Karantintino dokumentai: „WhatsApp“ susirašinėjimai atskleidžia Jungtinės Karalystės valdžios nekompetenciją COVID-19 metu

Jungtinėje Karalystėje – skandalas dėl nutekintų žinučių

Daugiau nei 100 000 buvusio Jungtinės Karalystės sveikatos ministro Matto Hancocko žinučių „WhatsApp“ susirašinėjimo platformoje pasiekė dienos šviesą. Žinutėse – tai, kaip Jungtinės Karalystės vadovai iš tiesų reagavo į COVID-19 krizę, kokių priemonių norėjo imtis ir kokių atsisakė, nepaisant to, kad tai galėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių.

Karantino dokumentais pramintos nutekintos žinutės atskleidžia, kad sveikatos apsaugos ministro pareigas pandemijos metu ėjęs M. Hancockas atmetė ekspertų patarimus dėl globos ir slaugos namų gyventojų testavimo, o apsauginių kaukių ugdymo įstaigose dėvėjimo reikalavimas buvo įvestas tik „nenorėjus įsivelti į konfliktą“ su Škotijos pirmąja ministre^[1]. Paaiškėjo, kad buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pats skeptiškai vertino karantino ir testavimo nurodymus, o vienu metu nieko nenutuokianti valdžia net norėjo sunaikinti visas šalies namines kates.

Tūkstančiai „WhatsApp“ žinučių, patekusių į leidinio „Telegraph“ akiratį nebuvo kažkokio įsilaužimo padarinys. M. Hancockas prieigą prie žinučių pats suteikė žurnalistei Isabel Oakeshott^[2]. Būtent ji turėjo rašyti buvusio ministro memuarus, tačiau galiausiai nusprendė paviešinti informaciją, su kuria susipažino.

Skandalo epicentre atsidūręs M. Hacockas teigia, kad pateikta informacija suteikia tik „selektyvų ir klaidinantį vaizdą apie ministrų priimtus sprendimus“, tačiau I. Oakeshott teigia, kad tai, kas jau yra paviešinta, yra tik ledkalnio viršūnė.

Dėl vyriausybės užsibrėžtų testavimo tikslų galimai mirė tūkstančiai žmonių

Karantino dokumentais (angl. The Lockdown files) pramintų paviešintų susirašinėjimų virtinė apima daugiau nei 100 000 žinučių, 2,3 milijono žodžių.

Susirašinėjimai vyko ne tik tarp tuometinio sveikatos apsaugos ministro M. Hancocko, bet ir tarp kitų ministrų. Nors manoma, kad paviešintos informacijos kiekis gali dar augti, jau dabar teigiama, kad tai didžiausias duomenų nutekėjimas, susijęs su vyriausybe nuo 2009 m. parlamento narių išlaidų skandalo^[3].

Žinoma, šis skandalas ypač neigiamai atsiliepia būtent M. Hancockui, tačiau ne kaip pasirodo ir kiti buvę ministrai bei valdžios pareigūnai. Tuometinis ministras pirmininkas B. Johnsonas, buvęs švietimo sekretorius Gevinas Viljamsonas – jų pavardės taip pat minimos sensacingoje istorijoje apie prieštaringus ir nekompetentingus jų veiksmus pačiame pandemijos įkarštyje.

Vis tik, esminė šios istorijos dalis apima tai, kaip Jungtinė Karalystė tvarkėsi su COVID-19 protrūkiu slaugos bei globos įstaigose. Per pirmuosius dvejus pandemijos metus Anglijoje ir Velse šiose įstaigose mirė daugiau kaip 40 000 žmonių: tai sudaro apie 30 proc. visų mirčių nuo koronaviruso, nors slaugos namų gyventojai sudaro tik apie 5 proc. visų 65 metų ir vyresnių Jungtinės Karalystės gyventojų^[4].

Didelė kaltės dalis tenka valdžios sprendimui, kai prieštaraudama vyriausiojo gydytojo patarimui, vyriausybė nurodė slaugos namams tvarką, pagal kurią, prieš perkeliant pacientus tarp įstaigų ar skyrių, nebuvo reikalaujama testavimo. Taip pat buvo atsisakyta testuoti visą globos namų personalą. Reguliarus testavimas buvo įvestas tik liepos mėnesį, kai 4 iš 10 šalies globos namų jau buvo kilęs ligos protrūkis.

Šiuo atveju labiausiai stebina priežastys, paskatinusios tokius valdžios sprendimus. Paaiškėjo, kad esminė priežastis, dėl kurios sveikatos apsaugos ministras atsisakė pritarti visuotiniam globos namų gyventojų testavimui yra ta, jog jis bijojo, kad tai gali „sutrukdyti“ įgyvendinti jo paties užsibrėžtą tikslą – atlikti 100 000 COVID-19 testų per dieną.

Negana to, susirašinėjimuose taip pat teigiama, kad socialinės rūpybos ministrė Helen Whately patarė sveikatos apsaugos ministrui nedrausti žmonėms kontakto ir nestabdyti vizitų leidimo socialinėse slaugos bei globos įstaigose. H. Whately sakė:

„Girdėjau, kad daromas spaudimas uždrausti lankymąsi slaugos namuose 2 ir 3 pakopos įstaigose. Ar galite padėti? Aš tikrai tam nepritariu. Ten, kur globos namuose yra COVID-19 saugus lankymas, turėtume jį leisti. Neleisti vyrams matytis su žmonomis dėl to, kad jos kelis mėnesius gyvena globos namuose, yra nežmoniška.“

Mokyklose kaukių galėjo ir nebūti, vyriausybė tyčiojosi iš mokytojų

„WhatsApp“ paviešintose žinutėse atskleidžiama ir tai, kad vieningos nuomonės dėl kaukių dėvėjimo ugdymo įstaigose nebuvo.

