NATO 5 straipsnis ir 4 straipsnis: ką jie reiškia ir kada buvo taikyti

NATO 5 straipsnis – Aljanso šerdis: užpuolimas prieš vieną narę laikomas užpuolimu prieš visas. Būtent dėl jo Lietuvos saugumas nuo 2004 m. remiasi ne vien savo kariuomene. Šalia jo dažnai minimas ir 4 straipsnis, pagal kurį grėsmę jaučianti šalis gali sukviesti sąjungininkų konsultacijas. Šioje NATO gido dalyje paaiškiname, ką tiksliai sako abu straipsniai, kada jie buvo panaudoti ir ko jie negarantuoja.

Ką sako NATO 5 straipsnis

Šiaurės Atlanto sutartis, pasirašyta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, yra trumpa: vos 14 straipsnių, šiek tiek daugiau nei tūkstantis žodžių. Jos 5 straipsnyje šalys susitarė, kad ginkluotas užpuolimas prieš vieną ar kelias iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas užpuolimu prieš jas visas. Tokiu atveju kiekviena narė, remdamasi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnyje pripažinta teise į individualią ar kolektyvinę savigyną, padeda užpultajai, nedelsdama imdamasi, savarankiškai ir kartu su kitomis, tokių veiksmų, kokius laiko būtinais, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, kad būtų atkurtas ir išlaikytas saugumas Šiaurės Atlanto regione.

Svarbu suprasti dvi detales. Pirma, pagalba yra privaloma, bet jos forma priklauso nuo kiekvienos šalies: sutartis neįpareigoja automatiškai siųsti kariuomenės, nors leidžia tai daryti. Antra, 6 straipsnis 5 straipsnio veikimą riboja geografiškai – daugiausia Šiaurės Atlanto regionu į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos, todėl ne visos narių teritorijos kituose pasaulio regionuose patenka į kolektyvinės gynybos garantiją.

Kaip įjungiamas 5 straipsnis

Sutartis nenustato konkrečios procedūros. NATO aiškina, kad pareiga padėti atsiranda, kai įvykdytos dvi sąlygos:

1. sąjungininkė patyrė ginkluotą užpuolimą (tai sąžiningai vertina visos narės, kiekviena atskirai ar bendrai);
2. užpultoji šalis paprašo ar sutinka, kad būtų imtasi kolektyvinių veiksmų pagal 5 straipsnį. Ji gali pasirinkti ir kitus kelius.

Įvykus užpuolimui, nedelsiant susirenka Šiaurės Atlanto Taryba – pagrindinis NATO politinių sprendimų organas, kuriame dalyvauja visos 32 narės. Jei ji nusprendžia, kad sąlygos įvykdytos, sąjungininkės gali paskelbti politinį pareiškimą, kad imasi kolektyvinės gynybos veiksmų. Toliau kiekviena šalis sprendžia, kaip padės, o NATO koordinuoja jų veiksmus per savo vadovavimo struktūras. Sąjungininkės yra sutarusios, kad ir kibernetinės ar kitos hibridinės atakos tam tikromis aplinkybėmis gali būti prilygintos ginkluotam užpuolimui.

Kada 5 straipsnis buvo panaudotas

Per daugiau nei 75 metus 5 straipsnis panaudotas tik vieną kartą – ne gindant Europą, o JAV. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone Šiaurės Atlanto Taryba kitą dieną, rugsėjo 12-ąją, pareiškė, kad jei bus nustatyta, jog išpuolis surengtas iš užsienio, jis bus laikomas veiksmu, kuriam taikomas 5 straipsnis. Spalio pradžioje tai buvo patvirtinta. Pagal 5 straipsnį NATO pradėjo dvi operacijas:

• „Eagle Assist“ (2001 m. spalio 9 d. – 2002 m. gegužė) – NATO ankstyvosios perspėjimo sistemos lėktuvai patruliavo JAV oro erdvėje;
• „Active Endeavour“ (nuo 2001 m. spalio 26 d.) – NATO laivai patruliavo Viduržemio jūroje, siekdami sekti ir atgrasyti teroristinę veiklą.

Nors pats straipsnis panaudotas tik kartą, jis yra visos NATO atgrasymo sistemos pagrindas: būtent dėl jo vyksta pratybos, rengiami gynybos planai ir sąjungininkų kariai nuolat dislokuojami rytiniame flange, taip pat Lietuvoje.

Ką sako NATO 4 straipsnis

4 straipsnis numato, kad narės konsultuosis, kai bent viena iš jų mano, kad kyla grėsmė kurios nors narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Tai ne pagalbos garantija, o skubus politinis mechanizmas: grėsmę jaučianti šalis gali paprašyti sukviesti Šiaurės Atlanto Tarybą ir aptarti padėtį su visomis sąjungininkėmis. 4 straipsnio konsultacijos nėra būtina 5 straipsnio sąlyga ir automatiškai nereiškia, kad svarstomas 5 straipsnis.

Kada buvo taikytas 4 straipsnis

Iki 2025 m. rugsėjo 4 straipsnis formaliai taikytas devynis kartus:

Data	Prašiusi šalis	Priežastis
2003 m. vasaris	Turkija	Karas Irake
2012 m. birželis	Turkija	Sirija numušė Turkijos karinį lėktuvą
2012 m. spalis	Turkija	Sirijos pajėgos apšaudė Turkijos miestus
2014 m. kovas	Latvija, Lietuva, Lenkija	Rusijos įvykdyta Krymo aneksija
2015 m. liepa	Turkija	Teroristinis išpuolis Suruče ir kitos grėsmės pietinėje pasienio dalyje
2020 m. vasaris	Turkija	Sirijos ir Rusijos antskrydžiai prieš Turkijos karius Sirijoje
2022 m. vasaris	Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija	Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą
2025 m. rugsėjis	Lenkija	Rusijos dronų įskridimas į Lenkijos teritoriją
2025 m. rugsėjis	Estija	Rusijos naikintuvų įskridimas į Estijos oro erdvę

Lietuva prie 4 straipsnio taikymo prisidėjo du kartus – 2014 ir 2022 m. Po 2014 m. konsultacijų NATO sukūrė sustiprintų priešakinių pajėgų grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o po 2025 m. rugsėjo incidentų pradėjo rytinio flango sustiprinimo operaciją „Eastern Sentry“. 2021 m. lapkritį, per neteisėtų migrantų krizę prie Baltarusijos sienos, Lenkija ir Baltijos šalys svarstė galimybę prašyti 4 straipsnio konsultacijų, tačiau oficialiai to nepadarė.

Kiti svarbūs sutarties straipsniai

Straipsnis	Apie ką
2 straipsnis	Laisvų institucijų stiprinimas ir ekonominis bendradarbiavimas
3 straipsnis	Kiekviena narė stiprina savo ir bendrą gebėjimą priešintis užpuolimui – iš jo kyla ir atsparumo, civilinės parengties reikalavimai
4 straipsnis	Konsultacijos kilus grėsmei
5 straipsnis	Kolektyvinė gynyba
6 straipsnis	Teritorija, kuriai taikomas 5 straipsnis
9 straipsnis	Šiaurės Atlanto Tarybos įsteigimas
10 straipsnis	Naujų narių priėmimas (plačiau apie NATO šalis)
13 straipsnis	Galimybė išstoti, praėjus metams nuo pranešimo