A. Kubiliaus „naktinė“ mokesčių reforma ir riaušės prie Seimo 2009 m.

2008 m. gruodį vos kelias savaites dirbusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir naujoji Seimo dauguma per vėlyvus, iki nakties užsitęsusius posėdžius priėmė mokesčių paketą, kuris į Lietuvos politinę kalbą įėjo kaip „naktinė“ mokesčių reforma. Po mėnesio, 2009 m. sausio 16 d., profesinių sąjungų mitingas prie Seimo peraugo į riaušes – pirmąsias tokio masto gatvių grumtynes su policija atkurtos Lietuvos istorijoje. Šiame straipsnyje nagrinėjame, kas tiksliai buvo nuspręsta, kodėl būtent taip ir būtent tada, kokia buvo to meto ekonominė bei geopolitinė aplinka ir kuo visa tai baigėsi.

Trumpai: kas buvo A. Kubiliaus „naktinė“ mokesčių reforma

• Kas: skubiai priimtas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas, įsigaliojęs 2009 m. sausio 1 d.: didesnis PVM, panaikinta dauguma PVM lengvatų, didesnis pelno mokestis, pertvarkytas gyventojų pajamų mokestis.
• Kas inicijavo: 2008 m. gruodžio 9 d. darbą pradėjusi XV Vyriausybė (premjeras A. Kubilius, finansų ministras Algirdas Šemeta) ir „Permainų koalicija“ Seime.
• Kodėl skubėta: po „Lehman Brothers“ žlugimo užsidarė pigių paskolų kranas, mokesčių pajamos krito, o Vyriausybė siekė išvengti biudžeto griūties, lito devalvacijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos.
• Kodėl „naktinė“: pataisos svarstytos ir balsuotos skubos tvarka, vėlyvuose posėdžiuose, beveik be konsultacijų su verslu, profsąjungomis ir visuomene.
• Pasekmė gatvėje: 2009 m. sausio 16 d. apie 7 tūkst. žmonių mitingas prie Seimo baigėsi išdaužytais langais, ašarinėmis dujomis ir 151 sulaikytuoju.
• Ilgalaikė pasekmė: 2009 m. ūkis smuko 14,7 %, nedarbas 2010 m. pasiekė 17,8 %, emigracija tapo masinė, tačiau litas nebuvo devalvuotas, o Lietuva išsivertė be TVF programos.

Ekonominė krizė Lietuvoje 2008–2009 m.: „Baltijos tigras“ ant skolinto kapitalo

Norint suprasti gruodžio sprendimus, reikia grįžti keleriais metais atgal. Įstojusi į Europos Sąjungą 2004 m., Lietuva gyveno spartaus augimo laikotarpį. 2005–2007 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet didėjo 7–11 %, o 2007-ieji su 11,1 % augimu tapo pakilimo viršūne. Augimą daugiausia maitino ne eksportas, o vidaus paklausa: būsto paskolos, vartojimo kreditai, statybos. Paskolas dalijo daugiausia skandinavų kapitalo bankai, kurie patys skolinosi tarptautinėse rinkose.

Ekonomistai šį laikotarpį vėliau vertino kaip perkaitimą. Europos Komisijos skaičiavimais, 2007 m. Lietuvos ūkis veikė 9,8 % virš savo potencialo, o grynieji šalies įsipareigojimai užsieniui 2007 m. pabaigoje siekė 56 % BVP. Kartu Lietuva buvo mažiau perkaitusi nei Latvija ir Estija – iš dalies todėl, kad 2002 m. litas buvo susietas nebe su doleriu, o su euru, ir brangstantis euras šiek tiek atvėsino ekonomiką.

Kitas svarbus bruožas – valiutų valdyba. Nuo 2002 m. litas buvo griežtai susietas su euru santykiu 3,4528, todėl Lietuvos bankas negalėjo nei mažinti palūkanų, nei „spausdinti“ pinigų. Vienintelis didelis įrankis, likęs valdžiai krizės atveju, – fiskalinė politika: mokesčiai ir išlaidos. Be to, 2008 m. infliacija siekė 11,1 % – tai užkirto kelią ir euro įvedimui, kurio Lietuvai jau buvo nepavykę įsivesti 2007 m. dėl per didelės infliacijos.

