Baimė, kad dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį ir naujų technologijų mados 2023

Dirbtinio intelekto naudojimas užkariauja internetą: nuo tekstų rašymo per kelias minutes ir nuotraukas piešiančių įrankių, iki galimybės ateityje pakeisti „Google“ 

Dirbtinis intelektas (DI) yra nauja mada internete. Žmonės jau intensyviai naudojasi viešai prieinamais įrankiais susirašinėdami, rašydami tekstus socialiniuose tinkluose, straipsnius ar net mokslinius darbus^[1]. Neseniai internete paplito įrašas, kuriame užfiksuoti šokantys robotai. Kai kurie žmonės negalėjo patikėti tuo, ką mato. Tai labiau priminė animaciją nei tikrą filmuotą medžiagą.

Tačiau tai kartu ir mieliausias, ir baisiausias kada nors matytas dalykas. Žmonės baiminasi, kad robotai pradės jausti ar net valdyti pasaulį. Tokios technologijos, naujausios žinios apie gabius robotus ir DI įrankius šiurpina. Kyla daug klausimų. Ar turėtume bijoti vis labiau tobulėjančio dirbtinio intelekto ir robotų? Ar dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį? O dar svarbiau, ar jis atims iš jūsų darbą? O gal net pavogs tavo vaikiną?

Jau ne vienoje šalyje fabrikuose ar kitose įstaigose robotizuotos technologijos atėmė darbus iš realių žmonių. Ar tai yra dirbtinio intelekto ateitis? Ar mašina taps tokia galinga, kad pradės mąstyti taip, jog bus pajėgesnė už žmones? Be abejonės, kompiuteriai yra galingesni ir greičiau pateikia mums atsakymus nei žmogaus smegenys, bet ar jie yra pajėgesni? Štai dėl ko žmonės nerimauja^[2].

Ne, dirbtinis intelektas neužvaldys pasaulio. Tokie filmai, kuriuose pateikiama robotų užvaldyta žemė ir žmogaus sumenkinimas, yra tik mokslinė fantastika, pabrėžiant žodį fantastika. Visa tai, kas dabar populiarėja pradedant nuo DI įrankių ir technologijų, reiškia, kad dirbtinis intelektas yra galinga verslo priemonė, padedanti įmonėms ir jų klientų aptarnavimo strategijoms. Jis kuria geresnę klientų patirtį, bet jūsų ateities atimti negali. Bent jau kol kas.

Labiausiai šokiruojantys statistiniai duomenys apie dirbtinį intelektą šiandien

Apklausos atskleidė, kad vis daugiau žmonių yra atviri idėjai įtraukti dirbtinį intelektą į savo kasdienį gyvenimą. Jie neprieštarauja, kad dirbtinis intelektas perimtų kasdienes užduotis ar dalyvautų sprendimų priėmimo procesuose. Kita vertus, DI diegimas yra kupinas abejonių ir susirūpinimo dėl keliamos rizikos. Štai keletas įdomiausių tendencijų.

Beveik 69 proc. koledžų absolventų mano, kad dirbtinis intelektas po kelerių metų gali atimti jų darbą arba padaryti jį nebereikalingą. Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės labiausiai bijo prarasti darbą dėl dirbtinio intelekto plėtros. Apie 68,5 % jų baiminasi, kad juos pakeis dirbtinis intelektas, palyginti su vos 55 % kitų respondentų.

Kasininkai (63 % respondentų), vairuotojai (51 %) ir vertėjai (42 %) buvo įvardyti kaip profesijos, kurias greičiausiai perims dirbtinio intelekto technologijos. Apie 25 proc. respondentų taip pat mano, kad toliau eilėje laukia klientų aptarnavimo atstovai ir sandėlio darbuotojai.

Daugiau nei 45 % žmonių teigiamai vertina tai, kad dirbtinis intelektas perims ekonomikos kontrolę. Kai kurie teigia, kad dirbtinis intelektas galėtų užkirsti kelią korupcijai ir pagerinti ekonomiką. Apie 45 % respondentų nori, kad dirbtinis intelektas reguliuotų jų šalies fiskalinę politiką ir biudžetą. Vis dėlto nuomonės yra labai poliarizuotos. Beveik 29 % mano, kad tai siaubinga idėja.

Daugiau nei 60 % respondentų naudotųsi savaeigiu dirbtinio intelekto taksi per intensyvų eismą. Labai pasitikima dirbtiniu intelektu, kai kalbama apie transportą ir logistiką. Daugiau nei pusė respondentų neprieštarautų važiuoti savaeigiu taksi (60 %) arba kad dirbtinis intelektas valdytų eismą oro erdvėje (57 %).

