NATO pajėgos Lietuvoje: Vokietijos brigada, kovinė grupė ir oro gynyba

NATO pajėgos Lietuvoje – tai ne vienas dalinys, o kelių sluoksnių sistema: sąjungininkų naikintuvai Šiauliuose, daugianacionalinė kovinė grupė Rukloje ir nuo 2025 m. – nuolatinė Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada, pirmasis toks didelis Vokietijos karinis junginys, nuolat dislokuotas užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo. Šioje NATO gido dalyje paaiškiname, kokios sąjungininkų pajėgos yra Lietuvoje, kur jos dislokuotos ir kodėl jos čia.

Kodėl NATO pajėgos yra Lietuvoje

Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m. Baltijos šalys ir Lenkija paprašė 4 straipsnio konsultacijų, o 2016 m. Varšuvos viršūnių susitikime NATO nusprendė į labiausiai pažeidžiamas vietas nuolat dislokuoti keturias daugianacionalines kovines grupes – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Jų logika paprasta: net nedidelis sąjungininkų karių skaičius reiškia, kad užpuolimas prieš Lietuvą iškart būtų užpuolimas ir prieš tas šalis, kurių kariai čia stovi. Tai vadinama atgrasymu „buvimu vietoje“. Po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. Madrido viršūnių susitikime NATO nusprendė įsteigti dar keturias tokias grupes – Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, o nuo 2026 m. Švedijos vadovaujama grupė dislokuojama ir Suomijoje. Dabar tokių grupių yra devynios.

NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė Rukloje

Lietuvoje kovinė grupė veikia nuo 2017 m., jai vadovauja Vokietija. Dabar NATO šias pajėgas vadina priešakinėmis sausumos pajėgomis (angl. Forward Land Forces), anksčiau – sustiprintomis priešakinėmis pajėgomis (eFP). Pagal 2026 m. birželio NATO duomenis kovinėje grupėje Lietuvoje, be Vokietijos, dalyvauja:

• Belgija,
• Čekija,
• Liuksemburgas,
• Nyderlandai,
• Norvegija.

Grupė įsikūrusi Rukloje (Jonavos r.) ir veikia kartu su Lietuvos kariuomene, nuolat treniruodamasi su jos daliniais. Vokietija ilgą laiką buvo pagrindinė karių tiekėja – apie 1 000 karių. Kariai keičiasi rotacijos principu, todėl šalių sudėtis ir karių skaičius per metus kinta. 2026 m. vasarį kovinė grupė buvo integruota į Vokietijos 45-ąją brigadą.

Vokietijos brigada Lietuvoje

Didžiausias pokytis – nuolatinė Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada (vok. Panzerbrigade 45), Vokietijos viešojoje erdvėje vadinama „Lietuvos brigada“. Tai pirmasis brigados dydžio Vokietijos kariuomenės junginys, nuolat dislokuotas užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Data	Įvykis
2023 m. birželis	Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbia, kad Vokietija suformuos naują brigadą ir nuolat dislokuos ją Lietuvoje
2023 m. gruodis	Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas ir Borisas Pistorius pasirašo susitarimą dėl brigados dislokavimo
2024 m. balandis	Į Vilnių atvyksta pirmoji 20 pareigūnų parengiamoji grupė
2025 m. balandžio 1 d.	Brigada oficialiai įsteigiama
2025 m. gegužės 22 d.	Brigados inauguracija Vilniaus Katedros aikštėje, dalyvauja kancleris Friedrichas Merzas ir prezidentas Gitanas Nausėda
2026 m. vasaris	Į brigadą integruojama NATO kovinė grupė; brigadoje – apie 1 800 karių
2027 m.	Planuojama pasiekti pilną operacinę parengtį

Kai brigada bus visiškai suformuota, joje tarnaus apie 4 800 karių ir 200 civilių darbuotojų. Ji bus ginkluota tankais „Leopard 2A7“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Puma“. Pagrindinė dalis bus dislokuota Rūdninkų poligone, kita – Rukloje. Lietuvos pareigūnų vertinimu, vien Rūdninkų bazė kainuos daugiau nei milijardą eurų; joje statomos kareivinės, technikos saugyklos, remonto dirbtuvės ir šaudyklos. Kadangi apie trečdalis Vokietijos karių atvyks su šeimomis, kuriama ir civilinė infrastruktūra: vokiškos mokyklos, darželiai, būstas.

Oro erdvės gynyba: naikintuvai Šiauliuose

Lietuva neturi naikintuvų, todėl jos oro erdvę nuo 2004 m. kovo saugo sąjungininkai. Misija, iš pradžių vadinta Baltijos oro policija, dabar vadinama Baltijos oro gynyba. Naikintuvai budi Šiaulių aviacijos bazėje Zokniuose 24 valandas per parą ir yra pasirengę greitai pakilti, jei reikia atpažinti ar palydėti Baltijos šalių oro erdvei grėsmę keliantį orlaivį. Nuo 2014 m. dalis naikintuvų budi ir Amario bazėje Estijoje. Rotacijos keičiasi kas kelis mėnesius; pastaraisiais metais Šiauliuose budėjo, pavyzdžiui, Lenkijos ir Rumunijos F-16 bei Ispanijos „Eurofighter Typhoon“ naikintuvai. Šiaulių aerodromo modernizavimui NATO yra skyrusi lėšų iš bendros investicijų į saugumą programos.

Kitos NATO veiklos regione

• „Eastern Sentry“ – 2025 m. rugsėjį pradėta rytinio flango stebėjimo ir apsaugos veikla, kurios metu sąjungininkės skiria papildomų pajėgumų po Rusijos dronų ir naikintuvų įskridimų į Lenkiją ir Estiją.
• „Baltic Sentry“ – nuo 2025 m. sausio vykdoma Baltijos jūros kritinės povandeninės infrastruktūros (kabelių, vamzdynų) apsauga, kurioje dalyvauja fregatos, patruliniai lėktuvai ir jūriniai dronai.
• Pratybos – Lietuvoje reguliariai vyksta NATO ir sąjungininkų pratybos, kuriose kartu treniruojasi Lietuvos ir sąjungininkų kariai.

Ką tai reiškia Lietuvai

Sąjungininkų pajėgos Lietuvoje nėra vietoj Lietuvos kariuomenės – jos veikia kartu su ja. Lietuva kaip priimančioji šalis kuria infrastruktūrą: poligonus, kareivines, sandėlius, kelius ir civilinę aplinką karių šeimoms. Tai brangu, tačiau, kaip pažymi NATO, sąjungininkų kariai rytiniame flange yra apčiuopiamas priminimas, kad užpuolimas prieš vieną narę yra užpuolimas prieš visas. Apie Lietuvos narystę ir įsipareigojimus plačiau – Lietuva NATO, o apie vokiečių brigados naujienas – Vokietijos brigados temoje.