Dirbtinio intelekto panaudojimas bažnyčioje: pamokslas mišiose skaitomas roboto
Šventiko vaidmuo ir indėlis religijoje yra inti svarbus. Tai gali lemti ar gausus būrys žmonių susirinks į pamaldas ar kaip artimai jausis suburta benduromenė. Tai, atrodo, įmanoma pasiekti tik žmogaus bendravimo ir artumo pagalba. Tačiau paskutiniu metu dirbtinis intelektas ir kitos technologijų inovacijos rodo, kad pasaulis keičiasi ir tokios naujovės paliečia net tokias tūkstančių metų tradicijas kaip religiją ir bažnyčios instituciją.
Vokietijoje panaudotas dirbtinis intelektas laikė mišias ir išlaikė minios dėmesį ir nustebino lankytojus savo tokio veiksmingu poveikiu. Dirbtinio intelekto pokalbių robotas paskatino susirinkusiuosius pilnutėlėje Pauliaus bažnyčioje Bavarijos mieste Fuerth pakilti nuo kėdžių ir švęsti savo tikėjimą[1].
Penktadienio rytą vykusiose eksperimentinėse liuteronų pamaldos „ChatGPT“ pokalbių robotas pasireiškė didžiuliame ekrane virš altoriaus kaip barzdoto juodaodžio avataras. Jis pradėjo savo pamokslą daugiau nei 300 dalyvių auditorijai ir šią progą daugiausia palengvino dirbtinis intelektas.
Avataras, kaip pirmasis dirbtinis intelektas, sakęs pamokslą šių metų protestantų suvažiavime Vokietijoje, kreipėsi į susirinkusiuosius monotonišku balsu ir bejausme veido išraiška. „ChatGPT“ kartu su Vienos universiteto teologu ir filosofu Jonas Simmerlein parengė 40 minučių trukmės pamaldas. Renginį sudarė pamokslas, maldos ir net muzika[2].
DI projektas bažnyčiai palaikomas teologų ir filosofų
Kūrėjas J. Simmerleinas atskleidė, kad didžioji dalis pamaldų, apie 98 %, buvo sukurta mašinomis. 29 metų amžiaus teologas jis tvirtina, kad jo vaidmuo šiame procese buvo labiau stebėtojo ir prižiūrėtojo, o ne kūrėjo. Dirbtinio intelekto valdomos pamaldos buvo dalis šimtų panašių renginių protestantų suvažiavime, vykusiame Bavarijos Niurnbergo ir Fuerto miestuose.
Susirinkimas sutraukė didžiulę minią, kuri likus valandai iki pradžios prie XIX a. neogotikinio pastato išsirikiavo į eilę. Kas dvejus metus vykstantis suvažiavimas, suburia dešimtis tūkstančių tikėjimo entuziastų maldai, giedojimui ir diskusijoms apie pasaulio problemas. Dabartinio sivažiavimo tema „Dabar yra laikas“. Šį šūkį J. Simmerleinas įtraukė vadovaudamasis „ChatGPT“ kuriant pamokslą[3].
J. Simmerleinas papasakojo apie savo pokalbį su dirbtiniu intelektu, kurio metu nustatė bažnyčios suvažiavimo planą. Tada jis pastatė pokalbių robotą kaip pamokslininką bažnyčioje ir paprašė jo išdėstyti tipiškas bažnyčios pamaldas su psalmėmis, maldomis ir baigiamuoju palaiminimu. Nustebintas eksperimento sėkmės, J. Simmerleinas pažymėjo, kad rezultatas buvo solidžios bažnytinės pamaldos.
Dirbtinis intelektas kalbėjo apie praeities atleidimą, dabartinių iššūkių įveikimą, mirties baimės poveikį ir kovą su ja ir tikėjimo Jėzumi Kristumi palaikymą. Pamaldoms vadovavo keturi skirtingi avatarai: dvi jaunos moterys ir du jauni vyrai. Dirbtinis intelektas retkarčiais sukeldavo minios juoką savo plokščia veido išraiška ir klišėmis apipintomis replikomis. Taip gal net pašalindamas įtampą ir sušvelnindamas reakcijas. Tai sūkūrė šiokį tokį ryšį tarp DI valdomo avataro ir minios tikinčiųjų.
Informacinių technologijų inovatoriškumas sulaukia kontrastingų nuomonių
Vieni pamaldų stebėtojai renginį filmavo telefonais, kiti reagavo kritiškai ir Viešpaties maldoje aktyviai nedalyvavo. 54 metų informacinių technologijų sriteis darbuotoja Heiderose Schmidt išreiškė nusivylimą, kad avatarams trūko emocijų ir sielos. Tačiau Marcas Jansenas, jaunas liuteronų pastorius, buvo teigiamai nustebintas dirbtinio intelekto pasirodymu, nors ir atkreipė dėmesį į emocijų ir dvasingumo trūkumą.
Anna Puzio, Nyderlandų Tventės universiteto mokslininkė, pripažino galimą dirbtinio intelekto naudojimo religinėje aplinkoje naudą ir riziką. Ji perspėjo dėl į žmogų panašaus dirbtinio intelekto apgaulės ir rizikos, kad jis propaguos tik vieną krikščionybės perspektyvą. Religija nėra tokia vienpusė, o DI gali būti kiek skurdokas tokiu visapusiškumo klausimu.
Pats J. Simmerleinas patikslino, kad jo tikslas nėra pakeisti religinius vadovus dirbtiniu intelektu, bet padėti jiems atlikti kasdienes užduotis. Jis įžvelgia dirbtinio intelekto potencialą generuojant pamokslų idėjas ir pagreitinant pamokslų rašymo procesą, kad būtų atlaisvinta laiko individualiam dvasiniam vadovavimui. Nepaisant to, teologas pripažino, kad dirbtinio intelekto naudojimas religinėje aplinkoje turi trūkumų, pavyzdžiui, trūksta tikro bendravimo su bendruomene ir jos supratimo, kaip tai darytų realus žmogus pastorius.