Žmonės 7 kartus labiau nerimauja dėl neigiamo dirbtinio intelekto poveikio darbo rinkai nei dėl sąžiningo elgesio su robotais. Pasak 32 % apklausos respondentų, robotų teisės – panašiai kaip žmogaus ar gyvūnų teisės – yra tema, dėl kurios neturėtume nerimauti. Jų nuomone, tai vienas iš mažiausiai svarbių klausimų, susijusių su dirbtinio intelekto plėtra.

Beveik 78 proc. respondentų įsitikinę, kad dirbtinis intelektas bus naudojamas dezinformacijai skleisti. Be baimės, kad dirbtinis intelektas atims darbo vietas (42 proc. respondentų) arba juo naudosis nusikaltėliai (51 proc.), mūsų apklausos dalyviai nerimauja dėl netinkamo dirbtinio intelekto technologijos naudojimo dezinformacijai skleisti.

Vyrai gerokai labiau pasitiki dirbtinio intelekto technologijomis nei moterys. Jie maždaug du kartus dažniau linkę, kad dirbtinio intelekto robotas juos operuotų arba mokytų jų vaikus. Jie taip pat mažiau nerimauja dėl galimų šios technologijos keliamų grėsmių. Vyrai respondentai 20 proc. labiau linkę bendrauti su robotais ir dirbtiniu intelektu.

Egzistuojantys robotų ir dirbtinio intelekto atvaizdai iš grožinės literatūros ir realaus gyvenimo labiau traukia vyrus nei moteris. Naudojant įvairius pavyzdžius ir klausiant respondentų, ar jie norėtų bendrauti su pasirinktais robotais, vidutiniškai 65 % respondentų vyrų atsakė teigiamai, o moterų – tik 45 %.

Maždaug 42 % apklausos respondentų lytiškai santykiautų su robotu. Tačiau tik 39 % mano, kad galėtų užmegzti romantiškus santykius su dirbtiniu intelektu. Taip pat ir čia yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų. Vyrai yra atviresni tiek idėjai miegoti su robotu (48 %), tiek įsimylėti dirbtinį intelektą (43 % respondentų vyrų).

Naujausios technologijos dirbtinio intelekto srityje stebina

„Microsoft“ tokį DI, kuris gali imituoti jūsų balsą iš vos 3 sekundžių garso įrašo. „Microsoft“ dirbtinio intelekto įrankis buvo išbandytas naudojant daugiau nei 60 tūkst. valandų kalbos duomenų. Pranešama, kad naujasis kalbos modelis „Val-E“ gali imituoti bet kokį balsą, naudodamas vos trijų sekundžių pavyzdinį įrašą^[3]. 

Kornelio universiteto mokslininkai teigė, kad jis gali atkartoti kalbėtojo emocijas ir toną. Šios išvados, matyt, buvo teisingos net ir tada, kai buvo kuriamas žodžių, kurių originalus kalbėtojas iš tikrųjų niekada nesakė, įrašas. „Vall-E“ gali būti naudojamas aukštos kokybės personalizuotai kalbai sintetinti naudojant tik 3 sekundžių trukmės įrašytą nematyto kalbėtojo įrašą kaip akustinę užuominą.

Eksperimento rezultatai rodo, kad įrankis gerokai lenkia moderniausią nulinio įrašo (teksto į kalbą) sistemą kalbos natūralumo ir kalbėtojo panašumo požiūriu. Tačiau yra ir įspėjimų, susijusių su šia technologija.

Kadangi jis gali sintetinti kalbą, kuri išlaiko kalbėtojo tapatybę, tai gali kelti potencialią riziką netinkamai naudojant modelį, pavyzdžiui, suklastojant balso identifikavimą arba apsimetant konkrečiu kalbėtoju. Eksperimentus ekspertai atliko darydami prielaidą, kad naudotojas sutinka būti tiksliniu kalbėtoju sintezuojant kalbą.

Kai modelis bus apibendrintas nematytiems kalbėtojams realiame pasaulyje, į jį turėtų būti įtrauktas protokolas, užtikrinantis, kad kalbėtojas pritaria jo balso ir sintezuojamos kalbos atpažinimo modelio naudojimui. Šiuo metu įrankis nėra prieinamas visuomenei.

