NATO generalinis sekretorius: Mark Rutte ir visi Aljanso vadovai nuo 1952 m.

NATO generalinis sekretorius – Aljanso veidas ir vyriausiasis civilinis pareigūnas. Nuo 2024 m. spalio 1 d. šias pareigas eina buvęs Nyderlandų premjeras Mark Rutte. Tačiau generalinis sekretorius nėra „NATO prezidentas“ ir nevadovauja kariuomenėms: sprendimus priima visos narės bendru sutarimu. Šioje NATO gido dalyje paaiškiname, ką daro generalinis sekretorius, kas ėjo šias pareigas nuo 1952 m. ir kaip sudaryta NATO vadovybė.

Ką daro NATO generalinis sekretorius

Generalinis sekretorius yra tarptautinis diplomatas, kurį bendru sutarimu skiria visos narės. Jis:

• pirmininkauja Šiaurės Atlanto Tarybai ir daugumai kitų svarbiausių NATO komitetų (išskyrus Karinį komitetą);
• vadovauja tarptautiniam personalui NATO būstinėje Briuselyje;
• ieško kompromisų tarp narių, kai jų pozicijos skiriasi;
• atstovauja Aljansui viešai ir kalba jo vardu.

Karinių galių generalinis sekretorius neturi: politinius, karinius ir strateginius sprendimus priima narės. Pagal tradiciją šias pareigas visada eina europietis, o vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu – amerikietis.

Generalinio sekretoriaus vaidmuo laikui bėgant augo. 1956 m. gruodį, patvirtindama Paul-Henri Spaako paskyrimą, Šiaurės Atlanto Taryba, paveikta Sueco krizės, įtempusios sąjungininkių santykius, leido generaliniam sekretoriui neoficialiai siūlyti savo tarpininkavimą bet kada, kai narės įsivelia į ginčą, ir, joms sutikus, inicijuoti tyrimą, tarpininkavimą, sutaikinimą ar arbitražą. Šiandien generalinis sekretorius dažnai būna pagrindinis tarpininkas, kai narių pozicijos išsiskiria.

Mark Rutte – dabartinis generalinis sekretorius

Mark Rutte, gimęs 1967 m., beveik 14 metų buvo Nyderlandų ministras pirmininkas. NATO vadovu jis tapo 2024 m. spalio 1 d., pakeitęs Jensą Stoltenbergą. Jo kadencijos pradžia sutapo su Rusijos karu prieš Ukrainą ir JAV spaudimu Europai daugiau išleisti gynybai. 2025 m. Hagos viršūnių susitikime, kuriam jis vadovavo, narės sutarė iki 2035 m. gynybai ir su ja susijusioms sritims skirti 5 proc. BVP (plačiau apie viršūnių susitikimus).

Visi NATO generaliniai sekretoriai

Nr.	Generalinis sekretorius	Šalis	Pareigas ėjo
1	Lordas Hastingsas Ismay	Jungtinė Karalystė	1952–1957
2	Paul-Henri Spaak	Belgija	1957–1961
3	Dirk Stikker	Nyderlandai	1961–1964
4	Manlio Brosio	Italija	1964–1971
5	Joseph Luns	Nyderlandai	1971–1984
6	Lordas Peteris Carringtonas	Jungtinė Karalystė	1984–1988
7	Manfred Wörner	Vokietija	1988–1994
8	Willy Claes	Belgija	1994–1995
9	Javier Solana	Ispanija	1995–1999
10	Lordas George'as Robertsonas	Jungtinė Karalystė	1999–2003
11	Jaap de Hoop Scheffer	Nyderlandai	2004–2009
12	Anders Fogh Rasmussen	Danija	2009–2014
13	Jens Stoltenberg	Norvegija	2014–2024
14	Mark Rutte	Nyderlandai	nuo 2024

Tris kartus tarp kadencijų pareigas laikinai ėjo generalinio sekretoriaus pavaduotojai italai. Ilgiausiai Aljansui vadovavo Joseph Luns (beveik 13 metų), o iš pastarųjų – Jens Stoltenberg, kurio kadencija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą buvo kelis kartus pratęsta ir truko lygiai dešimt metų. Daugiausia generalinių sekretorių – keturis – davė Nyderlandai. Iš Rytų Europos šalių šių pareigų kol kas niekas nėra ėjęs.

