Vietoje skundimosi prastomis sąlygomis lietuviams vertėtų pažvelgti į Ukrainą
Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis nevynioja į vatą ir kreipiasi į gyvenimu Lietuvoje besiskundžiančius gyventojus – gana skųstis, vietoje to, geriau pasižiūrėkite į Ukrainą. Tai štai, iš tokių pareiškimų galima susidaryti nuomonę, kad tautos išrinktas atstovas neva net nesuinteresuotas gerinti pragyvenimo sąlygų Lietuvoje, o besiskundžiančius pasiruošęs kone išsiųsti į karo lauką, kad įsitikinti, jog gyventi galima ir nepalyginamai blogiau?
Lietuva pasiekė rekordinę 16-ąją vietą Pasaulio laimės reitinge, aplenkdama net tokias šalis kaip Prancūzija ir JAV. Tačiau ar iš tiesų jaučiamės laimingi? Komentuodamas tokius rodiklius R. Kuodis teigė, kad laimė priklauso ne tik nuo objektyvių rodiklių, bet ir nuo gebėjimo valdyti lūkesčius. Pasak jo, lietuviai dažnai tikisi per daug, todėl jaučiasi nusivylę – priešingai nei, pavyzdžiui, danai, kurie iš anksto nesitiki stebuklų ir dėl to dažniau jaučiasi patenkinti gyvenimu[1].
Ir štai gerbiamas R. Kuodis labai greitai atranda būdą lietuviams įvertinti savo laimę – esą pakanaka pasižiūrėti į Ukrainą?
„Nuvažiuokite į Ukrainą ir pamatysite, kaip jie vargsta kariaudami karą už mus visus. Tada pradėsime vertinti gyvenimą, tai, ką turime, ir pradėsime kiekvieną rytą džiaugtis, kad saulutė dar išlindo šitoje Žemėje“, – sako ekonomistas.
Jo nuomone, lietuviai dažnai pamiršta, kokiomis palankiomis sąlygomis gyvena, ir neįvertina, kad mūsų kasdieniai sunkumai yra menkniekis, palyginti su tuo, ką išgyvena ukrainiečiai.
Tačiau dalis pačių tautiečių tokius vertinimus palaikė tik eiliniais „konservatorių kliedesiais pilnaties metu“.
Vietoje situacijos keitimo – pasitenkinimas tik baziniais poreikiais?
Tuo tarpu tokie R. Kuodžio išsakyti teiginiai primena seną, vaikystėje girdėtą frazę, kad Afrikoje gyvenantys vaikai badauja. Suprantama, visuomet atsiras gyvenančių dešimteriopai kartų geriau, o taip pat ir blogiau – bet tam, kad pasijusti geriau, nejaugi būtina lygiuotis į gyvenančius prasčiausiomis įmanomomis sąlygomis? Juk tai nėra problemos sprendimas.
Tokiu būdu galima manyti, kad parlamentaras savo rinkėjams tarsi parodė, kad keisti šioje valstybėje nėra ko – juk vis tiek nebus blogiau, nei Ukrainoje.
Visgi, kai kurie prekybininkai ir ekonomistai laikosi priešingos pozicijos – lietuviai šiuo metu gyvena geriau nei bet kada anksčiau.
Štai praūžus didžiosioms metų šventėms prekybininkai pripažino, kad žmonių vartojimas tapo nuoseklus ir stabilus, o šventės jau nebėra ypatingas laikotarpis, kai pirkimai išauga – Lietuvos žmonėms kone kasdien Kalėdos[2].
Ekonomistai akcentuoja, kad lietuviai ne tik leidžia daugiau, bet ir atsakingiau tvarko savo finansus. Augantys indėliai bankuose ir taupymo tendencijos rodo, kad žmonės, nors ir gali sau leisti daugiau, yra pasirengę efektyviau valdyti savo pinigus ir nėra linkę išleisti visko, ką uždirba.
Lietuviai gyvena geriau nei gyvenantys kaimyninėse šalyse
O štai ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva šiandien gyvena geriau nei bet kada anksčiau, ir tai įrodo objektyvūs ekonominiai ir socialiniai rodikliai. Pasak jo, nepriklausomai nuo laikotarpio – ar tai būtų 2024-ieji, penkmetis, dešimtmetis ar net ketvirtis amžiaus po euro įvedimo – Lietuva išsiskiria regione pagal visus pagrindinius rodiklius[3].
Pasak jo, BVP vienam gyventojui, perkamoji galia, eksporto augimas ir socialinės atskirties mažėjimas rodo ne tik ekonominį, bet ir socialinį šalies progresą. Lietuviai gyvena geriau nei kaimyninės šalys, o tai yra akivaizdus progreso ženklas.
N. Mačiulis pabrėžia, kad šis augimas nėra tik laikinų šokų pasekmė – jis yra nuolatinio progreso dalis, išskirianti Lietuvą nuo kitų šalių.
Visgi, remiantis dar liepos mėnesį paviešintais „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatais, matyti, kad 59 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog padėtis šalyje blogėja, tačiau šis skaičius sumažėjo 10 proc. palyginti su 2023-aisiais[4].
Optimistiškai situaciją vertina 36 proc. respondentų, o geresnę šalies ateitį dažniau mato jaunesni žmonės, besimokantis jaunimas, didmiesčių gyventojai ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.
Tuo tarpu pesimizmas dominuoja tarp vyresnių nei 50 metų žmonių, kaimo gyventojų, mažiau išsilavinusių asmenų ir pensininkų. Taip pat pesimistiškesnės nuomonės laikosi centristinių pažiūrų gyventojai ir tautinių mažumų atstovai.
Gyvename gerai, tad galime ir dar kartą susimokėti už turimą būstą
Tuo tarpu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie visuotinį NT mokestį, kuris gali stipriai paveikti gyventojus. Nuo kitų metų planuojama sumažinti NT mokesčio taikymo ribą, taigi mokėti teks didesnei daliai gyventojų, o tai sukėlė visuotinį nepasitenkinimą.
Kritikai pabrėžia, kad NT savininkai jau ir taip sumoka mokesčius už įsigytą turtą, tačiau dabar norima apmokestinti ir teisę turėti nuosavą būstą. Be to, prognozuojama, kad reformos padidins NT mokesčių naštą visiems, o net ir už nuosavybę jau mokantiems gyventojams gali tekti sumokėti daugiau dėl kas penkerius metus vykstančio NT perkainojimo.
O štai įdomioji dalis ta, kad pagal pateiktus Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos skaičiavimus matyti, kad NT mokestis labiausiai augtų pigiausių NT savininkams. Brangiausių NT savininkams mokestis augtų nežymiai arba išliktų panašus, o turtingi „vidutiniokai“, turintys nekilnojamą turtą, kurio vertė viršija 300 tūkst. eurų, bet nepasiekia 800 tūkst. eurų, džiaugtųsi sumažėjusia mokestine našta. [5]
