Lietuva užsimojo plačiai: ar ambicingi gynybos planai nesubliūkš?

G. Nausėda: gintis turi būti pasirengusi visa valstybė

Lietuva ruošiasi galimoms karinėms grėsmėms, tačiau ar vien pasirengimo pakaks, jei kariuomenės stiprinimui pritrūks pinigų? Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad šalies gynyba priklauso nuo visos valstybės susitelkimo, o Seime jau kyla ginčai dėl milijardų. Nors kitąmet krašto apsaugai planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų, dalis politikų abejoja, ar tokios sumos pakaks. Klausimų kelia ir ginkluotės įsigijimų tempas bei kol kas panaudota mažiau nei pusė Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų.

Pirmadienį Kaune stebėdamas karines pratybas „Perkūno griausmas 2026“, prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad šalies gynyba negali būti vien kariuomenės atsakomybė.

Pratybose Lietuvos kariuomenė kartu su NATO pajėgomis, Vidaus reikalų ministerijos tarnybomis, Nacionaliniu krizių valdymo centru ir savivaldybėmis tikrina pasirengimą vykdyti valstybės gynybos planus.

Prezidento teigimu, Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis aiškiai parodė, kad karinio konflikto metu būtinas visų valstybės institucijų bendradarbiavimas.

„Ukrainos kova mums aiškiai parodė, kad ginasi ne viena kariuomenė, o visa valstybė. Šios pratybos atliepia būtent šį poreikį. Turime veikti visi kaip vienas ir tam turime būti pasirengę kiek įmanoma geriau“, – pabrėžė G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat priminė NATO sąjungininkų svarbą Lietuvos saugumui.

„Nesame vieni – tą akivaizdžiai parodo ir JAV bei Vokietijos karinių vienetų dislokavimas Lietuvoje. Bendros pratybos dar labiau sustiprina mūsų pasirengimą prireikus gintis kartu, ginti visų mūsų laisvę ir vertybes“, – teigė prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos gynyba priklauso nuo gyventojų susitelkimo. LR prezidento kanceliarijos nuotrauka

Tikrinama pasienio apsauga ir mobilizacija

Pratybų metu tikrinama, kaip kariuomenė ir valstybės institucijos reaguotų į skirtingo pobūdžio saugumo grėsmes.

Mokymai apima pasienio apsaugos stiprinimą, kritinės infrastruktūros apsaugą, mobilizacines procedūras bei reagavimą į hibridines ir kibernetines atakas.

Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko teigimu, rugsėjo ir spalio mėnesiais į kariuomenės vienetus numatyta pašaukti iki 2,4 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Su dar daugiau kaip 5 tūkst. rezervistų bus susisiekta siekiant atnaujinti jų duomenis.

Lietuvos kariuomenės pasirengimas derinamas ir su NATO pratybomis „Steadfast Duel 2026“.

Premjeras: gynybai – 4,8 mlrd. eurų

Kol kariuomenė tikrina pasirengimą, Vyriausybė dėlioja kitų metų gynybos finansavimą.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad 2027 metais krašto apsaugai numatoma skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Prioritetai 2027 metams – išlaikyti gynybai 5 proc. BVP, kaip ir minėjome, buvimas 5 proc. klube išlieka mūsų siekiamybė ir bus įgyvendintas“, – teigė premjeras.

Palyginti su šiais metais, krašto apsaugai numatoma papildomai skirti 36 mln. eurų.

Vis dėlto, nors pinigų suma šiek tiek didės, gynybai skiriama BVP dalis sumažės – nuo maždaug 5,38 proc. šiemet iki 5 proc. kitąmet. Taip yra todėl, kad prognozuojamas šalies ekonomikos augimas.

Politikų nuomonės išsiskiria: ar milijardų pakaks?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Sinica mano, kad numatytų lėšų nepakaks suplanuotiems kariuomenės pajėgumams išvystyti.

Pasak jo, papildomo finansavimo reikės Lietuvos kariuomenės divizijai, oro gynybai ir galimam perėjimui prie visuotinio šaukimo.

„Nematau kažkokių objektyvių priežasčių, kodėl galėtų sumažėti, lyginant su pernai, tas skiriamas finansavimas, nors visiems mums dėl to gal skauda kasdienėse reikmėse, bet, žinote, karas skaudėtų labiau“, – Eltai teigė V. Sinica.

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra nurodžiusi, kad kasmetis gynybos finansavimo poreikis gali siekti apie 5,5 proc. BVP.

Tuo metu socialdemokratas, NSGK narys Tomas Martinaitis pabrėžia, kad svarbu vertinti ne vien finansavimo procentą, bet ir konkrečius valstybės įsipareigojimus.

„Nereikia žiūrėti tiktai į šitą bendrą pliką skaičių nuo BVP, reikia žiūrėti į konkrečius įsipareigojimus, konkrečius kontraktus ir apskritai konkretų mūsų bendrąjį vidaus produktą“, – sakė parlamentaras.

Panaudota 44 proc. lėšų: kyla klausimų dėl gynybos pirkimų

Papildomų diskusijų sukėlė premjero M. Sinkevičiaus paskelbta informacija, kad šiemet panaudota beveik 44 proc. Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

Vis dėlto politikai pažymi, kad toks rodiklis savaime nereiškia netinkamo lėšų panaudojimo. Ginkluotės įsigijimai dažnai trunka ilgai, o didelė dalis mokėjimų atliekama metų pabaigoje.

Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad svarbiausia – laiku ir tikslingai įsigyti kariuomenei reikalingą techniką.

„Mano supratimu, svarbiausia, kad gynybos finansavimas būtų tikslingai naudojamas reikalingiems įsigijimams“, – teigė A. Anušauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į sparčiai besikeičiančią bepiločių orlaivių rinką ir būtinybę įvertinti Lietuvos gamintojų siūlomus sprendimus.

T. Martinaičio teigimu, Seimo NSGK dar spalį gali nagrinėti stringančių gynybos įsigijimų priežastis.

Svarbiausia – realus pasirengimas

Kaune vykstančios pratybos ir diskusijos dėl finansavimo atskleidžia du svarbius Lietuvos gynybos uždavinius: parengti kariuomenę bei valstybės institucijas galimoms grėsmėms ir užtikrinti, kad suplanuoti kariniai pajėgumai būtų sukurti laiku.

Prezidentas G. Nausėda pabrėžia, kad tinkamas pasirengimas yra viena svarbiausių atgrasymo priemonių.

„Jei norime išsaugoti taiką, realus kokybiškas pasirengimas yra būtent tai, ko reikia“, – teigė šalies vadovas.

Tuo metu politikams lieka atsakyti į klausimą, ar kitų metų gynybos biudžetas ir numatyti įsigijimai leis pasiekti užsibrėžtus tikslus iki 2030 metų.