Kai 2008 m. rugsėjo 15 d. bankrutavo JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, pasaulio finansų rinkos beveik sustojo. Bankams Baltijos šalyse tapo sunku ir brangu gauti finansavimą, kreditavimas strigo, nekilnojamojo turto rinka smuko, o kartu su ja – statybos, prekyba ir mokesčių surinkimas. Valstybė, kuri pakilimo metais didino išlaidas ir mažino mokesčius tikėdamasi nuolatinio augimo, metų pabaigoje susidūrė su sparčiai tirpstančiomis pajamomis.

Geopolitinis fonas: kaimynai, Rusija ir energetika

Ekonominė krizė vyko itin įtemptoje tarptautinėje aplinkoje. Ją verta matyti kaip kelių vienu metu veikusių spaudimų visumą.

• Rusijos ir Gruzijos karas (2008 m. rugpjūtis). Penkių dienų karas parodė, kad Rusija pasirengusi naudoti karinę jėgą prieš kaimynę. Baltijos šalims tai buvo signalas, kad finansinis nestabilumas, politinė suirutė ar socialiniai neramumai gali tapti pažeidžiamumu.
• Latvijos bankų krizė. 2008 m. rudenį antrasis pagal dydį Latvijos bankas „Parex“ atsidūrė ant bankroto ribos, vyriausybė jį nacionalizavo, o gruodį Latvija pasirašė sutartį su TVF, ES ir kaimyninėmis šalimis dėl 7,5 mlrd. eurų paskolų paketo su griežtomis sąlygomis. Lietuvos Vyriausybė siekė neatsidurti tokioje pačioje padėtyje.
• Estijos kelias. Estija 2008 m. pabaigoje nusprendė krizę panaudoti euro įvedimui ir dar 2009 m. įgyvendino vieną griežčiausių biudžeto konsolidacijų Europoje. Tai darė spaudimą ir Lietuvai rodyti „fiskalinę drausmę“.
• Dujų krizė (2009 m. sausis). Lygiai tuo metu, kai Lietuvoje kilo protestai, Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai; dujų srautai į Pietryčių Europą buvo visiškai nutrūkę 13 dienų, tiekimas atnaujintas tik sausio 20 d. Lietuvai, kuri tada beveik visas dujas pirko iš „Gazprom“, tai priminė jos energetinę priklausomybę.
• Ignalinos AE uždarymas. Pagal stojimo į ES sutartį antrasis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius turėjo būti sustabdytas 2009 m. pabaigoje. Tai reiškė brangesnę elektrą ir didesnę priklausomybę nuo importo, todėl elektrinės uždarymas buvo vienas iš sausio 16 d. mitingo šūkių.

Šiame kontekste Vyriausybė savo sprendimus pristatė ne tik kaip biudžeto, bet ir kaip valstybės patikimumo klausimą: lito kurso išlaikymas, galimybė skolintis rinkose ir pasitikėjimas bankais buvo laikomi saugumo dalimi.

Nauja valdžia ir trys savaitės iki Naujųjų

2008 m. spalio 12 ir 26 d. vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Lapkričio 17 d. ji su Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdžiu ir Liberalų ir centro sąjunga sudarė „Permainų koaliciją“. Prezidentas Valdas Adamkus lapkričio 28 d. paskyrė A. Kubilių Ministru Pirmininku, o gruodžio 9 d. Seimui pritarus programai pradėjo dirbti XV Vyriausybė. Finansų ministru tapo Algirdas Šemeta, o 2009 m. liepą jį pakeitė Ingrida Šimonytė.

2009 m. biudžetas ir mokesčių pakeitimai turėjo būti priimti iki metų pabaigos, kad įsigaliotų sausio 1 d. Todėl nauja valdžia turėjo vos kelias savaites: perimti iš ankstesnės Vyriausybės parengtą biudžeto projektą, jį perrašyti ir per Seimą pravesti daugybę įstatymų pataisų. Pagrindinės mokesčių pataisos priimtos paskutinėmis gruodžio savaitėmis, o PVM tarifo didinimas – 2008 m. gruodžio 23 d.

