Parlamentarai uždegė žalią šviesą auditui GMPT
Profsąjungos kelia abejones dėl Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) darbo organizavimo ir lėšų panaudojimo skaidrumo, todėl Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį vienbalsiai pritarė siūlymui inicijuoti audito procedūrą. Belieka tikėtis, kad tarnyboje atlikto audito neištiks tokio pat veiksmo, atlikto Krašto apsaugos ministerijoje, ir galiausiai paslėpto nuo „bendro naudojimo“, likimas.
Posėdyje buvo nuspręsta, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kuo greičiau atliks GMPT veiklos ir finansinį auditą, siekiant nustatyti tarnybos finansinių rezultatų blogėjimo priežastis, įvertinti jos veiklos efektyvumą ir teisėtumą, taip pat užtikrinti išteklių panaudojimo racionalumą.
Be audito, komitetas rekomendavo organizuoti GMPT administracijos ir regioninių padalinių vadovų mokymus. Tai leis pristatyti gerąsias vadybos praktikas, atnaujinti vadovavimo įgūdžius ir sustiprinti darbo su žmonėmis kompetencijas. Tokiu būdu siekiama ne tik pagerinti tarnybos valdymą, bet ir užtikrinti sklandų darbo procesą bei geresnį bendradarbiavimą tarp vadovų ir darbuotojų[1].
Šios problemos kilo po profsąjungų gautų skundų, kurie teigia, kad darbo sąlygos GMP tarnyboje prastėja, o brigadų aprūpinimas esą yra nepakankamas. Be to, kritikuojama ir tarnybos vadovybės komunikacija bei neaiškūs finansinių išteklių paskirstymo principai tarp regioninių padalinių.
SAM jau buvo įsipareigojusi atlikti auditą, kuris ne tik sumažintų spekuliacijas dėl lėšų panaudojimo, bet ir padėtų geriau įvertinti realius tarnybos poreikius.
Pati tarnyba auditą vertina palankiai
Tuo tarpu pati tarnyba pranešė remianti SAM planuojamą auditą, kuris, pasak tarnybos vadovo Donato Paliulionio, ne tik padidins organizacijos veiklos skaidrumą, bet ir padės tiksliau įvertinti realius jos poreikius[2].
Auditas, kurio atlikimas buvo atidėtas nuo 2023 metų liepos, esą galėtų padėti išspręsti tarnybos problemas, susijusias su finansiniu deficitu ir nevienodu resursų paskirstymu tarp teritorinių padalinių. D. Paliulionis pabrėžia, kad ankstyvas auditas būtų padėjęs greičiau matyti situaciją ir sušvelninti iššūkius, su kuriais tarnyba dabar susiduria.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje buvo akcentuojamos grėsmės dėl tarnybos finansų valdymo ir aprūpinimo resursais. Profsąjungų atstovai nurodė, kad GMP ne tik stringa pirkimai, bet ir trūksta svarbiausių išteklių, tokių kaip automobilių ir medicinos įrangos.
Pasak profsąjungų atstovo Vlado Mirecko, jei ši situacija nesikeis, gali kilti rimtų problemų. Tarnyba iki šiol įsigijo tik 15 automobilių, o kiti būtini pirkimai stringa, keliančių didelį susirūpinimą dėl efektyvios tarnybos veiklos.
Iki 2023-ųjų liepos greitosios medicinos pagalbos teikimas buvo decentralizuotas, tačiau po reorganizacijos visi 48 GMP padaliniai buvo sujungti į vieną valstybei pavaldžią tarnybą. GMPT administracija veikia Kaune ir turi keturis regioninius padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, kurie koordinuoja greitosios pagalbos veiklą visoje šalyje.
Krašto apsaugos ministerijoje atlikto audito rezultatai – po devyniais užraktais
Tuo tarpu Lietuvos gynybos biudžeto auditą, atliktą Valstybės kontrolės, Krašto apsaugos ministerija nusprendė įslaptinti. Nors auditą atlikę ekspertai rado taisytinų vietų, šios išvados visuomenei nebus pateiktos.
Ministerija paaiškino, kad dėl platesnio nei planuota audito esą buvo įtraukta konfidenciali informacija, todėl visa ataskaita pasiliks už uždarų durų. Šis sprendimas sukėlė skaidrumo gynėjų pasipiktinimą, nes, jų nuomone, bent dalis išvadų turėtų būti prieinama visuomenei, ypač šiuo metu, kai Lietuva planuoja didinti gynybos išlaidas.
Tuo pačiu metu Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė apie planus nuo kitų metų didinti krašto gynybos investicijas iki 5-6 proc. nuo BVP, tačiau audito rezultatai bus žinomi tik tiems, kurie turi prieigą prie slapto turinio.
Tai kelia abejonių dėl gynybos sektoriaus išlaidų skaidrumo, nes, kaip paaiškėjo, lėšos krašto gynybai gali būti naudojamos ne tik ginklams, bet ir infrastruktūros gerinimui, kelių tiesimui ir kitoms ne visada tiesiogiai susijusioms sritims.
Be to, šiuo metu Seime svarstoma „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyva, kuria siūloma pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą. Tai sukėlė nerimą žurnalistų bendruomenėje, nes įvertinimo metodika esą gali kelti pavojų žurnalistikos laisvei, o auditas gali tapti precedentu, leidžiančiu kištis į žurnalistų nepriklausomybę.
LRT krečia tikros dramos: žinia apie auditą, o tada E. Valatkos atsistatydinimas
LRT tarybos sprendimas atlikti auditą dėl žurnalistų politinio neutraliteto sukėlė daug diskusijų. Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė įspėjo, kad tokie patikrinimai nėra įprasta praktika ir gali kelti grėsmių redakcinės nepriklausomybės principams.
Jos teigimu, LRT taryba neatsižvelgė į metodologines rizikas ir galimus subjektyvumo iššūkius vertinant turinį, nors auditas turėtų būti skirtas tik politinio neutraliteto užtikrinimo procesų ir vidaus kontrolės priemonių vertinimui. Tuo tarpu žurnalistų organizacijos ir LRT darbuotojai išreiškė baimę, kad auditas gali vesti prie žurnalistų savicenzūros ir paveikti žiniasklaidos laisvę.
O štai ilgai netrukus pradėjo virpėti ir visuomeninio transliuotojo „namelis“ – trečiadienį buvo pranešta apie LRT tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos atsistatydinimą, mat jam esą tapo per sunku suderinti universitetinę veiklą su pareigomis LRT.