Jis mano, kad dirbtinis intelektas yra priemonė, kuri galėtų padėti religiniams vadovams, suteikdama pamokslų įkvėpimo arba supaprastindama pamokslų rašymo procesą, kad liktų daugiau laiko individualioms dvasinėms konsultacijoms. Taip pat J. Simmerleinas pabrėžė didėjančią dirbtinio intelekto įtaką. Dirbtinis intelektas vis labiau užvaldys mūsų gyvenimą visais jo aspektais, todėl naudinga išmokti su juo elgtis, mano teologas[4].
Pranešama, kad pamaldos dėl dirbtinio intelekto sulaukė didelio susidomėjimo, nes likus valandai iki renginio prie bažnyčios susidarė ilga eilė. Renginys gali būti patrauklus dėl to, kad dirbtinis intelektas yra naujovė, kai jis įtraukiamas į paprastai žmogaus valdomas situacijas. Vis dėlto, jei klebonai pradės remtis didžiųjų kalbos modelių (Large Language Model, LLM) pagalba sakant pamokslus, parapijiečiai gali susidurti su precedento neturinčiomis religinės doktrinos interpretacijomis dėl šių technologijų kūrybinių polinkių.
DI vedamos pamaldos susilaukė susidomėjimo, bet kokia to ateitis?
Dirbtinio intelekto (DI) aušrai vis labiau įsibėgėjant, jo įtaka skverbiasi beveik į kiekvieną žmogaus gyvenimo aspektą. Nuo bankininkystės iki sveikatos priežiūros, nuo švietimo iki pramogų, o dabar ir šventoje religinių apeigų vietoje. Dirbtinis intelektas iš esmės keičia mūsų kasdienę patirtį. Eksperimentinės dirbtinio intelekto valdomos pamaldos Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčioje Fiurte, Vokietijoje, yra naujausia šios kaitos iliustracija, parodanti, kad dirbtinis intelektas iš tiesų gali sukelti revoliuciją tokiose tradicinėse praktikose kaip lankymasis bažnyčioje ir daugelyje kitų.
Kalbant apie religines apeigas, tokių dirbtinio intelekto įrankių, kaip „ChatGPT“ boto, taikymas kuriant pamokslus atveria įdomių galimybių. Viena vertus, tai gali būti paspirtis mažoms kongregacijoms arba atokiose vietovėse esančioms bendruomenėms, neturinčioms galimybės naudotis nuolatinio dvasininko paslaugomis. Naudodamos dirbtinį intelektą šios bendruomenės vis tiek galės dalyvauti prasmingose pamaldose, kurių struktūra ir turinys atkartoja įprasto pamokslo struktūrą ir turinį.
Be to, jis gali padėti pervargusiems religiniams vadovams, nes automatizuoja kai kuriuos pamokslų rengimo aspektus, taip išlaisvindamas juos, kad jie galėtų sutelkti dėmesį į savo tikinčiųjų dvasinius poreikius. Tačiau dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės yra gerokai platesnės nei bažnyčios durys. Dirbtinis intelektas gali sukelti revoliuciją švietime tiek klasėje, tiek nuotolinio mokymosi scenarijuose.
Dirbtinio intelekto mokymosi sistemos galėtų suteikti individualizuotą mokymosi patirtį, nustatyti individualias mokinio silpnąsias vietas ir atitinkamai pritaikyti ugdymo turinį[5]. Toks individualus dėmesys galėtų gerokai pagerinti mokinių rezultatus ir motyvaciją, sukeldamas revoliuciją švietimo sektoriuje. O sveikatos priežiūros srityje dirbtinis intelektas jau dabar naudojamas analizuojant didžiulius duomenų kiekius, kad būtų galima diagnozuoti ligas, kurti individualizuotus gydymo planus ir net numatyti būsimas sveikatos problemas.
DI valdomi pokalbių robotai taip pat galėtų teikti pagrindines sveikatos konsultacijas, taupydami gydytojų laiką sudėtingesniems atvejams. Asmeniniame gyvenime dirbtinis intelektas gali perimti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apsipirkimą, namų tvarkymą ar asmeninių finansų valdymą. Virtualūs asistentai kasmet tampa vis sudėtingesni ir padeda atlikti įvairius veiksmus: nuo priminimų nustatymo iki namų automatizavimo sistemų valdymo. Dėl šių pokyčių gali labai pagerėti asmeninis efektyvumas ir gyvenimo kokybė.
Tačiau ne viskas yra rožėmis klota. Kai dirbtinį intelektą vis glaudžiau įpainiojame į savo kasdienį gyvenimą, turime atsižvelgti ir į galimus trūkumus. Kyla svarbių etinių ir praktinių klausimų, kuriuos dažnai ir iškelia skeptikai. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas bažnyčioje gali kelti riziką pernelyg supaprastinti sudėtingus teologinius klausimus ir potencialiai prarasti žmogiškąjį kontaktą ir emocinį ryšį, dažnai gyvybiškai svarbų religinėje aplinkoje. Panašiai kyla susirūpinimas dėl privatumo, kai dirbtinis intelektas gali rinkti ir analizuoti didelius asmeninių duomenų kiekius. Dirbtinio intelekto naudojimas yra dviašmenis kardas. Jis suteikia didžiulį potencialą racionalizuoti ir tobulinti mūsų kasdienę veiklą, tačiau taip pat kelia didelių iššūkių.
