelbtą informaciją
Nacionalinis transliuotojas LRT ir toliau dangsto ne itin sau naudingus duomenis, susijusius su padidėjusiu pertekliniu mirtingumu Lietuvoje. Tokią informaciją atskleidė į LRT besikreipęs ir norėjęs papildyti žurnalistės išspausdintą straipsnį Sveikatos teisės instituto (STI) direktorius Rimas Jankūnas. Tuo tarpu Floridos sveikatos departamentas nurodė gydytojams įspėti pacientus, kad po COVID-19 vakcinacijos pasireiškia ne vien teigiamos organizmo reakcijos, bet gali ištikti ir miokardo infarktas, o pasaulis tuo tarpu mėgina atsipurtyti kelis metus kausčiusio vakcinų vajaus – kai kurios valstybės jį pabaigia net ir teisminiais procesais.
R. Jankūnas, reaguodamas į LRT dirbančios žurnalistės Jurgos Bakaitės dar 2022 metų gruodžio 23 dieną spausdintą straipsnį skyriuje „LRT Faktai“, rado šiokių tokių neatitikimų su realia situacija. Štai straipsnyje buvo remiamasi Statistikos departamento duomenimis ir skelbiama, kad perteklinis mirtingumas tada Lietuvoje nebuvo fiksuojamas[1].
Publikacijoje taip pat buvo pateiktas ir pačio Statistikos departamento komentaras, kuriame teigiama, kad nors departamentas ir nebuvo atlikęs naujausių tikslių perteklinio mirtingumo skaičiavimų, tačiau remiantis absoliučiu savaitiniu mirčių skaičiumi Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu ir jų palyginimu su ankstesniais nepandeminiais metais, 2022-aisiais esą nebuvo pastebėti jokie perteklinio mirtingumo požymiai.
Todėl R. Jankūnas esą paprašęs LRT publikuoti ir jo atsaką į šį straipsnį, tačiau gavo atsakymą, kad kai ateityje žurnalistė J. Bakaitė nagrinės šią temą, bus kreiptasi į jį komentaro.
O štai leidinys „The Economist“, pasak R. Jankūno, skelbia visiškai kitokią informaciją – iš šeštosios vietos Lietuva pagal perteklinių mirčių skaičių jau pakilusi į 3-ąją (911 perteklinės mirtys, tenkančios 100 tūkst. gyventojų) ir pralenkė net Rusiją (892 mirtys/100 tūkst. gyventojų).
Lietuvos gyventojai nebuvo pakankamai informuoti apie skiepų daromą žalą
Tuo tarpu STI atkreipė dėmesį į dar vieną, ne ką mažiau svarbų pacientų informavimo apie galimą skiepų žalą, klausimą. Štai Lietuvoje, vykstant masinei vakcinacijai nuo COVID-19 regėjome ne tik „paskatas“ tą padaryti kuo greičiau (o tokios „paskatos“ buvo susijusios su atleidimu iš darbu, socialinio gyvenimo apribojimais ir pan.), bet ir buvo visiškai nutylėta galima vakcinų žala. Kaip pasakytų masinei žiniasklaidai palankūs medikai – tokios nė nebuvo.
Tačiau pagal Pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymą ir Ovjedo konvenciją, tą buvo būtina padaryti. Kaip paaiškėjo vėliau, žalos tikrai buvo, tik apie ją neperskaitysite tame pačiame LRT ar kituose populiariuose naujienų portaluose. Apie tokią galimą žalą prieš priimant sprendimus dėl privalomos vakcinacijos, Lietuvos seimūnus norėjo informuoti ir tie patys mokslininkai, tačiau jie jų išklausyti nepanorę.
Visgi, kitose valstybėse į tai buvo pažiūrėta kiek atidžiau ir, pavyzdžiui, Floridos sveikatos departamentas nurodė gydytojams įspėti pacientus apie tai, kad pasiskiepijus šia vakcina žmonėms pasireiškė nepageidaujamų reakcijų[2].
Skelbiama, kad vien Floridoje po COVID-19 vakcinos išleidimo į rinką Pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius, susijusius su vakcina, sistemoje (VAERS), padaugėjo 17 kartų, palyginti su 4 kartais padidėjusiu bendru vakcinų vartojimu per tą patį laikotarpį. O štai pranešimų apie gyvybei pavojingas būkles esą padaugėjo daugiau kaip 4,4 karto.
Tyrimai atskleidė, su kokiomis nepageidaujamomis reakcijomis dažniausiai susiduriama
„Atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų duomenų analizė parodė su mRNR (Pfizer ir Moderna) vakcinomis susijusių sunkių nepageidaujamų reiškinių rizikos padidėjimą: suleidus mRNR vakcinų 10.000 žmonių, nustatoma 12,5 papildomų sunkių nepageidaujamų reiškinių[3]. Sunkus nepageidaujamas reiškinys yra toks, kuris sukėlė mirtį, pavojų gyvybei, būtinybę hospitalizuoti, neįgalumą arba apsigimimą[4]. Dėl to sunkių nepageidaujamų reiškinių negalima laikyti retais[5]“, – nurodė STI.
