ES šalys 2026: visų 27 Europos Sąjungos narių sąrašas su sostinėmis ir įstojimo metais

Europos Sąjungai šiuo metu priklauso 27 valstybės narės, kuriose 2025 m. pradžioje gyveno 451,3 mln. žmonių. Šioje Europos Sąjungos gido dalyje rasite visų ES šalių sąrašą su sostinėmis, įstojimo metais ir gyventojų skaičiumi. Taip pat sužinosite, kurios šalys naudoja eurą, kurios priklauso Šengeno erdvei ir kurios valstybės laukia eilėje į ES.

Visų 27 ES šalių sąrašas

Lentelėje šalys surašytos abėcėlės tvarka. Stulpelyje „Euras“ nurodyti metai, nuo kurių šalis priklauso euro zonai, stulpelyje „Šengenas“ – metai, nuo kurių ji taiko Šengeno taisykles. Gyventojų skaičius – Eurostato duomenys 2025 m. sausio 1 d., milijonais.

Šalis	Sostinė	ES narė nuo	Euras	Šengenas	Gyventojai, mln.
Airija	Dublinas	1973	1999	ne	5,44
Austrija	Viena	1995	1999	1997	9,20
Belgija	Briuselis	1958	1999	1995	11,9
Bulgarija	Sofija	2007	2026	2024	6,44
Čekija	Praha	2004	ne	2007	10,9
Danija	Kopenhaga	1973	ne	2001	5,99
Estija	Talinas	2004	2011	2007	1,37
Graikija	Atėnai	1981	2001	2000	10,4
Ispanija	Madridas	1986	1999	1995	49,1
Italija	Roma	1958	1999	1997	58,9
Kipras	Nikosija	2004	2008	ne	0,98
Kroatija	Zagrebas	2013	2023	2023	3,87
Latvija	Ryga	2004	2014	2007	1,86
Lenkija	Varšuva	2004	ne	2007	36,5
Lietuva	Vilnius	2004	2015	2007	2,89
Liuksemburgas	Liuksemburgas	1958	1999	1995	0,68
Malta	Valeta	2004	2008	2007	0,57
Nyderlandai	Amsterdamas	1958	1999	1995	18,0
Portugalija	Lisabona	1986	1999	1995	11,4
Prancūzija	Paryžius	1958	1999	1995	68,9
Rumunija	Bukareštas	2007	ne	2024	19,0
Slovakija	Bratislava	2004	2009	2007	5,42
Slovėnija	Liubliana	2004	2007	2007	2,13
Suomija	Helsinkis	1995	1999	2001	5,64
Švedija	Stokholmas	1995	ne	2001	10,6
Vengrija	Budapeštas	2004	ne	2007	9,54
Vokietija	Berlynas	1958	1999	1995	83,6

Iš lentelės matyti, kad ES narės labai skiriasi dydžiu. Vokietijoje gyvena 83,6 mln. žmonių, beveik kas penktas ES gyventojas, o Maltoje – mažiau nei 0,6 mln. Lietuva su 2,89 mln. gyventojų sudaro maždaug 0,6 proc. visos Sąjungos ir pagal gyventojų skaičių yra 21-oji iš 27. Didžiausia ES šalis pagal plotą yra Prancūzija, mažiausia ir pagal plotą, ir pagal gyventojus – Malta.

Kaip ES augo: plėtros bangos

ES nesusikūrė iš karto su 27 narėmis. Pradžioje buvo šešios valstybės, o kitos jungėsi bangomis. Kiekviena banga keitė Sąjungos veidą: Vakarų Europos ekonominis klubas pamažu tapo beveik viso žemyno bendrija.

Metai	Įstojo	Narių po plėtros
1958	Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija (steigėjos)	6
1973	Airija, Danija, Jungtinė Karalystė	9
1981	Graikija	10
1986	Ispanija, Portugalija	12
1995	Austrija, Suomija, Švedija	15
2004	Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija	25
2007	Bulgarija, Rumunija	27
2013	Kroatija	28
2020	Jungtinė Karalystė išstojo (sausio 31 d.)	27

Didžiausia plėtra įvyko 2004 m. gegužės 1 d., kai į ES vienu metu įstojo dešimt valstybių, tarp jų ir Lietuva su Latvija bei Estija. Daugiausia narių, 28, ES turėjo 2013–2020 m. Jungtinė Karalystė yra vienintelė šalis, išstojusi iš Sąjungos: 2016 m. referendume už išstojimą balsavo 52 proc. rinkėjų, o oficialiai ji išėjo 2020 m. sausio 31 d. Plačiau apie kiekvieną etapą pasakojame ES istorijos dalyje.

Kurios ES šalys naudoja eurą

Euras yra oficiali 21 ES valstybės valiuta. Naujausia euro zonos narė – Bulgarija, eurą įsivedusi 2026 m. sausio 1 d. Lietuva atsiskaito eurais nuo 2015 m. sausio 1 d.

• Euro zonoje (21): Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vokietija.
• Be euro (6): Čekija (Čekijos krona), Danija (Danijos krona), Lenkija (zlotas), Rumunija (lėja), Švedija (Švedijos krona), Vengrija (forintas).

