NATO viršūnių susitikimai: nuo Vilniaus 2023 m. iki Ankaros 2026 m.

NATO viršūnių susitikimas – tai valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame priimami svarbiausi Aljanso sprendimai: kviečiamos naujos narės, tvirtinamos strategijos, nustatomi gynybos finansavimo tikslai. Skirtingai nei ministrų susitikimai, jie vyksta ne pagal griežtą kalendorių, tačiau pastaruoju metu – kasmet. Šioje NATO gido dalyje apžvelgiame, kaip vyksta viršūnių susitikimai, kurie iš jų buvo svarbiausi Lietuvai ir kas nuspręsta paskutiniuose susitikimuose Vilniuje, Vašingtone, Hagoje ir Ankaroje.

Kas yra NATO viršūnių susitikimas

Viršūnių susitikimas – aukščiausio lygio Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis, kuriame dalyvauja visų 32 narių prezidentai ar premjerai. Jame sprendimai, kaip ir visame NATO, priimami bendru sutarimu, o rezultatai paskelbiami bendroje deklaracijoje. Susitikimai naudojami naujai politikai pristatyti, naujoms narėms pakviesti, didelėms iniciatyvoms pradėti ir partnerystėms su kitomis šalimis stiprinti. Į juos dažnai kviečiami ir partneriai: Ukraina, Europos Sąjunga, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys. Pirmasis viršūnių susitikimas surengtas 1957 m. gruodį Paryžiuje, o 2026 m. Ankaroje vyko jau 36-asis.

Svarbiausi NATO viršūnių susitikimai nuo 2014 m.

Metai	Vieta	Svarbiausi sprendimai
2014	Niuportas ir Kardifas (JK)	Po Krymo aneksijos narės įsipareigoja gynybai skirti 2 proc. BVP, o bent 20 proc. gynybos išlaidų – didžiajai įrangai
2016	Varšuva (Lenkija)	Nuspręsta dislokuoti keturias daugianacionalines kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje
2022	Madridas (Ispanija)	Nauja strateginė koncepcija dešimčiai metų; svarstomos Suomijos ir Švedijos narystės paraiškos; nuspręsta steigti keturias naujas kovines grupes
2023	Vilnius (Lietuva)	Turkija nebeblokuoja Švedijos narystės; atnaujintas 2 proc. įsipareigojimas, kuris tampa minimumu
2024	Vašingtonas (JAV)	NATO 75-mečio susitikimas
2025	Haga (Nyderlandai)	Naujas 5 proc. BVP gynybai tikslas iki 2035 m.
2026	Ankara (Turkija)	Ataskaita apie Hagos įsipareigojimų vykdymą, naujų pirkimų ir paramos Ukrainai paketai
2027	Tirana (Albanija)	Planuojamas kitas susitikimas

Be eilinių, buvo ir neeilinių susitikimų. Pavyzdžiui, 2022 m. vasarį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, aštuonios rytinio flango šalys, tarp jų Lietuva, paprašė 4 straipsnio konsultacijų, o vasario 25 d. vyko neeilinis virtualus vadovų susitikimas, o 2022 m. kovo 24 d. – neeilinis susitikimas Briuselyje.

Vilniaus viršūnių susitikimas 2023 m.

2023 m. liepos 11–12 d. NATO viršūnių susitikimą pirmą kartą surengė Lietuva, jam vadovavo prezidentas Gitanas Nausėda. Susitikimas vyko netrukus po to, kai 2023 m. balandį į NATO įstojo Suomija, todėl daug dėmesio sulaukė Švedijos narystė. Jo išvakarėse, po kelias valandas trukusių derybų, kurias surengė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Turkijos prezidentas sutiko nebeblokuoti Švedijos narystės, netrukus tą patį pareiškė ir Vengrija. Susitikime daug dėmesio skirta Ukrainos ateičiai Aljanse, o narės atnaujino gynybos investicijų įsipareigojimą: bent 2 proc. BVP kasmet ir bent 20 proc. gynybos biudžeto didžiajai įrangai. Liepos 11 d. trys Baltijos šalys pasirašė susitarimą dėl bendros oro erdvės gynybos. Apie kitus Lietuvos santykių su NATO etapus – Lietuva NATO dalyje.

Hagos viršūnių susitikimas 2025 m.: 5 proc. tikslas

2025 m. birželio 24–25 d. Hagoje vyko pirmasis Nyderlandų surengtas NATO viršūnių susitikimas ir pirmasis naujojo generalinio sekretoriaus Marko Rutte susitikimas (plačiau apie NATO vadovus). Jame priimtas vienas reikšmingiausių Aljanso finansinių sprendimų: iki 2035 m. narės kasmet gynybai ir su ja susijusioms sritims skirs 5 proc. BVP. Šis tikslas susideda iš dviejų dalių:

• bent 3,5 proc. BVP – pagrindiniams gynybos poreikiams pagal NATO gynybos išlaidų apibrėžimą ir NATO pajėgumų tikslams pasiekti;
• iki 1,5 proc. BVP – kritinės infrastruktūros apsaugai, tinklų gynybai, civilinei parengčiai ir atsparumui, inovacijoms bei gynybos pramonei stiprinti.

Narės įsipareigojo kasmet teikti planus, rodančius patikimą kelią šio tikslo link, o išlaidų trajektorija ir pusiausvyra bus peržiūrėta 2029 m. Prieš susitikimą JAV reikalavo, kad visos narės gynybai skirtų bent 5 proc. BVP, o Lenkija iš anksto paskelbė padidinsianti išlaidas iki 4,7 proc. BVP.

Ankaros viršūnių susitikimas 2026 m.

2026 m. liepos 7–8 d. Ankaroje, Prezidentūros komplekse, vyko 36-asis NATO viršūnių susitikimas – antrasis Turkijoje po 2004 m. Stambulo susitikimo. Ankaros deklaracijoje teigiama, kad Europos sąjungininkės ir Kanada 2025 m. investicijas į pagrindinius gynybos poreikius padidino daugiau nei 139 mlrd. JAV dolerių, susitikime paskelbta apie daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių vertės naujus pirkimus, o 2026 m. Ukrainai pažadėta 70 mlrd. eurų karinės įrangos ir kitos paramos. Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad didžiąją dalį saugumo pagalbos Ukrainai dabar finansuoja Europos sąjungininkės ir Kanada. Kitas viršūnių susitikimas numatytas 2027 m. Tiranoje, Albanijoje.

Kodėl viršūnių susitikimai svarbūs Lietuvai

Daugelis Lietuvai svarbiausių sprendimų priimti būtent viršūnių susitikimuose: 2002 m. Prahoje Lietuva pakviesta į NATO, 2016 m. Varšuvoje nuspręsta dislokuoti NATO kovinę grupę Lietuvoje, o 2025 m. Hagoje sutartas tikslas, kurį Lietuva viršija jau dabar, 2026 m. gynybai skirdama 5,38 proc. BVP. Naujausias žinias apie susitikimus rasite NATO viršūnių susitikimų temoje, o apie sąjungininkų karius Lietuvoje – NATO pajėgų Lietuvoje dalyje.