Aistras kursto visuotinis NT mokestis
Valdantiesiems pasikeitus ir iš didžiojo eterio išstūmus ketverius metus čia karaliavusius konservatorius, gyventojų džiaugsmą temdyti pradėjo naujos kalbos apie sunkėsiančią mokestinę naštą. O štai geresnių laikų, matyt, dar teks palaukti, mat vis garsiau kalbant apie būtinybę jau nuo kitų metų krašto gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarstoma nauja visus paliesianti mokestinė karuselė, kuri, panašu, kaip reikiant įsisiūbuos.
Pirmasis ir bene svarbiausias bei labiausiai lietuvius papiktinęs šiuo metu Seime bręstantis sprendimas – tai naujas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Šį įgyvendinus, bus nuleista šio mokesčio taikymo kartelė – štai kur dabar už savo turimą būstą kasmet valstybei moka tik tie, kurių turtas yra didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės, įtvirtinus pakeitimus, už nuosavą stogą virš galvos tektų mokėti jau didesnei daliai gyventojų – nors dėl mokestinio slenksčio, nuo kurio tektų mokėti NT mokestį, nesutarta, parlamente buvo pasigirdę siūlymų, kad šis mokestis galėtų būti įvedamas jau nuo 20 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad jį mokėtų kone visi – na, nebent išvengtų tik turintys garažą arba palėpę privačiame name.
O štai žmonės jau tyliai kraipo galvas ir svarsto, ar tikrai toks mokestis būtų teisingas, prilygindami jį sumokėjimui už tą pačią prekę kasoje du kartus. Taigi štai perkant NT objektą jau yra sumokami mokesčiai valstybei, o dabar norima, kad dar ir antrąjį kartą jai būtų sumokėta už teisę Lietuvos žemėlėje turėti savo nuosavą pastogę.
Niekas net neabejoja, kad dabartiniai tarifai ir mokesčiai kils – juk nebuvo laiko, kada mokesčiai „krito“. Tačiau, kas pasakys, kad toks kartelės nuleidimas ir kone viso NT apmokestinimas nėra tik „lengva pradžia“?
Kas penkerius metus turtas yra perskaičiuojamas ir perkainojamas
Be visa ko, svarbu paminėti ir tai, kad kas penkis metus NT vertė yra perskaičiuojama ir turtas pervertinamas – beveik visais atvejais jo vertė pakyla. Tai reiškia, kad jei iki šiol patekote į laimingųjų sąrašą ir už nuosavą NT valstybei nemokėjote „nuomos“, perkainojus turtą gali tekti pradėti tą daryti.
Tačiau net ir iki tol mokėję NT mokestį po jo perkainavimo gali mokėti daugiau – štai per pastaruosius penkerius metus NT kainoms išaugus 70–80 proc., ekspertai prognozuoja, kad net jei riba liks tokia pati, mokančiųjų skaičius smarkiai išaugs.
2024 m. pabaigoje NT mokestį mokėjo 37 tūkst. gyventojų, o po planuojamų reformų jų skaičius gali išaugti iki 760 tūkst.[1]
Visuotinio NT mokesčio įvedimą valdžia sieja su papildomu finansavimu gynybai, tačiau ekonomistai pabrėžia, kad pirmiausia reikia aiškiai įvardyti šio mokesčio tikslą. NT rinkos ekspertai prognozuoja, kad rinka į naujus apmokestinimo modelius sureaguos – trumpuoju laikotarpiu pirkimų sumažės, tačiau ilgainiui kainos vis tiek kils.
Žinoma, dar skaudesnį smūgį gaus tie, kurie savo nuosavybei priklausančio NT kaip ir dar neturi – tai asmenys, mokantys bankui būsto paskolas ir hipotekos sutartimi šį turtą jiems įkeitę. Kitaip tariant, žmogus moka bankui už turimą NT objektą, bet kol suma nebus pilnai išmokėta, šis turtas priklauso bankui, o štai už jį dar vieną mokestį susimoka tas pats žmogus – apie tai, kad prie to prisidėti turėtų pats bankas nė pusę lūpų neužsimenama.
Mušti negalima pasigailėti
Kitas pavyzdys – senjorai, gyvenantys senamiestyje ir gyvenantys tik iš pensijos. Ar jie tikrai turi palikti savo būstą, nes mokesčių našta tampa per sunki? O net ir nusprendus persikelti, kur pigiau, ar tikrai labai paprasta garbaus amžiaus žmogui susirasti naują būstą, o senąjį, kuriame šie praleidę didžiąją savo gyvenimo dalį, parduoti?
