ES biudžeto derybos stringa: Vokietija reikalauja didesnių išlaidų mažinimų, Lietuva gina sanglaudos lėšas

Airijos pasiūlytas 1,622 trln. eurų ES biudžetas nesulaukė pritarimo

Europos Sąjungos vadovai spalio 15–16 d. Briuselyje aptars 2028–2034 m. biudžetą, tačiau prieš susitikimą nesutarimai tik pagilėjo. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija pasiūlė sumažinti Europos Komisijos planuotas išlaidas 141 mlrd. eurų, arba maždaug 8 proc. Vokietija ir kelios kitos daug į bendrą biudžetą įmokančios valstybės pareiškė, kad tokių nuolaidų nepakanka.

Airijos derybiniame dokumente numatyta 1,622 trln. eurų įsipareigojimų suma, apskaičiuota 2025 m. kainomis. Tai dar nėra patvirtintas biudžetas. Dokumentas skirtas valstybių vadovų deryboms, o pati Airija pabrėžia, kad jokia jo dalis nelaikoma suderinta, kol nesutarta dėl viso paketo.

Skaičių lengva supainioti su dažnai minima Komisijos beveik 2 trln. eurų suma. Pastaroji pateikiama einamosiomis kainomis, o Airijos 1,622 trln. eurų - pastoviomis 2025 m. kainomis. Tiesiogiai atėmus vieną iš kito, nebūtų gautas tikrasis siūlomas mažinimas. Airijos nurodomi 141 mlrd. eurų apskaičiuoti lyginant sumas ta pačia kainų baze.

Vokietija ir penkios sąjungininkės reikalauja kelių šimtų milijardų eurų mažinimo

Vokietija, Danija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija anksčiau bendru pareiškimu paragino mažinti Komisijos pasiūlymą keliais šimtais milijardų eurų. Šios valstybės teigia, kad ES turi išlaikyti biudžetą įperkamą jo finansuotojams ir perskirstyti lėšas pagal naujus prioritetus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, vertindamas Airijos kompromisą, pareiškė, kad iki susitarimo dar toli. Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas taip pat įspėjo, kad pagal dabartinį pasiūlymą susitarimas iki metų pabaigos gali būti nepasiektas.

Šios šalys neprieštarauja visoms naujoms ES išlaidoms. Jų argumentas yra tas, kad didesnė biudžeto dalis turėtų tekti gynybai, moksliniams tyrimams ir konkurencingumui, o taupymas turi būti paskirstytas plačiau.

Didžiausi siūlomi mažinimai tenka konkurencingumui ir išorės programoms

Airijos kompromisas supykdė dalį taupesnio biudžeto šalininkų ir dėl to, kur siūloma mažinti išlaidas. Palyginti su Komisijos pasiūlymu, konkurencingumo ir saugumo krypčiai numatytas apie 13 proc. mažinimas. „Euronews“ duomenimis, išorės veiksmų programoms siūloma 17 proc. mažiau.

Tuo metu žemės ūkiui, žuvininkystei ir regionų plėtrai numatomos lėšos mažėtų maždaug 3 proc. nuo Komisijos siūlytų sumų. Suomijos premjeras Petteri Orpo sukritikavo tokį paskirstymą, nes, jo vertinimu, naujieji Europos prioritetai nukenčia labiausiai.

Kita derybų pusė mato priešingą riziką. Sanglaudos politiką ginančios valstybės pabrėžia, kad parama mažiau išsivysčiusiems regionams ir žemės ūkiui negali būti laikoma lengvai atsisakoma biudžeto dalimi. Net ir mažesnis procentinis karpymas joms reiškia reikšmingas sumas per septynerius metus.

Lietuvos interesai apima ir sanglaudą, ir rytinės ES sienos saugumą

Lietuva yra tarp vadinamųjų Sanglaudos draugų - valstybių, kurios siekia išsaugoti pakankamą finansavimą regionams ir bendrajai žemės ūkio politikai. Jų bendrame pareiškime teigiama, kad nauji saugumo ir konkurencingumo poreikiai turi būti finansuojami nemažinant galimybių mažinti ekonominius skirtumus tarp ES regionų.

Lietuvos finansų ministerija taip pat akcentuoja investicijas į rytinio ES pasienio atsparumą, karinį mobilumą ir paramą Ukrainai. Taigi Lietuvos pozicija neapsiriboja vien tradicinių fondų gynimu: jai svarbu, kad naujajame biudžete būtų atsižvelgta į prie Rusijos ir Baltarusijos esančių valstybių poreikius.

Pirminiame Komisijos pasiūlyme Lietuvos nacionaliniam ir regioniniam partnerystės planui buvo numatyta apie 14,2 mlrd. eurų einamosiomis kainomis. Ši suma nėra galutinis Lietuvai garantuotas finansavimas. Derybose dar gali keistis tiek viso biudžeto dydis, tiek atskirų programų taisyklės ir paskirstymas.

Mažesnis bendras biudžetas negarantuoja mažesnių valstybių įmokų

Ginčas vyksta ir dėl to, iš kur ES gaus pinigų. Europos Komisija siūlo naujus bendro biudžeto pajamų šaltinius, kad būtų galima finansuoti prioritetines programas ir grąžinti po pandemijos ekonomikai gaivinti pasiskolintas lėšas, kartu mažinant spaudimą tiesioginėms valstybių įmokoms.

Valstybėms tenka vertinti visą paketą: išlaidų dydį, joms tenkančias lėšas, įmokas ir naujų pajamų poveikį. Todėl net sutarimas sumažinti bendrą skaičių savaime neišspręstų ginčo, kas už biudžetą mokės ir kas iš jo gaus daugiausia.

ES vadovų susitikimas turės nubrėžti kelią susitarimui iki metų pabaigos

2028–2034 m. daugiametei finansinei programai reikalingas visų 27 valstybių narių pritarimas ir Europos Parlamento sutikimas. Spalio vadovų susitikimas gali nustatyti politines kompromiso ribas, tačiau galutinio biudžeto šią savaitę tikėtis nėra pagrindo.

ES siekia susitarti iki 2026 m. pabaigos, kad 2027-aisiais liktų laiko priimti programas reglamentuojančius teisės aktus. Jie būtini, kad naujojo laikotarpio finansavimas galėtų prasidėti 2028 m. sausį.

Jei derybos užsitęstų, jų tęsinys galėtų tekti Lietuvai, kuri 2027 m. pirmąjį pusmetį perims pirmininkavimą ES Tarybai iš Airijos. Šiuo metu pagrindinis klausimas lieka atviras: kiek Europa pasirengusi bendrai išleisti ir kokioms reikmėms teiks pirmenybę.