Vilniaus parkai nyksta akyse – skaudulį jaučia Žvėryno gyventojai, bet savivaldybei tai nė motais
Žaliasis Vilnius tampa vis labiau „žalesnis“ – tik gaila, kad ne parkai pavasarį žaliuos, bet kai kurie savivaldybės atstovai iš gėdos, uždegę žalią šviesą vieno iš sostinės rajono – Žvėryno – išniokojimui. Savo ruožtu bendruomenės nariai kyla aiškintis, kaip čia nutiko, kad sostinės parkai aktyviai kertami, tačiau paaiškėja, kad tokių liūdnų istorijų Vilniuje – toli gražu ne viena.
Dienraštis 15min pranešė apie nuo praėjusios savaitės Vilniuje vykdomus kirtimo darbus Neries pakrantėje ties Žvėrynu, kuriais itin nepatenkinti vietos gyventojai, liejantys skaudulį apie naikinamą vienintelę buvusią ramybės oazę ir jiems, ir paukščiams[1].
O štai dabar paaiškėjo, kad čia esą kertami ne tik menkaverčiai invaziniai uosialapiai klevai, bet ir brandūs beržai, tuopos, liepos ir kt. augalai.
Tačiau žaliajai Vilniaus miesto savivaldybei, panašu, sostinės aplinka rūpi tiek, kiek iš to galima surinkti mokesčių (pavyzdžiui, apmokestinti nuosavas transporto priemones, o dabar net ir el. paspirtukus), mat problemų sparčiame parkų kirtime teigė nematanti.
Šiuo klausimu jau sukruto ir pati Žvėryno bendruomenė, aptarusi tai ir susitikime. Tačiau, kaip paaiškėjo, kad sostinės Aplinkos skyriuje dirba vos 5 aplinkos inžinieriai, kas reiškia, jog vienam jų tenka rūpintis net keturiais rajonais, nors kai kurie jų savo plotu didesni ir už kai kuriuos Lietuvos miestus.
Sostinės savivaldybė pateikė ir atsakymą: neva naikinami tik kraštovaizdį darkantys augalai
Savo ruožtu į gyventojų nuogąstavimus dėl kertamų medžių Neries pakrantėje ties Žvėrynu sureagavusi Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad šalinami yra invaziniai uosialapiai klevai, kurie kelia grėsmę vietinėms rūšims ir gali sukelti alergines reakcijas[2]. Ypač naikinami moteriškos giminės medžiai, nes jie platina sėklas ir sparčiai plinta.
Be invazinių augalų, taip pat šalinami avarinės būklės medžiai – sausuoliai ar audrų pažeisti želdiniai, galintys kelti pavojų žmonėms. Iš viso iškirsta apie 500 medžių, daugiausia – uosialapių klevų. Savivaldybė pabrėžia, kad šie darbai yra aplinkos priežiūros dalis, siekiant užtikrinti miesto žalumos saugumą ir sveiką ekosistemą.
Gyventojai įsitikinę, kad ne brūzgynai, bet ir visa žaluma naikinama
Tuo tarpu prie iniciatyvos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ prisijungę sostinės gyventojai tvirtina, kad panašūs „žali“ sostinės valdžios atstovų darbeliai – čia ne svetimi ir Žvėryno atvejis – toli gražu ne vienintelis.
„Gatvelėje, kurioje gyvenu pastaruosius 20 metų, savivaldybė kasmet randa, ką nors išpjauti, bet per visus metus nieko nepasodino. Pernai nupjovė prieš 40 metų kaimynų sodintą uosį, didelį gražų medį, tipo invazinis. 40 metų niekam netrukdė, aplink nėra daugiau tokių medžių, matyt, nepavyko invazija, bet yra planai pjauti vasarą, druską tonomis berti žiemą, tai ir nebėra medžio“, – tvirtino prie iniciatyvos prisijungusi gyventoja.
Tačiau net ir čia sostinės savivaldybė aktyviai gynėsi įsakiusi iškirsti tik prastos būklės, nuvirtusius medžius ir pravalyti brūzgynus. Nors gyventojai svarstė, ar tokiu atveju, kad iškirsti tris nuvirtusius medžius, reikėjo „iššluoti“ visą pakrantę?
Panašių istorijų – ne viena – štai vietoje draustinio iškils prabangus pastatas
Tuo tarpu 2023-aisiais Valakupių geomorfologiniame draustinyje netikėtai pasirodę medkirčiai taipogi sukėlė vilniečių pasipiktinimą. Kaip paaiškėjo, šioje saugomoje teritorijoje Vilniaus miesto savivaldybė planuoja statyti 300 kv. m grupinio gyvenimo namus asmenims su psichine negalia[3].
Tačiau vietos bendruomenė ir aktyvistai pradėjo kelti logiškus klausimus – kodėl tokio jautraus socialinio projekto įgyvendinimui buvo pasirinkta gamtos požiūriu vertinga vieta?
Pasak savivaldybės, statybos vykdomos pagal institucinės globos pertvarką, o vieta pasirinkta atsižvelgiant į gyventojų poreikį ramybei. Tačiau kritikai akcentuoja, kad projektas brangus, jo infrastruktūrą turės finansuoti miesto biudžetas, o kertami šimtamečiai medžiai ir saugoma augmenija kelia grėsmę ekosistemai.
Nepasitikėjimas meru tolygiai auga?
Tuo tarpu gyventojai teigia nesantys nei nustebę, nei apskritai kažko kito besitikėję, kai už Vilniaus miesto vairo sėdi konservatorius Valdas Benkunskas.
„Kažkokios dviprasmiško mintis…. Iš vienos pusės.. apžėlė nepraeinami krantai nėra nei gerai, nei gražu ir net nepaisant, kad ten jau buvo apsigyvenę mielių paukščiukų. Bet nepasitikėjimas meru yra toks didelis, kad kyla abejonių ar čia tikrai gamtos priežiūra ar koks naujas sumanymas dėl savų interesų….“, – teigė viena gyventoja.
Kitas sostinės gyventojas pridūrė, kad pakaks tokį žemės plotą „metelius, kitus“ palaikyti kaip „paprastą žolę“, kurioje nėra jokios gyvūnijos ir paskui bus tyliai paruošti statybų planai su visais reikalingais leidimais. Ir štai čia jau iškils nuosavi namai ar verslo centrai.
„Dar ne finalas. Šitas meras cirkininkas bendrai nesupranta ką reikia daryti miestui. Vien viešųjų ryšių akcijos.“ – įspėjo kitas internautas.
