R. Sunakas neigiamai vertino COVID-19 karantino režimą, dabar dėl to sulaukia kritikos
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Riši Sunakas, dar prieš pradėdamas eiti šias pareigas, pasisakė prieš pačias griežčiausias pandemijos valdymo formas – karantiną ir visišką šalies bei visuomenės uždarymą.
Teigiama, kad politikas kalbėjo, kad vyriausybė turėtų „daliai žmonių tiesiog leisti mirti“, o ne įvesti antrą visuotinį nacionalinį karantiną[1].
Tokius, pandemijos valdymo užkulisių dalykus atskleidė Patrickas Vallance’as, kuris pirmadienį liudijo atliekant tyrimą dėl to, kaip Jungtinė Karalystė susidorojo su COVID-19 pandemine krize.
P. Vallance’as pandemijos metu buvo vyriausiasis vyriausybės mokslinis patarėjas. Jis savo dienoraštyje 2020 m. spalio 25 d. padarė įrašą apie susitikimą, kuriame dalyvavo tuometinis ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir pats R. Sunakas, kuris tuomet pats buvo finansų ministras.
Dabar atskleidžiama, kad Dominicas Cummingsas, tuo metu vyriausiasis B. Johnsono patarėjas, perdavė P. Vallance’ui tai, ką jis sakė girdėjęs susitikime.
P. Vallance’as dienoraštyje citavo D. Cummingso žodžius: „Riši mano, kad tiesiog leiskite žmonėms mirti, ir tai yra gerai. Visa tai atrodo kaip visiškas vadovavimo trūkumas“.
Reaguodamas į šiuos viešumą pasiekusius teiginius, dabar premjero R. Sunako atstovas spaudai sakė, kad jis savo poziciją išdėstys tuomet, kai duos parodymus tyrimui.
„Ministras pirmininkas turi duoti parodymus tyrimui jų pasirinktu laiku. Būtent tada jis išdėstys savo poziciją“, – sakė oficialus R. Sunako atstovas spaudai.
Didžiosios Britanijos vyriausybė nežinojo kaip tinkamai ir atsakingai reaguoti į pandemiją
Iš ankstesnių į viešumą iškilusių įrodymų matyti, kad dar prieš keletą metų vienas mokslo patarėjas R. Sunaką pavadino „daktaru mirtimi“ dėl jo politikos 2020 m. vasarą. Primename, kad tuomet politikas vykdė kampaniją, kuria jis skatino britus paremti verslą, išeiti į viešumą, užsukti ir pavalgyti užeigose bei restoranuose.
Dabar Dauningo gatvė atsisakė atsakyti, ar R. Sunakas ir toliau mano, kad pandemijos metu būtų buvę „gerai tiesiog leisti žmonėms mirti“. Tačiau premjero išsakyti teiginiai iš tiesų gali būti mažiau prieštaringi nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pažymima, kad aukšto rango britų pareigūnai ne kartą sakė, kad vyriausybė buvo nepasirengusi pandemijai, buvo veikiama neatsakingai, dėl to, Jungtinėje Karalystėje mirė daugiau kaip 220 000 žmonių, o kartu, ir beveik visiškai buvo uždaryta didelė ekonomikos dalis.
Primename, kad pavasarį viešumą pasiekė vadinamieji karantino failai. Tuomet Jungtinės Karalystės pareigūnai, susirašinėdami „WhatsApp“ tinkle, pademonstravo, jog turėjo tik minimalias žinias apie tai, kaip reaguoti į pandemiją, tačiau vis tiek pritaikė ypač griežtus, dažnai perteklinius ir kenkiančius ribojimus bei kontrolę.
Tiek po šio skandalo, tiek ir anksčiau, dalis griežtų pandemijos valdymo kritikų teigė, kad reikia vengti visiško šalies veiklų uždarymo. Kritiškai kai kurių pandemijos valdymo priemonių atžvilgiu pasisakė ir tuometinis Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas.
Pavyzdžiui, pasak dabartinių P. Vallance’o parodymų, B. Johnsonas nemanė, kad ilgalaikio COVID-19 sindromas buvo didelė problema. Viename dokumente, ranka rašytose pastabose apie būsimas karantino galimybes B. Johnsonas rašė: „Ką iš tikrųjų pasieksime griaudami ekonomiką, jei nežinome, kiek kartų turėsime tai daryti?“[2].