Visos ES šalys, išskyrus Daniją, sutartimis yra įsipareigojusios įsivesti eurą, kai atitiks vadinamuosius konvergencijos kriterijus: mažą infliaciją, tvarius viešuosius finansus, stabilų valiutos kursą ir palūkanų normas. Danija turi išimtį ir pati sprendžia, ar kada nors atsisakys kronos. Kaip veikia bendra valiuta ir ką daro ją prižiūrintis bankas, aiškiname Europos centrinio banko ir euro zonos dalyje.

Kurios ES šalys priklauso Šengeno erdvei

Šengeno erdvėje nėra nuolatinės pasų kontrolės prie vidaus sienų. Jai priklauso 25 ES šalys ir keturios ES nepriklausančios valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija, iš viso 29 šalys. Paskutinės visateisėmis narėmis 2025 m. sausio 1 d. tapo Bulgarija ir Rumunija. Šengeno taisyklių netaiko dvi ES narės:

• Airija turi teisę nedalyvauti ir pati kontroliuoja savo sienas bei vizas, nors dalyvauja policijos bendradarbiavime.
• Kipras yra įsipareigojęs prisijungti, tačiau kol kas vidaus sienų kontrolė su juo nepanaikinta.

Keliaujant į Airiją ar Kiprą, pasą ar asmens tapatybės kortelę teks parodyti. Visa praktinė informacija apie Šengeną, 90 dienų taisyklę ir naująsias sienų sistemas – Šengeno erdvės dalyje.

ES, Europos ekonominė erdvė ir Šveicarija: kuo skiriasi

Dažnai painiojami keli panašūs sąrašai. ES yra 27 valstybės. Europos ekonominė erdvė (EEE) – tai ES ir dar trys šalys: Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Jos nėra ES narės, bet dalyvauja bendrojoje rinkoje, todėl jose galioja laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas. Būtent dėl to mobiliojo ryšio operatoriai dažnai rašo „ES ir EEE šalys“: tarptinklinio ryšio taisyklės galioja ir Norvegijoje ar Islandijoje. Šveicarija nepriklauso nei ES, nei EEE, tačiau su ES yra sudariusi daugiau nei šimtą dvišalių susitarimų ir priklauso Šengeno erdvei.

Šalys kandidatės: kas laukia eilėje

Norinti įstoti šalis turi atitikti Kopenhagos kriterijus: turėti stabilią demokratiją ir teisinę valstybę, veikiančią rinkos ekonomiką ir perimti visą ES teisę. Derybos vyksta pagal skyrius, o sutartį dėl įstojimo turi patvirtinti visos ES narės ir Europos Parlamentas. ES kandidatės statusą turi devynios šalys:

Šalis	Paraiška	Kandidatė nuo	Derybos
Turkija	1987	1999	pradėtos 2005, faktiškai įšaldytos
Šiaurės Makedonija	2004	2005	pradėtos 2022
Juodkalnija	2008	2010	pradėtos 2012
Serbija	2009	2012	pradėtos 2014
Albanija	2009	2014	pradėtos 2022
Bosnija ir Hercegovina	2016	2022	dar nepradėtos
Ukraina	2022	2022	pradėtos 2024
Moldova	2022	2022	pradėtos 2024
Sakartvelas	2022	2023	dar nepradėtos

Kosovas yra potenciali kandidatė, paraišką pateikęs 2022 m. Toliausiai pažengusia laikoma Juodkalnija. Ukrainos ir Moldovos kelias paspartėjo po Rusijos invazijos 2022 m. (plačiau). 2026 m. rugpjūtį Islandijos gyventojai referendume nepritarė stojimo derybų atnaujinimui (plačiau), o Armėnija paskelbė besirengianti pateikti paraišką.

Ar Norvegija, Šveicarija ir Islandija yra ES narės?

Ne. Norvegijos gyventojai narystę ES referendumuose atmetė du kartus, 1972 ir 1994 m. Šveicarija paraišką buvo pateikusi 1992 m., tačiau vėliau ją atsiėmė. Islandija stojimo derybas pradėjo 2010 m., 2013 m. jas sustabdė, o 2015 m. paprašė nebelaikyti jos šalimi kandidate. Visos trys šalys vis dėlto glaudžiai susijusios su ES: Norvegija ir Islandija per EEE, Šveicarija per dvišalius susitarimus, o visos trys priklauso Šengeno erdvei. Jungtinė Karalystė, Ukraina, Moldova ar Balkanų šalys taip pat nėra ES narės.

Kaip šalis gali išstoti iš ES

Išstojimo tvarką nustato Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnis, atsiradęs su Lisabonos sutartimi. Šalis praneša apie sprendimą Europos Vadovų Tarybai, tada dvejus metus deramasi dėl išstojimo sąlygų. Šį terminą galima pratęsti, jei sutinka visos narės. Vienintelis kartas, kai straipsnis panaudotas, – „Brexit“: Jungtinė Karalystė apie išstojimą pranešė 2017 m. kovą, o išstojo tik po beveik trejų metų.