NATO šalys 2026: visų 32 narių sąrašas su įstojimo metais

NATO šiuo metu vienija 32 valstybes: 30 Europoje ir dvi Šiaurės Amerikoje. Aljansą 1949 m. įkūrė 12 šalių, o kitos 20 prisijungė per dešimt plėtros bangų, paskutinė – Švedija 2024 m. Šioje NATO gido dalyje rasite visų NATO šalių sąrašą su įstojimo metais, plėtros istoriją, paaiškinimą, kaip šalis tampa nare, ir kurios valstybės siekia narystės.

Visų 32 NATO šalių sąrašas

Lentelėje šalys surašytos abėcėlės tvarka, šalia – metai, kada jos tapo NATO narėmis.

Šalis	NATO narė nuo	Šalis	NATO narė nuo
Albanija	2009	Lenkija	1999
Belgija	1949	Lietuva	2004
Bulgarija	2004	Liuksemburgas	1949
Čekija	1999	Nyderlandai	1949
Danija	1949	Norvegija	1949
Estija	2004	Portugalija	1949
Graikija	1952	Prancūzija	1949
Islandija	1949	Rumunija	2004
Ispanija	1982	Slovakija	2004
Italija	1949	Slovėnija	2004
Jungtinė Karalystė	1949	Suomija	2023
Jungtinės Amerikos Valstijos	1949	Šiaurės Makedonija	2020
Juodkalnija	2017	Švedija	2024
Kanada	1949	Turkija	1952
Kroatija	2009	Vengrija	1999
Latvija	2004	Vokietija	1955

Dvi narės yra už Europos ribų: Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada. Islandija – vienintelė NATO narė, neturinti savo kariuomenės: ji turi pakrančių apsaugą, policiją ir oro gynybos sistemą, o jos oro erdvę periodiškai saugo kitų sąjungininkių naikintuvai.

Kaip NATO plėtėsi: dešimt bangų

Metai	Įstojo	Narių po plėtros
1949	Belgija, Danija, Islandija, Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija (steigėjos)	12
1952	Graikija, Turkija	14
1955	Vakarų Vokietija	15
1982	Ispanija	16
1999	Čekija, Lenkija, Vengrija	19
2004	Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija	26
2009	Albanija, Kroatija	28
2017	Juodkalnija	29
2020	Šiaurės Makedonija	30
2023	Suomija	31
2024	Švedija	32

Šaltojo karo metais NATO plėtėsi lėtai. Graikija ir Turkija prisijungė 1952 m. vasario 18 d., kad būtų sustiprintas pietinis flangas. Vakarų Vokietija tapo 15-ąja nare 1955 m. gegužės 6 d., po to, kai baigėsi jos okupacijos statusas. Ispanija įstojo 1982 m. gegužės 30 d., praėjus keleriems metams po Franco diktatūros pabaigos. 1990 m. susivienijus Vokietijai, buvusios VDR žemės tapo NATO dalimi kartu su visa Vokietija.

Po Šaltojo karo narystės ėmė siekti buvusios Varšuvos sutarties ir Sovietų Sąjungos šalys. 1999 m. kovo 12 d. Čekija, Lenkija ir Vengrija tapo pirmosiomis buvusiomis Varšuvos pakto narėmis NATO. Didžiausia plėtra įvyko 2004 m. kovo 29 d., kai vienu metu prisijungė septynios valstybės, tarp jų Lietuva, Latvija ir Estija. Vėliau įstojo Balkanų šalys: Albanija ir Kroatija 2009 m., Juodkalnija 2017 m., o Šiaurės Makedonija, išsprendusi ginčą dėl pavadinimo su Graikija, – 2020 m.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ilgametę neutralumo politiką atsisakė Suomija ir Švedija. Abi šalys paraiškas pateikė 2022 m. gegužės 18 d., Madrido viršūnių susitikime gavo kvietimus, o narėmis tapo atitinkamai 2023 m. balandžio 4 d. (31-oji) ir 2024 m. kovo 7 d. (32-oji).

Kaip šalis tampa NATO nare

Narystės tvarką nustato Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnis: pakviesti galima bet kurią Europos valstybę, kuri gali puoselėti sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo. Kelias paprastai atrodo taip:

1. Šalis bendradarbiauja su NATO pagal partnerystės programas, pavyzdžiui, „Partnerystę taikos labui“, ir dažnai – pagal Narystės veiksmų planą (MAP).
2. Šiaurės Atlanto Taryba bendru sutarimu nusprendžia pakviesti šalį pradėti stojimo derybas.
3. Pasirašomas stojimo protokolas, kurį turi ratifikuoti visų esamų narių parlamentai.
4. Šalis deponuoja stojimo dokumentą JAV vyriausybei ir tą dieną tampa nare.

Kadangi reikia visų narių pritarimo, viena šalis gali gerokai užtęsti procesą. Tai parodė Švedijos atvejis: tarp paraiškos ir narystės praėjo beveik dveji metai, kol stojimo protokolą ratifikavo Turkija ir Vengrija.

Kurios šalys siekia narystės

NATO oficialiai pripažįsta tris narystės siekiančias šalis: Bosniją ir Hercegoviną (vienintelė turinti Narystės veiksmų planą), Sakartvelą ir Ukrainą. Ukraina oficialią paraišką pateikė 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto karą. Sąjungininkai yra pareiškę, kad Ukrainos ateitis – NATO, tačiau konkretaus kvietimo kol kas nėra; apie tai daug kalbėta ir 2023 m. Vilniaus viršūnių susitikime.

NATO ir ES šalys: kuo skiriasi sąrašai

NATO ir Europos Sąjunga sutampa tik iš dalies. 23 valstybės priklauso abiem organizacijoms. ES narės, nesančios NATO narėmis, yra Airija, Austrija, Kipras ir Malta. NATO narės, nepriklausančios ES, – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Islandija, Turkija, Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija. Daugiau apie ES šalis – ES šalių sąraše.

Narės su ypatingomis sąlygomis

Ne visos NATO šalys Aljanse dalyvauja vienodai. Šiaurės šalys steigėjos Danija ir Norvegija nuo pradžių pasirinko tris apribojimus: taikos metu jų teritorijoje nėra nuolatinių sąjungininkų bazių, nėra branduolinių galvučių, o sąjungininkų karinė veikla vyksta tik jų pakviesti. Vis dėlto Danija leidžia JAV kosmoso pajėgoms naudotis Pituffiko baze Grenlandijoje.

Prancūzija 1966–2009 m. nedalyvavo NATO integruotojoje karinėje vadovybėje, nors liko Aljanso nare. Ji vienintelė iš narių nedalyvauja NATO Branduolinio planavimo grupėje ir, kitaip nei JAV ir Jungtinė Karalystė, savo branduolinių povandeninių laivų Aljansui nepaveda. Įdomu ir tai, kad kuriant sutartį JAV primygtinai siekė, jog kolonijos, pavyzdžiui, Belgijos Kongas, nepatektų į sutarties taikymo sritį, tačiau Prancūzijos Alžyras ja buvo saugomas iki nepriklausomybės 1962 m. liepos 3 d.

Ar NATO šalys gali išstoti?

Taip. Sutarties 13 straipsnis leidžia bet kuriai šaliai išstoti praėjus metams nuo pranešimo JAV vyriausybei, tačiau nė viena valstybė to nėra padariusi. 1966 m. Prancūzija pasitraukė tik iš NATO integruotosios karinės struktūros, likdama Aljanso politinių institucijų nare, o 2009 m. į ją visiškai sugrįžo.