- Atnaujinta koronaviruso vakcina skirta tiek suaugusiems, tiek vos 6 mėn. kūdikiams
- Senųjų COVID-19 vakcinų jau išpilta už 46,5 mln. eurų
- Žiniasklaidoje pastebimas lėtas COVID-19 straipsnių augimas, nors vertėtų gilintis į perteklinių mirčių rekordą
- Paremkite nepriklausomus tyrėjus, rašytojus ir laisvą žodį
Atnaujinta koronaviruso vakcina skirta tiek suaugusiems, tiek vos 6 mėn. kūdikiams
Vasarą galėjome pailsėti nuo visiems pabodusio COVID-19, nes kalbos apie koronavirusą buvo pritilusios, o skiepijimas išvis nevyko. Tačiau panašu, kad trumpai trukusią tylą ir vėl pakeis raginimas vakcinuotis ir drauge paskiepyti visus artimuosius, įskaitant net ir kūdikius ar silpnos sveikatos senjorus. Juk visai neseniai Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcinos, kurios esą turėtų padėti kovojant su nauja koronaviruso atmaina. Šiuo atnaujintu vaistiniu preparatu nuo šiandien jau galima pasiskiepyti daugelyje gydymo įstaigų.
Pacientai bus vakcinuojami atnaujinta „Comirnaty“ JN.1 vakcina, nepriklausomai nuo savo amžiaus. Pasak specialistų, ji tinkama nuo 6 mėn. amžiaus iki pat gilios senatvės. Atnaujinta vakcina esą pritaikyta dabar cirkuliuojančioms viruso atmainoms ir turėtų būti suleista net ir tiems, kurie jau ne sykį skiepijosi nuo koronaviruso.
Teigiama, kad į COVID-19 skiepus reikėtų žvelgti lygiai taip pat, kaip į gripo vakcinas: skiepytis kasmet, o persirgus koronavirusu vis tiek vakcinuotis, tik pirmiausia palaukti 6 mėnesius. Didžiausi skiepų entuziastai taip pat gali skiepytis net du kartus per metus, tačiau specialistai perspėja išlaikyti pusmečio tarpą. Be to, SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė tikina, kad net nebereikia kreipti dėmesį į susidariusių antikūnų kiekį organizme, nes tai esą nebėra aktualus rodiklis[1].
77.lt primena, jog atsiranda vis daugiau informacijos apie galimą COVID-19 vakcinų žalą, o ekspertai vis dar nežino tikrojo skiepų poveikio. Taip pat jau seniai išsiaiškinta, jog koronaviruso vakcinos neapsaugo nei nuo apsikrėtimo, nei nuo ligos pernešimo kitiems.
Tačiau drauge su pradedama vakcinacija žiniasklaidoje jau pasirodė straipsnių, jog esą daugybė žmonių klausinėja apie vakcinas ir galimybę pasiskiepyti. Štai Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Slaugos vadovė Vaida Danielė tikino[2]:
„Praėjusią savaitę buvo daug besikreipiančių COVID-19 sergančių pacientų. Šiandien, pirmadienį, per valandą užsipildė visi budinčių gydytojų laikai. Tai rodo, kad daug pacientų serga, taip pat gyventojai kreipiasi, klausia, ar turime vakcinų, kada pradėsime vakcinaciją, nors prieš dvi savaites beveik niekas dėl to nesikreipė.“
Dabar Lietuvoje plintančios koronaviruso atmainos, kaip ir prieš tai buvusios, primena eilinį peršalimą ar kitus lengvus negalavimus. Dažniausiai pasireiškiantys COVID-19 simptomai – nosies užburkimas, galvos, raumenų, akių skausmai, taip pat pykinimas ir vėmimas.