Karantinai ir verslo uždarymai smogė valstybių ekonomikai, žmonių sveikatos būklei
Karantino skeptikai ne kartą atkreipė dėmesį į dešimtis milijonų darbo vietų, prarastų per ilgą laiką neregėtą ekonomikos nuosmukį.
Apribojimai, kurių imtasi kovojant su COVID-19, dar labiau padidino esamą nelygybę švietimo ir darbo srityje, taip pat tarp lyčių, rasių ir socialinių bei ekonominių sluoksnių[3].
Pasirodė ir argumentų, kad karantino režimas gali būti veiksmingas tik mažas pajamas gaunančiose šalyse, kuriose piliečiai negali pasikliauti dosniomis socialinėmis garantijomis, kompensuojančiomis pragyvenimo šaltinių praradimą.
Pabrėžta, kad turtingos, išsivysčiusios šalys gali sau leisti ilgiau uždaryti įmones, tačiau mažas pajamas gaunančios Pietų Azijos šalys, taip pat Afrika negali sau leisti didžiulio įsiskolinimo, mokesčių pajamų ir investicijų į savo ekonomiką praradimo.
O praradimų iš tiesų būta milžiniškų. Užsienio ekonomistai, viešojo sektoriaus analitikai ir politikos ekspertai apskaičiavo, kad 2020 m. pasaulį beveik visiškai suparalyžiavusi COVID-19 pandemija iki 2022 m. pabaigos vien iš JAV buvo pareikalavusi net 14 trilijonų JAV dolerių nuostolių.
Atliktos analizės duomenys rodo, kad pačiame pandemijos įkarštyje – 2020 m. antrąjį ketvirtį – kelionių lėktuvu skaičius sumažėjo net 60 proc., besilankančių kavinėse skaičius sumenko 65 proc., o apsipirkimai parduotuvėse sumažėjo 43 proc. Tuo tarpu tiesioginės sveikatos priežiūros išlaidos analizuotu laikotarpiu sudarė net apie 214 mlrd. dolerių.
Analizės pagalba buvo nustatyta, kad patys didžiausi valstybės patirti nuostoliai yra siejami su sumažėjusiu arba visiškai sustojusiu darbu bei ženkliai sumenkusiais pardavimais. Šie nuostoliai siejami su griežtu karantino režimu, darbu ir mokslu namuose, uždarytomis parduotuvėmis, kavinėmis, pramogų vietomis, uždraustomis kelionėmis.
Svarbiausia tai, kad karantino režimai nepasitarnavo ir žmogaus sveikatos apsaugai ar gyvybių išsaugojimui. 70 proc. JAV valstybinių mokyklų tinklai pranešė, kad nuo pandemijos pradžios padaugėjo mokinių, ieškančių psichikos sveikatos paslaugų.
Konservatyvių tyrimų centro „Just Facts“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dėl mokyklų uždarymo sukeltas psichologinis stresas sutrumpins septynis kartus daugiau gyvenimo metų nei jų išsaugojo karantinas.
Amerikos įmonių instituto atliktas tyrimas taip pat parodė, kad nuo pandemijos pradžios valstybines mokyklas paliko beveik 1,3 mln., o iš mokyklų, kurios uždarytos buvo ilgiau, išėjo dar daugiau mokinių. Pasaulio bankas pranešė, kad mokyklų uždarymas šiai studentų kartai per jų gyvenimą kainuos 21 trilijoną dolerių, o tai yra daug daugiau nei apskaičiuota 2021 m., kai ši suma buvo 17 trilijonų dolerių.
2022 m. Džono Hopkinso universitete paskelbta visame pasaulyje atliktų tyrimų analizė parodė, kad Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose sustabdytos veiklos beveik neturėjo įtakos mirčių nuo koronavirusų skaičiui. Tyrimų duomenimis, mirčių nuo koronavirusų skaičius sumažėjo tik 0,2 proc. Šį nedidelį procentą gerokai nusveria mirčių, kurias sukėlė uždarymas, skaičius[4].