Kaip renkamas generalinis sekretorius

Formalios rinkimų procedūros nėra. Narės, kaip ir dėl kitų sprendimų, turi pasiekti bendrą sutarimą, todėl kandidatas paprastai aptariamas neoficialiais diplomatiniais kanalais dar iki viešo paskelbimo. Kadencija trunka ketverius metus ir gali būti pratęsta. Kartais derybos būna sudėtingos: pavyzdžiui, 2009 m. Anderso Fogho Rasmusseno kandidatūrai iš pradžių prieštaravo Turkija. Pirmasis generalinis sekretorius buvo išrinktas 1952 m. balandžio 4 d., lygiai trejus metus po Šiaurės Atlanto sutarties pasirašymo.

Generaliniam sekretoriui padeda pavaduotojas, kurį taip pat skiria narės. Nuo 2024 m. šias pareigas eina Radmila Šekerinska iš Šiaurės Makedonijos, prieš ją 2019–2024 m. – rumunas Mircea Geoană. Pavaduotojas laikinai perima vadovavimą, kai generalinio sekretoriaus pareigos lieka laisvos, kaip nutiko 1994 m. mirus Manfredui Wörneriui.

Kas dar vadovauja NATO

Pareigos	Ką daro	Kas eina (2026 m.)
Šiaurės Atlanto Taryba	Svarbiausias politinių sprendimų organas, kuriame visos 32 narės sprendžia bendru sutarimu	Pirmininkauja generalinis sekretorius
Karinio komiteto pirmininkas	Vadovauja aukščiausiai NATO karinei institucijai, kurioje dalyvauja narių gynybos štabų vadai, ir pataria politinei vadovybei	Admirolas Giuseppe Cavo Dragone (Italija)
Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR)	Vadovauja NATO karinėms operacijoms ir planuoja Europos gynybą; štabas – Monse, Belgijoje	JAV oro pajėgų generolas Alexus G. Grynkewich, nuo 2025 m. liepos 4 d.
Parlamentinė Asamblėja	Narių parlamentų atstovų forumas; Lietuvos delegaciją sudaro Seimo nariai	–

Kaip NATO priima sprendimus

NATO neturi balsavimo sistemos: visi sprendimai priimami bendru sutarimu, t. y. kai nė viena narė neprieštarauja. Šiaurės Atlanto Taryba gali posėdžiauti nuolatinių atstovų (ambasadorių), užsienio ar gynybos ministrų ir valstybių bei vyriausybių vadovų lygiu. Nuolatiniai atstovai veikia pagal savo sostinių nurodymus, todėl Lietuvos pozicija Briuselyje atspindi Vilniuje priimtus sprendimus. Kadangi kiekviena šalis turi faktinį veto, generalinio sekretoriaus darbas daugiausia yra derybos ir kompromisų paieška.

Kur yra NATO būstinė

NATO būstinė yra Briuselyje, Leopoldo III bulvare. Iš pradžių organizacija dirbo Londone, 1952 m. persikėlė į Paryžių, o 1967 m., Prancūzijai pasitraukus iš integruotosios karinės struktūros, – į Briuselį. Pirmoji būstinė Belgijoje pastatyta vos per šešis mėnesius ir atidaryta 1967 m. spalio 16 d. Vėliau kitapus gatvės pastatytas naujas būstinės kompleksas, kuriame NATO dirba dabar. Būstinėje dirba tūkstančiai žmonių, iš jų apie 2 000 – narių delegacijų darbuotojai, o per metus čia surengiama apie 6 000 susitikimų. Lietuvos nuolatinė atstovybė prie NATO taip pat yra Briuselyje.