Kas pasikeitė nuo 2009 m. sausio 1 d.: PVM, GPM ir pelno mokestis

Mokestis ar priemonė	Iki 2008 m. pabaigos	Nuo 2009 m.	Kas buvo toliau
PVM bazinis tarifas	18 %	19 %	Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – 21 %, toks galioja iki šiol
Lengvatinis 5 % PVM (keleivių vežimas, laikraščiai ir žurnalai, nekompensuojami vaistai, viešbučiai, ekologiškas maistas, šviežia mėsa ir žuvis, kultūros ir sporto renginiai, kūrėjų paslaugos)	5 %	Panaikintas – taikomas bazinis tarifas	Dalis lengvatų vėliau grąžinta (pvz., viešbučiams, laikraščiams ir žurnalams)
Knygos	5 %	9 %	Lengvata knygoms išliko, bet didesnė
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)	24 %	15 % + atskira 6 % privalomojo sveikatos draudimo įmoka	Dividendams nustatytas 20 % tarifas
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)	Vienodas visiems	470 Lt per mėn., kai pajamos iki 800 Lt; didėjant pajamoms mažėja	Mažėjantis NPD tapo nuolatiniu GPM sistemos bruožu
Pelno mokestis	15 %	20 %	2009 m. gruodžio 9 d. pakeitimu nuo 2010 m. grąžintas 15 %

Svarbu suprasti, kad GPM sumažinimas nuo 24 iki 15 % nebuvo tikras mokesčių mažinimas daugumai dirbančiųjų. Iš senojo 24 % tarifo buvo išskirta sveikatos draudimo dalis, kuri dabar mokėta atskira 6 % įmoka. Kartu pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio sistema: mažiausias pajamas gaunantys žmonės gavo didžiausią NPD, o didesnes pajamas gaunantiems jis mažėjo ir galiausiai išnyko. Tuo tarpu autoriai, menininkai ir dalis individualią veiklą vykdžiusių asmenų pajuto didesnę naštą.

Didžiausią viešą pasipiktinimą sukėlė PVM lengvatų panaikinimas. Jis vienu metu pabrangino viešąjį transportą, spaudą, kai kuriuos vaistus, viešbučių paslaugas ir renginius, o kultūros ir žiniasklaidos atstovai perspėjo apie laikraščių ir teatrų uždarymą. Verslas pabrėžė kitą problemą: pelno mokestis buvo didinamas būtent tada, kai pelno beveik nebeliko, o taisyklės pasikeitė likus kelioms dienoms iki metų pradžios, todėl įmonės nespėjo pasirengti.

Kodėl mokesčių reforma vadinama „naktine“

Pavadinimas „naktinė reforma“ kilo ne iš mokesčių turinio, o iš to, kaip jie buvo priimti. Opozicija ir socialiniai partneriai kritikavo, kad svarbiausi sprendimai buvo svarstomi skubos tvarka, vėlyvais vakaro ir nakties posėdžiais, be išsamaus poveikio vertinimo ir be įprasto derinimo su Trišale taryba. Šią kritiką apibendrino tuometinis Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, sausio 16 d. komentuodamas riaušes:

„Protesto akcijų galima buvo tikėtis dar tada, kai Seime, naktimis, paslapčia, valdantieji buldozerio principu priiminėjo įstatymus, kad galėtų kuo greičiau įgyvendinti savo neaiškius tikslus.“

Valdantieji atsakydavo, kad laiko kitaip nebuvo: biudžetas turėjo būti patvirtintas iki metų pabaigos, o delsimas būtų reiškęs dar didesnę skylę iždo pajamose. Ilgainiui pavadinimas prigijo kaip simbolis viso krizinio sprendimų paketo, į kurį žmonių atmintyje įsiliejo ir vėlesni socialinių išmokų mažinimai.

Konstitucinio Teismo verdiktas: reforma Konstitucijai neprieštarauja

Skubotas mokesčių pakeitimų priėmimas buvo apskųstas Konstituciniam Teismui, kuris bylą išnagrinėjo tik po ketverių metų. 2013 m. vasario 15 d. Teismas paskelbė, kad 2008 m. pabaigoje skubiai priimti mokesčių įstatymų pakeitimai Konstitucijai neprieštarauja. Teisėjai konstatavo, kad Seimas veikė reaguodamas į ekonomikos krizės sukeltą padėtį ir siekdamas apsaugoti svarbų viešąjį interesą – viešųjų finansų stabilumą ir per didelio biudžeto deficito prevenciją.