Pasirodo, premjeras B. Johnsonas tiesiog sutiko su Škotijos pirmosios ministrės siekiu ugdymo įstaigose mokinius ir darbuotojus įpareigoti dėvėti apsaugines veido kaukes. Įtemptu laikotarpiu nenorėdamas konflikto, B. Johnsonas tiesiog pasidavė kolegės spaudimui, nors manoma, kad ekspertai dar nebuvo pateikę jokių vertingų įrodymų dėl kaukių dėvėjimo naudos.

Sveikatos apsaugos ministras M. Hancockas buvo įsitraukęs ir į konfliktą su tuometiniu švietimo ministru Gavinu Williamsonu. Konfliktas kilo dėl to, ar 2021 m. sausį uždaryti mokyklas, ar vis dėlto kontaktinio ugdymo nestabdyti. Tuometinis sveikatos apsaugos ministras siekė užtikrinti, kad mokyklos nebūtų atidarytos.

Tuo tarpu G. Williamsonas kaltino mokytojus, jog šie neva ieško pasiteisinimo ir nenori dirbti pandemijos metu^[5].

M. Hancockas kolegai net rašė, kad mokytojų profsąjungos yra „visiški užpakaliai“, o tuometinis švietimo ministras jam atsakė: „Žinau tai, kad jie tikrai labai nekenčia savo darbo“.

B. Johnsonas buvo vienas iš didžiausių karantino ir testavimo skeptikų

Iš paviešintų susirašinėjimų galima matyti, kad tuometinis ministras pirmininkas B. Johnsonas, įvertinęs pandeminius ribojimus ir jo vyriausybės pritaikytas priemones, buvo gana nusivylęs karantino nauda. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl testavimo naudos. Vyriausiasis mokslinis patarėjas seras Patrickas Vallance'as 2020 m. rugpjūtį susirašinėjimo programoje teigė, kad testavimas nebuvo „lengvas ar labai veiksmingas“.

Vis gi, nors abejonių būta, visos šios priemonės ir toliau buvo paliktos galioti ištisus mėnesius. Be to, manoma, kad B. Johnsonas nerimavo, kad bus kritikuojamas už tai, jog gali būti per anksti 2020 m. lapkričio mėnesį antrą kartą paskelbti nacionalinį karantiną. Tuomet jis pats buvo perspėtas, kad sprendimas pagrįstas pasenusiais duomenimis.

Tai, kad vyriausybė buvo visiškai nepasirengusi pandemijos valdymui, rodo ir buvusio sveikatos apsaugos ministro, lordo Jameso Bethello paviešinta informacija apie tai, kad pandemijos pradžioje, Jungtinės Karalystės ministrai trumpai svarstė galimybę išleisti įsakymą sunaikinti visas šalies namines kates. Tokios priemonės buvo svarstytos dėl baimės, kad naminiai gyvūnai, ypač katės, gali platinti COVID-19.

Pats lordas J. Bethellas teigia, kad tuometis susirūpinimas ir tikra panika dėl naminių gyvūnų tariamai platinamos ligos tik pabrėžia, kaip mažai tuomet buvo žinoma apie COVID-19.

„Buvo momentas, kai mums buvo labai neaišku, ar naminiai gyvūnai gali perduoti ligą. Tiesą sakant, vienu metu kilo mintis, kad mums gali tekti prašyti visuomenės išnaikinti visas Britanijos kates. Ar galite įsivaizduoti, kas būtų nutikę, jei būtume norėję tai padaryti?“, – kalba buvęs sveikatos ministras lordas J. Bethellas^[6].

Jungtinė Karalystė valdoma per „WhatsApp“ programą

Po pasirodžiusių žinučių, atskleidusių tikrąjį vyriausybės požiūrį į pandemijos valdymą, kilo daug klausimų ne tik dėl karantino ribojimų ir kitų priemonių, tačiau ir dėl Jungtinės Karalystės saugumo gairių.

Jungtinės Karalystės Informacijos komisaro biuras jau sureagavo į sensacingą paviešintą informaciją ir išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad šiame etape kyla klausimų, susijusių su sąlygomis, kuriomis pasitraukiantys vyriausybės nariai saugo ir vėliau naudoja oficialią informaciją.

Žiniasklaidoje net imta kritikuoti visą politinę sistemą pažymint, kad šalis valdoma būtent per programėlę „WhatsApp“. Tokius gandus paneigė lordas J. Bethellas, pažymėdamas, kad sprendimai buvo priimti „labai oficialiai, su posėdžių užrašais, su politinėmis rekomendacijomis, taip veikia vyriausybės mechanizmas“^[7].

Vis dėlto, jau anksčiau vyresnysis torių parlamento narys seras Charlesas Walkeris perspėjo ministrus atsargiai naudotis „WhatsApp“. Jis pažymėjo, kad ši programa tikrai nėra konfidenciali bendravimo platforma Jungtinės Karalystės ministrams.

Kilus susidomėjimui, kiek šios programos naudojimas yra paplitęs tarp vyriausybės pareigūnų, Dauningo gatvė jau pakomentavo, kad dabartinis premjeras Rišis Sunakas komunikacijai su kolegomis naudoja įvairius būdus, o „WhatsApp“ naudojimas nėra neįprastas.