 „ChatGPT“ užvaldo internetą ir kelia problemas mokymo įstaigose

Pastarosiomis savaitėmis pedagogų nerimą sukėlė „ChatGPT“ – lengvai naudojama dirbtinio intelekto priemonė, apmokyta pagal milijardus žodžių ir tonas duomenų iš interneto^[4]. Jis gali parašyti pusėtinai padorų rašinį ir atsakyti į daugelį įprastų klasėje užduodamų klausimų, todėl sukėlė aršias diskusijas apie pačią tradicinio švietimo ateitį.

Žmonės naudojasi šiuo įrankiu rašydami įrašus socialiniuose tinkluose, trumpus straipsnius ar tiesiog kurdami keistas istorijas ir taip išbando įrankio galimybes.

Niujorko švietimo departamentas uždraudė naudoti „ChatGPT“ savo tinkluose, nes nerimauja dėl neigiamo poveikio mokinių mokymuisi.

Nors ši priemonė gali padėti greitai ir lengvai atsakyti į klausimus, ji neugdo kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžių. Grupė Australijos universitetų pareiškė, kad pakeis egzaminų formatus ir uždraus dirbtinio intelekto įrankius, laikydami juos paprasčiausiu sukčiavimu.

Tačiau kai kurie švietimo sektoriaus atstovai dirbtinio intelekto įrankius klasėje vertina ramiau, o kai kurie net įžvelgia ne grėsmę, o galimybę. Iš dalies taip yra todėl, kad dabartinėje formoje vis dar klystama. Informacija yra palyginus sena ir DI labai dažnai klysta paklaustas apie ką nors, kas plačiai žinoma.

Pavyzdžiui, „ChatGPT“ mano, kad Gvatemala yra didesnė už Hondūrą. Taip nėra. Be to, dviprasmiški klausimai gali išvesti šią sistemą iš kelio. Paprašykite įrankio apibūdinti Amjeno mūšį ir jis pateiks neblogą išsamią informaciją apie 1918 m. Pirmojo pasaulinio karo susidūrimą, tačiau jis nepaminės, kad 1870 m. taip pat vyko to paties pavadinimo susirėmimas.

Prireikia kelių raginimų, kad suprastumėte, jog programa suklydo. Rašant ir naudojantis tokiais įrankiais, galima nesunkiai išklysti iš kelio ir visai „nusirašyti“.

Tai yra svarbi naujovė, bet ne daugiau nei skaičiuotuvai ar teksto redaktoriai. DI dar nėra toks pajėgus, kad pakeistų rašančius žmones ir tokias informacines sistemas kaip „Google“. Nors ne vienas spėja, kad nedaug laiko truks iki tai nutiks ir „ChatGPT“ naudosime kaip žiniatinklį, paieškos sistemą, įrankį viskam.

Kuriamos programos, kurios nustato, ar kuriant darbą buvo naudojamas „ChatGPT“ ar kitas DI įrankis

„ChatGPT“ gali padėti žmonėms, kuriems stresą kelia tuščias popieriaus lapas, parašyti pirmąjį juodraštį, tačiau po to jie vis tiek turi rašyti patys ir suteikti jam stilių. Tačiau ekspertai sako, kad nors ir vidurinių mokyklų moksleiviai jau naudojasi programa, bet koks bandymas ją uždrausti tik padidintų jos patrauklumą.

Pasak ekspertų, mokytojai turėtų eksperimentuoti su dirbtinio intelekto priemonių ribomis, patys kurdami tekstus ir kartu su mokiniais analizuodami jų rezultatus. Tačiau yra ir dar viena svarbi priežastis manyti, kad pedagogams dar nereikia panikuoti.

Dirbtinio intelekto rašymo priemonės jau seniai įsivėlė į ginklavimosi varžybas su programomis, siekiančiomis jas nujausti. Ir „ChatGPT“ nėra kitokia. Prieš porą savaičių vienas programuotojas mėgėjas paskelbė, kad naujametines atostogas praleido kurdamas programą, kuri gali analizuoti tekstus ir nuspręsti, ar jie parašyti su DI įrankiu^[5].

Edward Tian sukurta programėlė „GPTZero“ nėra pirmoji šioje srityje ir vargu ar bus paskutinė. Universitetai jau naudoja programinę įrangą, kuri aptinka plagiatus, todėl nereikia didelio vaizduotės šuolio, kad pamatytume ateitį, kai kiekvienas rašinys bus tikrinamas leidžiant jį per dirbtinio intelekto detektorių.