Vis dėlto nutarime nubrėžta aiški riba ateičiai: nukrypti nuo įprasto reikalavimo, kad mokesčių pakeitimai būtų paskelbti iš anksto ir mokesčių mokėtojai turėtų laiko pasirengti, galima tik tada, kai itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis susidaro staiga ir pasirengti jai nėra laiko. Kitaip tariant, „naktinė“ reforma buvo pripažinta teisėta kaip išimtis, o ne kaip pavyzdys, kaip turėtų būti keičiami mokesčiai.

Ne tik mokesčiai: išlaidų karpymas 2009–2010 m.

Gruodžio mokesčių paketas buvo tik pirmas žingsnis. Jau 2009 m. kovą Vyriausybė tų pačių metų biudžeto išlaidas apkarpė maždaug 3 mlrd. litų, o per 2009–2010 m. sekė dar keli taupymo etapai. Svarbiausios priemonės:

• sumažinti valstybės tarnautojų, teisėjų, mokytojų, kultūros darbuotojų ir politikų atlyginimai;
• 2010 m. laikinai sumažintos pensijos; vėliau, po Konstitucinio Teismo nutarimo, jos buvo kompensuojamos, tačiau, kaip yra rašęs 77.lt, dalis pensininkų kompensacijų nesulaukė (plačiau);
• apribotos didžiausios nedarbo išmokos, apkarpytos motinystės (tėvystės) išmokos ir vaiko pinigai;
• PVM bazinis tarifas nuo 2009 m. rugsėjo pakeltas iki 21 %.

Dėl šių sprendimų krizė daugeliui šeimų reiškė ne abstraktų BVP kritimą, o labai apčiuopiamą pajamų sumažėjimą tuo pačiu metu, kai brango kasdienės paslaugos ir daugėjo atleidimų.

Sausio 16-osios riaušės prie Seimo (2009 m.): nuo mitingo iki susirėmimų

Protestą prieš krizės metu priimtus sprendimus organizavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir kitos profsąjungos. Mitinge kalbėta apie mokesčių reformą, nedarbą ir Ignalinos AE uždarymą. Prie Seimo susirinko apie 7 tūkst. žmonių – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės ir profsąjungų nariai, bet ir turgaus prekeiviai, kuriems nerimą kėlė nauji reikalavimai bei mokesčiai.

Laikas	Kas vyko
~12 val.	Prie Seimo susirenka mitingo dalyviai, prasideda kalbos. Kalbėtis su žmonėmis atėjęs politikas Artūras Zuokas apmėtomas kiaušiniais.
Po 12 val.	Pagal planą dalis dalyvių eina Gedimino prospektu prie Vyriausybės, kur vyksta taikus mitingas. Didelė minia lieka prie Seimo ir reikalauja išeiti Seimo pirmininko Arūno Valinsko.
~13 val.	Į naujosios posėdžių salės langus skrieja sniego gniūžtės, akmenys, kiaušiniai; daužomi stiklai. Policija skelbia riaušių malšinimo planą „Vėtra“ ir kviečia Viešojo saugumo tarnybą.
13–16 val.	Susirėmimai prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje ir prie Nacionalinės bibliotekos. Pareigūnai naudoja ašarines dujas ir gumines kulkas.
Po 16 val.	Minia išsisklaido, aplinkiniuose kvartaluose dar būriuojasi jaunuolių grupės. Apie vidurnaktį Viešojo saugumo tarnyba palieka budėjimo vietas.

Viešojo saugumo tarnybos vadovų teigimu, Vilniuje tą dieną buvo sutelkta apie 300 pareigūnų, o išvakarėse planuota rezerve laikyti vos 50. Pareigūnai vėliau pripažino, kad aplink Seimą trūko atstumo ir tvorų, o žvalgybos informacija apie galimas riaušes buvo nepakankama. Medikų duomenimis, sužeisti 38 žmonės: 4 pareigūnai ir 34 civiliai. Į policijos komisariatus pristatytas 151 asmuo.

Protestai tą dieną vyko ir kituose miestuose: Šiauliuose prie savivaldybės susirinko apie 2 tūkst. žmonių, daugiausia turgaus prekeivių, Alytuje protestuotojai užėmė savivaldybės posėdžių salę. Kitą dieną Klaipėdoje surengtas mitingas, kuriam policija pasirengė geriau, praėjo ramiai.