Tuo tarpu 2022 metais Izraelio mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 2021 m. sausio-gegužės mėnesio laikotarpiu ūminiai širdies veiklos sutrikimai padažnėjo 25 procentais. Tarp tokių sutrikimų – širdies sustojimas ir ūminiai koronariniai sindromai (prie jų priskiriami miokardo infarktas ir nestabili krūtinės angina)[6].
O štai Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad po „AstraZeneca“ vakcinos padidėjo smegenų venų trombozės rizika[7].
Remiantis 2022 metų pabaigos duomenimis, Australijoje, taikiusioje nulinę COVID-19 politiką, masiškai pradėjo kristi pasiskiepiję asmenys (lyginant su nepasiskiepijusiais).
Jungtinė Karalystė atsisakė sustiprinamųjų vakcinos dozių
Tuo tarpu JK jau nuo vasario 12 dienos apsisprendė nutraukti pakartotinį skiepijimą COVID-19 vakcinomis visiems gyventojams įskaitant ir vyresnius nei 50 metų[8].
Skelbiama, kad JK gyventojai vis dar gali pasiskiepyti pirmosiomis vakcinos dozėmis, tačiau tai esą daroma retai. Modifikuotos mRNA vakcinos kampanija nesulaukė čia didelio dėmesio iš žiniasklaidos, nors kitose šalyse apie COVID-19 vakcinas buvo plačiai kalbama.
JK palyginus atsargiai elgėsi skiepydama vaikus, kai tuo tarpu tokios šalys kaip Australija jau skelbia apie galimybę kiekvienam suaugusiajam gauti penktąją vakcinos dozę.
Vokietijoje prieš vakcinų gamintojus prasidėjo teismai
Vokietijos dienraštis „Die Welt“ pranešė apie tai, kad artimiausiais mėnesiais šalyje turėtų paspartėti teisinis procesas dėl galimos COVID-19 skiepų žalos sveikatai po to, kai 57 metų moteris teigė, kad po šios vakcinos jai buvo pažeista širdis[9].
Pirmasis civilinis teismo procesas prieš Maince įsikūrusią vakcinos gamintoją „BioNTech“ numatytas kovo 15 d. Kiti civiliniai procesai prieš „BioNTech“ dėl galimos vakcinų žalos turėtų vykti kovo pabaigoje Frankentalyje, gegužę Diuseldorfe, o rugpjūtį – Miunchene.
„Die Welt“ taip pat pranešė, kad „BioNTech“ ir jos JAV partnerė „Pfizer“ nenuosekliai vykdė mRNA vakcinos patvirtinimo procesą. Jie teigia, kad patvirtinimas galėjo būti pagrįstas neteisingais dokumentais ir kad kyla vis daugiau abejonių dėl lemiamo trečiojo etapo tyrimo duomenų. „Pfizer“ atsisakė būti ištirta ir kaltinimų vengia.
Tačiau bendrovė „BioNTech“, suprasdama, kad su vakcinomis nuo COVID-19 jau greitai gali būti riesta, griebėsi paskutinio šiaudo ir sumanė sukurti revoliucinį vėžio gydymą. Dėl šios priežasties pastebimas bendrovės akcijų pakilimas.
JAV skiepų kalendoriuje atsirado COVID-19 vakcinos kūdikiams nuo 6 mėnesių
JAV Ligų ir kontrolės prevencijos centras (CDC) atnaujino vaikų ir paauglių skiepijimo kalendorių ir įtraukė į jį ir vakcinas nuo COVID-19. Pagal šį grafiką vaikams nuo šešių mėnesių iki 18 metų amžiaus rekomenduojama skirti dvi vakcinos dozes keturių-aštuonių savaičių intervalu, o ne vėliau kaip po aštuonių savaičių – stiprinamąją vakcinos dozę. CDC teigimu, vaikai, kurių imunitetas yra vidutiniškai ar labai susilpnėjęs, turėtų gauti trečiąją dozę pirminėje serijoje[10].
Medicinos profesorius Dr. Marcas Siegelis teigė tame matantis daug teigiamų aspektų įskaitant ir draudimo vaikams teigiamą apsaugą ir geresnį vakcinų prieinamumą rizikos grupėms priklausantiems vaikams. Tačiau taip pat pridūrė, kad sprendimas skiepytis turėtų likti asmeniniu, o ne privalomu pasirinkimu, kurį turėtų priimti pats vaikas, jo tėvai ar pediatras.
Visgi, kol kas skelbiama, kad CDC vakcinų tvarkaraštis yra rekomendacinio pobūdžio.
