Skubaus remonto reikalauja 70 tiltų, pinigų jiems nėra
Šie metai Lietuvai – tiltų griūčių metai. Įgriuvus tiltui Kėdainiuose Prezidento Gitano Nausėdos vizito metu, it susitarę iš paskos ėmė byrėti ir kiti pasenę, laiku tinkamos priežiūros nesulaukę tiltai.
Automobilių kelių direkcija suskaičiavo, kad skubaus remonto reikalauja bent 70 tiltų ir viadukų visoje Lietuvoje, tačiau pinigų visiems jiems tikrai nepakaks.
Tiesa, kiek pinigų reikėtų, norint suremontuoti visus tiltus, net nėra aišku, nes niekas iki šiol to nėra suskaičiavęs.
„Patys blogiausi tiltai yra įraukiami į stebėseną ir stebimi. Kiekvienas tiltas yra unikalus, todėl vieni stebimi rečiau, kiti – dažniau, pvz., vieni stebimi kartą per mėnesį, kiti – kartą per tris mėnesius. Viskas priklauso nuo to, kokie yra laikančiųjų konstrukcijų pažeidimai ir kokia bendra statinio būklė, ar pažeidimai didėja, ar nedidėja ir panašiai“, – „Delfi“ sakė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.
LAKD įvertino, kad blogiausios būklės tiltai ir viadukai – Paparčių viadukas kelyje Vievis-Aukštadvaris, tiltas per kanalą kelyje Pagėgiai-Gudai-Sartininkai, tiltas per Kamonos upę kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, tiltas per Barupę valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1906, viadukas ties vadinamąja Marvelės sankryža Kaune ir tiltas per Bytvanos upę kelyje Kaunas-Vandžiogala.
Tiesa, dar iki karo Ukrainoje parengti inžinerinių statinių remonto planai jau nebeatitinka realybės.
„Šitame plane, kuris buvo patvirtintas iki karo Ukrainoje, darbų kainos taip pat surašytos ikikariniais skaičiais. Bet dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi ir ji nebegrįš į tuos laikus, kokie buvo. O tai reiškia, kad jei nebus peržiūrėta finansinė dalis, tai tas planas tikrai nebus įgyvendintas“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko[1].
Tuo tarpu lietuviai susitelkę sugeba paaukoti milžiniškas sumas Ukrainai – štai vien organizacijai „Blue-Yellow“ nuo karo pradžios paaukota jau per 45 milijonus eurų, o kur dar kitos rinkimų akcijos, taip pat renkančios paramą milijonais.
O kiek milijonų ištirpsta kaip dūmas utilizuojant vakcinas ar dovanojant jas kitoms šalims, už kurias taip pat sumoka visi Lietuvos piliečiai, Lietuvos valdžia net neįvardija.
Raseiniuose įgriuvo dar vienas tiltas
Štai Raseiniuose subyrėjo jau antras tiltas.
„Įgriuvo dar vienas tiltas Raseiniuose.
Automagistralėje ties Butkiške įlūžo viadukas, situacija labai rimta, panašu, kad išplautas pagrindas. Vairuokite atsargiai.
Vienas pirmųjų darbų – susitikimas su LAKD vadovais ir Susisiekimo ministerija – kalbėjimas apie vis pasikartojančias problemas“, – feisbuke rašė meras Arvydas Nekrošius[2].
Sulūžus tiltui ant jo pakibo į iškvietimą skubėjusi greitoji
Šis tiltas – ne pirmas, įgriuvęs Raseiniuose. Balandžio viduryje sulūžus kitam tiltui šiame mieste, į nepavydėtiną situaciją papuolė greitosios medicinos pagalbos ekipažas.
Kaip skelbiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento suvestinėje, nelaimė įvyko Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje, Jankiškės kaime. Kauno greitosios medicinos pagalbos medikai pranešė, kad automobilis pakibo ant per upelį nutiesto tilto šiam sulūžus. Viena automobilio pusė buvo pakibusi ant pakraščio[3].
Kėdainiuose tiltas įgriuvo Prezidento vizito metu
O visą šiųmetė griūvančių tiltų istorija prasidėjo nuo dar sausį Kėdainiuose įgriuvusio pagrindinio miesto tilto.
Įvykis nutiko tądien, kai mieste lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Jis iškart pažėrė kritikos Lietuvos automobilių direkcijai, po įvykio Kėdainiuose pasikeitė ir jos vadovas.
Prie sugriuvusio Kėdainių tilto apsilankęs tądien mieste viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šis įvykis verčia atkreipti dėmesį į apverktiną Lietuvos tiltų būklę.
„Deja, Automobilių kelių direkcija nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų savivaldybės atžvilgiu ir tie darbai, kurie buvo numatyti tiltui renovuoti ir atstatyti, jie nebuvo įgyvendinti. Jeigu jie būtų buvę įgyvendinti, šiandien būtume tik dokumentus baigę tvarkyti, o pats tiltas stovėtų kaip stovėjęs.
Tokios istorijos leidžia apmąstyti ir pirmiausia tiems žmonėms, kurie nevykdo sutartinių įsipareigojimų, kokią naštą ant savo sąžinės jie būtų užsidėję, jeigu kažkas būtų įvykę“, – tąkart sakė prezidentas G. Nausėda[4].
Sugriuvusią tilto dalį traukė beveik 3 mėnesius
Panašu, kad subyrėjusių tiltų remontui skiriama tiek dėmesio, kiek ir jiems dar stovint – praktiškai jokio. Štai kad Kėdainiuose iš upės ištrauktų įgriuvusią siją, prisireikė kone trijų mėnesių.
Per juos, be abejonės, buvo suburta darbo grupių, prirengta projektų, o tai tikriausiai mokesčių mokėtojams kainavo ne vieną šimtą eurų.
Patys sijos demontavimo darbai šalies piliečiams kainuos 63,8 tūkst. eurų.
Ištraukus siją, bus sprendžiama, ar likusi stovinti tilto dalis yra tinkama naudojimui.
„Siją demontuoti leista po to, kai buvo atlikta nuodugni nukritusios tilto sijos apžiūra. Pašalinus siją ir kitus įvykio padarinius bei įvertinus tilto būklę, bus galima vertinti, ar tiltas tinkamas tolesnei eksploatacijai ir kokia apimtimi“, – pranešime spaudai rašė LAKD[5].
Dalį tiltų pigiau nugriauti, nei remontuoti
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius sako, kad dalis tiltų Lietuvoje yra tokios prastos būklės, kad jų taisyti net neapsimoka – verčiau jau iš karto griauti ir statyti naują.
Tai, pasak jo, pareikalaus mažiau laiko ir finansinių sąnaudų.
„Jeigu neinvestuojame į tilto priežiūrą, jis galiausiai pasiekia tokią būklę, kad jo nebeapsimoka remontuoti, nes reikės pernelyg daug investuoti.
Pastačius tiltą, jį reikia prižiūrėti bei tinkamu metu atlikti einamuosius ir kapitalinius remontus, kurie prailgina tilto naudojimo amžių. Fizinis tilto nudėvėjimas vyksta tolygiai, techninė būklė dėl konstrukcijų defektų ir pažaidų nuolat blogėja, neremontuojant laiku, dažniausiai pasiekus nudėvėjimui virš 60 procentų pažaidos būna tokios didelės, kad kai kuriais atvejais tilto remontuoti jau nebeapsimoka – pigiau nugriauti ir statyti naują”, – sako ekspertas[6].