Ką sakė tą dieną ir po jos

Mitingo organizatoriai skubiai atsiribojo nuo smurto. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tvirtino:

„Tie, kas susirinko į mitingą, riaušių neorganizavo ir jose nedalyvavo.“

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kvietė nepasiduoti kurstymams ir savo teises ginti teisinėmis priemonėmis. A. Kubilius po kelių dienų viešai apgailestavo laiku nesuvokęs, kaip greitai mitingas gali virsti riaušėmis, tačiau dėl reformų krypties nenusileido. Atsakydamas į profsąjungų reikalavimą stabdyti sprendimus, jis įspėjo:

„Jau vasario mėnesį nebegalėtume laiku išmokėti pensijų, o dar po mėnesio nebeapgintume lito nuo devalvacijos. O tai reikštų, kad labiausiai nukentėtų tas paprastas darbininkas, kuris nėra sukaupęs jokių turtų.“

Teisinės pasekmės

Po riaušių 27 asmenims buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo riaušėse ir pasipriešinimo pareigūnams; dauguma jų buvo nuteisti laisvės atėmimu lygtinai ir baudomis, o kaltinamiesiems kartu priteista atlyginti apie 300 tūkst. litų žalą. Teismų procesuose paaiškėjo ir nepatogių detalių policijai: į minią buvo šaudoma guminėmis kulkomis, kurių galiojimo laikas buvo pasibaigęs prieš daug metų. Sausio 16-oji iki šiol yra vienas labiausiai ginčijamų krizės epizodų: vieni ją mato kaip chuliganų išpuolį, kiti – kaip ženklą, kad valdžia nepaisė visuomenės nuotaikų.

Kodėl Vyriausybė nepasirinko lito devalvacijos ir TVF

Kritikai siūlė kelias alternatyvas: devalvuoti litą, kreiptis į TVF, didinti mokesčius palaipsniui arba labiau taupyti išlaidų, o ne didinti mokesčius. Vyriausybė jas atmetė dėl kelių priežasčių:

• Devalvacija būtų smogusi dešimtims tūkstančių šeimų, turėjusių paskolas eurais, o kartu – bankams ir pasitikėjimui litu. Todėl visos trys Baltijos šalys pasirinko vadinamąją vidinę devalvaciją: kainų ir atlyginimų mažinimą išlaikant valiutos kursą.
• TVF programa būtų reiškusi išorės sąlygas ir, kaip tuomet teigė valdantieji, pakenkusi šalies reputacijai. Lietuva vietoje to skolinosi tarptautinėse rinkose, nors ir brangiai.
• Mokesčių didinimas iškart turėjo užtikrinti pajamas jau pirmąjį 2009 m. mėnesį. Tačiau pelno mokesčio padidinimas truko vos metus: 2009 m. gruodį Seimas nuo 2010 m. grąžino ankstesnį 15 % tarifą.

Ekonomistai vėliau pastebėjo paradoksą: nors apie Lietuvos „griežtą taupymą“ kalbėta daug, 2009 m. sąmoningas fiskalinis konsolidavimas Lietuvoje buvo mažesnis nei Estijoje ar Latvijoje. Vieno 2010 m. tyrimo vertinimu, diskrecinės priemonės 2009 m. sudarė apie 7 % BVP Estijoje, 3 % Latvijoje ir apie 1 % BVP Lietuvoje, o biudžeto deficitas 2009 m. vis tiek siekė apie 9 % BVP.

Krizės rezultatai: BVP, nedarbas, skola ir emigracija

Rodiklis	2008	2009	2010	2011
Realusis BVP pokytis	+2,4 %	−14,7 %	+1,6 %	+6,1 %
Infliacija	11,1 %	4,2 %	1,2 %	4,1 %
Nedarbo lygis	5,8 %	13,8 %	17,8 %	15,4 %
Valstybės skola, % BVP	15 %	28 %	36 %	37 %
Valdžios sektoriaus deficitas, % BVP	–	9,2 %	7,1 %	–

Ūkis 2009 m. smuko 14,7 %, tačiau atsigauti pradėjo jau tų pačių metų antroje pusėje, o 2011 m. augo 6,1 %. Kaina buvo didelė: nedarbas 2010 m. siekė 17,8 %, o emigracija išaugo kelis kartus – oficialus metinis išvykimo rodiklis nuo 0,4 % gyventojų 2007 m. pakilo iki 1,8 % 2011 m. Daugeliui žmonių būtent išvykimas į užsienį tapo asmeniniu krizės įveikimo būdu.