Svarbiu klausimu tampa ir teisės aktų atitikimas LR Konstitucijai. Pagal mūsų pagrindinį įstatymą, būstas yra neliečiamas. Tačiau, kaip matome, praktikoje dažnai pamirštama šių nuostatų reikšmė.
Kita vertus, mokestinių tarifų skirtumai pagal pajamas, kai jie siekia 20 proc., 25 proc. ar net 32 proc., kyla klausimas – ar tikrai visi turime vienodas galimybes ir sąlygas? Kiekvienas mokesčių sprendimas turi atsižvelgti į realias gyvenimo sąlygas ir socialinę padėtį.
Pagalba asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą, taip pat tampa diskutuotina. Lietuvoje labai retai lyginamos socialinės garantijos tarp darbo santykių ir savarankiškai dirbančių asmenų – ypatingai, kas susiję su pensijomis ir sveikatos draudimu.
Daugiausiai sumokėtų pigiausio ir brangiausio būsto savininkai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, reaguodama į naujas kalbas apie visuotinį NT apmokestinimą, pateikė ir savo skaičiavimus, pagal kuriuos matyti, jog už savo NT daugiausiai mokėtų tie, kuriems priklauso arba mažiausios, arba didžiausios vertės būstai[2].
Šiuo metu už turtą, kurio vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, nėra taikomas joks papildomas mokestis valstybei. Įsigaliojus siūlomam projektui, tokio turto savininkams jau kasmet reikėtų susimokėti po 0,1 proc. nuo turto vertės.
Toks pats mokestis būtų taikomas ir šiuo metu apmokestintam turtui, kurio vertė yra 150-300 tūkst. eurų, tik jis paaugtų per pusę procentinio punkto, mat dabar tokio NT savininkai moka 0,5 proc. nuo NT vertės.
O štai brangesnio turto savininkams mokestinė našta tik sumažėtų – štai dabar turtui, kurio vertė siekia 300-400 tūkst. eurų, kasmet yra taikomas 1 proc. mokestis – įsigaliojus įstatymo pakeitimams – jis sumažėtų iki 0,2 proc. – taigi, labiau pasiturintys gyventojai mokėtų mažesnius mokesčius nei tie, kurių turimas būstas yra mažiausios vertės.
Būstui, kurio vertė yra 400-500 tūkst. eurų, vietoje dabar esamo to pačio 1 proc., mokesčiai sumažėtų iki 0,5 proc., 500-600 tūkst. eurų vertės NT – mažėtų nuo 2 iki 0,5 proc., 600-700 tūkst. eurų būstui – nuo 2 iki 1 proc.
Visgi, turtui nuo 800 tūkst. eurų situacija nesikeistų – kaip dabar mokamas 2 proc. mokestis, toks jis liktų ir toliau.
O štai apleisto turto savininkams tektų sumokėti dar daugiau – nuo dabar galiojančių 3 proc., tarifas šoktelėtų iki 4 proc.
Nėra nieko pastoviau už laikinumą?
O štai ir dar vienas pavyzdys, kaip kadaise valdantieji meistriškai sumanipuliavo laikinumo sąvoka. Štai dar prieš 16 metų Lietuvoje, dėl kilusios ekonominės krizės, buvo įvestas laikinas PVM tarifas, tačiau galiausiai jis virto nuolatiniu – 21 proc. PVM tarifas išliko ir po krizės, o šiandien mažai tikėtina, kad jis bus sumažintas[3].
Ekspertai pažymi, kad PVM tapo svarbiausiu biudžeto elementu, nes sudaro didžiąją dalį visų mokesčių.
Tuo tarpu dar prieš penkmetį ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtino, kad mažinant PVM reikėtų surasti papildomų pajamų šaltinių, nes tai galėtų neigiamai paveikti svarbiausias valstybės paslaugas. Nors per COVID-19 pandemiją buvo galimybė sumažinti PVM, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota, o situacija iki šių dienų taip ir išliko nepakitusi.
Kam mažinti, jei galima nemažinti, o žmonės vis tiek mokės?
Lietuviams nuo atlyginimų mokesčiams nuskaitoma daugiausiai Europoje
Lietuva užima aukštą vietą darbo jėgos apmokestinimo sąraše Europoje, užimant antrą poziciją po Belgijos[4].
Pagal EBPO duomenis, 2024 m. Lietuvoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokos sudaro 37,8 proc. bruto atlyginimo, tuo tarpu Belgijoje šis rodiklis siekia 39,9 proc. Lietuva taip pat lenkia Vokietiją (37,4 proc.) ir kitas šalis, tačiau palyginus su Airija, kur darbo jėgos apmokestinimas sudaro tik 28 proc., mūsų mokesčių sistema išlieka viena aukščiausių Europoje.