Senųjų COVID-19 vakcinų jau išpilta už 46,5 mln. eurų
Nėra aišku, kiek atnaujintos COVID-19 vakcinos kainavo Lietuvos biudžeto lėšų. Tačiau tikrinant Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos išduotus leidimus vaistinių preparatų gamintojams ir jų atstovams vykdyti gyventojų skiepijimo programas, aišku viena – raginimai skiepytis COVID-19 vakcinomis nedings dar mažiausiai kelerius metus. Juk Lietuva yra išdavusi leidimą „Pfizer“ filialui, kad šis galėtų skiepyti šalies gyventojus „Comirnaty“ vakcinomis iki pat 2026 metų spalio 10 dienos[3].
Šis leidimas išduotas dar praėjusių metų spalį, nors jau tada Lietuva buvo išmetusi arba kitoms šalims dovanojusi daugybę COVID-19 vakcinų. Per visą pandeminį laikotarpį ir po jo Lietuva jau spėjo sunaikinti ne vieną milijoną vakcinų. Prokuratūra jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl pripirktų ir vėliau utilizuotų skiepų, mat spėta išpilti vakcinų už net 46,5 mln. eurų.
Kaip žinia, Lietuva, turėdama tik 2,8 mln. gyventojų, įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo tiesiog utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo laiko ar kitų priežasčių[4]. Utilizuotų vakcinų vertė siekė 46,5 mln. eurų. Dar 3,3 mln vakcinų dozių Lietuva padovanojo užsienio šalims,[5] tad galutinė vėjais paleistų pinigų suma tikriausiai gali viršyti net 100 mln. eurų.
O didelio būrio norinčių skiepytis irgi vis dar nematyti: praėjusį sezoną nuo COVID-19 pasiskiepijo vos 50 tūkst. asmenų, kai nuo gripo vakcinavosi net 4 kartus daugiau – 200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jei panašios tendencijos išsilaikys ir dabartiniu sezonu, tikėtina, kad kitais metais ir vėl išgirsime apie didžiulius sunaikintų vakcinų kiekius.
Žiniasklaidoje pastebimas lėtas COVID-19 straipsnių augimas, nors vertėtų gilintis į perteklinių mirčių rekordą
Per mėnesį lietuviški naujienų puslapiai apie COVID-19 parašė maždaug 44 tūkst. kartų. Vien per praėjusią savaitę buvo publikuota ~15 700 tekstų apie koronavirusą, o tai yra net ~36 proc. šio mėnesio tekstų COVID-19 tema. Tad panašu, kad populiarioji žiniasklaida dar pilnai nesusirgo koronaviruso manija, tačiau pastarąją savaitę matomas viruso paplitimo žiniasklaidos priemonėse didėjimas.
Keista, jog skaičiai pradėjo kilti kaip tik tuo metu, kai į Lietuvą atkeliavo atnaujinta COVID-19 vakcina.
Tuo tarpu svarstantiems apie COVID-19 pavojingumą, vertėtų prisiminti oficialią statistiką. Ekspertai pripažįsta, jog koronaviruso pavojingumas nuolat silpnėja, o juntami simptomai darosi vis švelnesni. Apskritai, lyginant Lietuvos statistiką su kitomis pasaulio šalimis, mes pirmaujame ne pagal COVID-19 mirtis, o pagal perteklines mirtis, kurios ištiko šalies gyventojus dėl vykdytos koronaviruso politikos.
„The Economist“ susistemino ir reguliariai atnaujina statistiką, pagal kurią matyti, jog nuo pirmųjų 50 COVID-19 mirčių (Lietuvoje jos užfiksuotos dar 2020 metų gegužės 25 dieną) iki pat šių dienų Lietuvoje nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų mirė 9 570 asmenys. O perteklinių mirčių turėjome net 30 930. Tad 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka net 1 125 perteklinės mirtys. Lietuva šiuo atveju yra stipriai pirmaujanti šalis, nes antroje vietoje likusi Rusija turi 998 perteklines mirtis 100 tūkst. gyventojų, o trečioje vietoje esanti Bulgarija – 977[6].
Paremkite nepriklausomus tyrėjus, rašytojus ir laisvą žodį
Patiko šis straipsnis? Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Tokia vieta laikome platformą 77.lt, kurioje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu.
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