Politiškai A. Kubiliaus Vyriausybė, nepaisant nepopuliarių sprendimų, tapo pirmąja po Nepriklausomybės atkūrimo, išdirbusia visą Seimo kadenciją – iki 2012 m. gruodžio. 2012 m. rinkimus Tėvynės sąjunga pralaimėjo, o kitą Vyriausybę sudarė socialdemokratai.

Lietuva, Latvija ir Estija: trys tos pačios krizės istorijos

Šalis	Valiuta krizės metu	Pagalba iš išorės	2009 m. biudžeto deficitas	Kas toliau
Lietuva	Litas, susietas su euru (valiutų valdyba)	Be TVF programos, skolintasi rinkose	Beveik 10 % BVP	Euras nuo 2015 m.
Latvija	Latas, griežtai susietas su euru	TVF, ES ir kaimynų 7,5 mlrd. eurų paketas (2008 m. gruodis)	Beveik 10 % BVP	Euras nuo 2014 m.
Estija	Kronos valiutų valdyba	Be TVF programos	Apie 2 % BVP	Euras nuo 2011 m.

Visos trys šalys išlaikė fiksuotą valiutos kursą ir krizę įveikė mažindamos išlaidas bei didindamos mokesčius. Skirtumai buvo tempe ir sudėtyje: Estija didžiausią konsolidaciją atliko iš karto 2009 m., siekdama euro, Latvija veikė pagal tarptautinių kreditorių sąlygas, o Lietuva taupė palaipsniui ir didžiąja dalimi rėmėsi skolinimusi. Riaušės kilo ir Rygoje – sausio 13 d., trimis dienomis anksčiau nei Vilniuje.

Vertinimai: kas pavyko ir kas ne

Argumentai, kad reforma buvo būtina:

• išvengta lito devalvacijos ir su ja susijusios paskolų eurais krizės;
• išvengta TVF programos ir jos sąlygų;
• ūkis pradėjo atsigauti jau 2009 m. antroje pusėje, o 2011 m. augimas buvo vienas sparčiausių ES;
• valstybė išlaikė galimybę skolintis ir vėliau, 2015 m., įsivedė eurą.

Argumentai, kad reforma buvo klaidinga ar bloga forma:

• sprendimai priimti skubiai, be poveikio vertinimo ir be dialogo su socialiniais partneriais, o tai sumažino pasitikėjimą institucijomis;
• mokesčiai didinti pačiu nuosmukio metu, o pelno mokesčio padidinimas po metų atšauktas – tai rodo, kad dalis sprendimų nebuvo apgalvoti;
• naštą neproporcingai pajuto pensininkai, šeimos su vaikais, bedarbiai ir viešojo sektoriaus darbuotojai;
• masinė emigracija ilgam pakeitė šalies demografiją ir darbo rinką.

Kodėl ši istorija svarbi ir šiandien

„Naktinė“ reforma tapo politiniu simboliu, kuris grįžta kiekvieną kartą, kai Lietuvoje kalbama apie mokesčių didinimą ar skubiai priimamus įstatymus. Ji paliko kelias ilgalaikes pamokas. Pirma, mokesčių pakeitimai, priimti per kelias dienas ir įsigaliojantys po kelių dienų, griauna verslo ir gyventojų pasitikėjimą net tada, kai jų tikslas suprantamas. Antra, krizės metu socialinis dialogas nėra prabanga: kai žmonės nemato, kad yra išklausyti, protestas gatvėje gali greitai išsprūsti iš rankų. Trečia, fiskalinis rezervas reikalingas gerais laikais – būtent jo trūkumas 2008 m. privertė rinktis tarp blogų ir labai blogų sprendimų.

Daugiau apie Andriaus Kubiliaus politinę karjerą ir kitus jo vadovautos Vyriausybės epizodus – Andriaus Kubiliaus profilyje, o apie visas Lietuvos Vyriausybes nuo 1990 m. – Vyriausybės gide.