Nacionaline gėda virtęs stadionas Vilniuje: kada jį turėsime ir kiek jis kainuos? (VIDEO)

Nacionalinis stadionas Vilniuje – nepasiekiama svajonė?

Jeigu Vilniuje kada nors dienos šviesą išvys užbaigtas nacionalinis stadionas – jį neabejotinai bus galima laikyti svarbiausiu statiniu šalies istorijoje ir tikru stebuklu.

Juk šis stadionas pradėtas projektuoti dar sovietiniais laikais, 1985 m. Projektas patvirtintas 1987 m., o po metų prasidėjo darbai. Tačiau jie buvo sustabdyti 1993 m., konstrukcijos ir pamatai buvo užkonservuoti^[1].

2008 m. vėl buvo prisiminta idėja projektą atkurti, tuometinė valdžia tam surado 33,6 mln. eurų sumą, tačiau to nepakako. Neradus daugiau finansuotojų, darbai vėl ėmė ir sustojo, objektas liko stovėti apleistas.

2015 m. vėl pasirodė kalbų, kad nacionalinio stadiono projektas gali būti atkurtas. Vis tik, įvykęs koncesijos konkursas buvo pripažintas neteisėtu.

Pastaruosius keletą metų apie stadiono statybas jau buvo kalbėta su daugiau optimizmo, daugelis iš tiesų patikėjo, kad ironiškai amžiaus projektu vadinamos statybos galiausiai bus užbaigtos sėkmingai.

Tačiau visuomenė vėl liko nuvilta: dabartinis stadiono ir viso komplekso projektas neapsieina be skandalų, o Lietuva bei jos žmonės toliau lieka be nacionalinio stadiono. Statybų vietoje – tik žvyro ir grunto krūvos, nors dešimtys milijonų eurų jau yra paleista vėjais.

Sumokėta jau 37 mln. eurų statybos darbams, dar 3,5 mln. eurų skirta griovimo darbams, o 40 mln. eurų pasiėmė „BaltCap“ ir Šarūnas Stepukonis.

Dabar kalbama, kad turėtų prasidėti dar vienas naujas etapas. Vilniaus miesto savivaldybė turi naują rangovą „Hanner“, kuris stadioną įsipareigojo pastatyti už 157 mln. eurų.

Tačiau net ir dabar jokie darbai nevyksta, o jiems sustojus, toliau sakoma, kad stadiono statybos dar brangs: maždaug apie 40 mln. eurų – būtent tiek, kiek ir pralošė Š. Stepukonis.

Dabar, kai milijonai europiečių aktyviai stebi Vokietijoje vykstantį Europos futbolo čempionatą, Lietuvos stadiono trūkumas yra pastebimas kaip niekad.

Ar ši nesibaigianti istorija reiškia, kad Lietuva nacionaliniu stadionu pasidžiaugti taip niekada ir negalės? O jeigu stadionas vis dėlto ir bus pastatytas, kokia gi bus jo galutinė vertė?

Projekto kaina tik auga, o statybos taip ir lieka įstrigusios

Birželio pradžioje Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atidėjo vertinimo dėl stadiono projekto pokyčių pateikimą. Kaip kalbėjo VPT vadovas Darius Vedrickas, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su Vilniaus miesto savivaldybe dėl bendros ir „visiems priimtinos metodikos“, taip pat buvo kreiptasi į papildomus ekspertus dėl įvertinimo^[2].

Vilniaus miesto taryba dar gegužės mėnesį grįžo prie stadiono ir viso daugiafunkcio komplekso statybos koncesijos sutarties pakeitimų. Pagal juos, projekto kaina esą mažės beveik 20 tūkst. eurų daugiau, nei buvo patvirtinta vasarį. 

Pagal siūlomus pakeitimus, palyginti su vasarį patvirtintu sutarties projektu, indeksuojant kainą sumažėtų savivaldybės ir Vyriausybės dalis, bet didėtų projekto bendrovės dalis, taip pat mažiau brangtų komplekso statyba^[3]. 

Vis tik, jei Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės įsipareigojimų suma mažėja 19,9 tūkst. eurų iki 157,24 mln. eurų (su PVM), tačiau ji ir toliau yra net 1,18 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo vasarį. 

Sostinės savivaldybės administracija teigia, jog naują projekto vertę pakoregavo atsižvelgiant į balandį pateiktas VPT pastabas. 

Primename, kad stadiono projektą iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“.

O „BaltCap“ susidūrė su reputacijos problemomis būtent dėl Š. Stepukonio. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Dėl jo veiklos iš viso atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmojo atveju, prokuratūros teigimu, milijonus eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti, kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Dar 2022 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai iš bendrovės „Paysera LT“ buvo gauta informacija apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas.

Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „Hanner“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu. Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas.

A. Avulis skundžiasi, kad stadiono pastatyti pigiau niekaip negali

Bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis vis dar mano, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 m.

„Hanner“ už 6 mln. eurų ketina iš „BaltCap“ perimti pagrindinės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcininkės „Venetus Capital“ vertybinius popierius^[4].

Numatoma, kad visą daugiafunkcį kompleksą sudarys nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Skaičiuojama, kad statybos darbai brangs 27,1 mln. eurų, dar prisideda naujų darbų, 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos įrengimas. Tai reiškia dar 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Nors „Hanner“ vadovas A. Avulis vis dar tiki, kad dėl projekto galima rasti susitarimą, tačiau nežino, kaip būtų galima kompleksą pastatyti už mažesnę kainą.

„Esmė labai paprasta, esame paskaičiavę, už kiek galime pastatyti šį kompleksą. VPT teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo geriau susiderėti. Mūsų derybos su savivaldybe vyko gana kietai, kiek mes galėjome, tiek padarėme nuolaidų, toliau tiesiog nepajėgiu, nežinau, kaip pastatyti už mažesnę kainą“, – sako A. Avulis.

VPT anksčiau pranešė, kad nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti už projektą. VPT teigimu, taip pat nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.

Šimtus milijonų kainuojantys stadionai – tik Lietuvoje

Net jei kada nors ir bus baigtas, jau dabar aišku, kad nacionalinis stadionas Lietuvoje atsieis šimtus milijonų eurų, o jo statybos bus užtrukusios bent 40 metų, nors dauguma valstybių, net mūsų kaimyninės šalys, panašius projektus sėkmingai baigia net keliolika kartų pigiau ir žymiai greičiau.

Pavyzdžiui, Lenkijoje, Plocko mieste modernus 15 000 vietų stadionas pastatytas per 4 m. nuo projekto pradžios ir jau buvo atidarytas pernai. Iš viso jis kainavo 170 mln. zlotų arba kiek daugiau nei 36 mln. eurų.

Lenkijoje tai įprastai greitai įvykdytas projektas, už logišką kainą. Iki 2028 m. šalyje turėtų atsirasti net 35 aukščiausius reikalavimus atitinkantys stadionai, visų jų statyba kainuos virš 2 mlrd. eurų.

Varšuvos „Polonia“ stadionas, turintis 16 000 sėdimų vietų, bus bene didžiausia šalies investicija, bet ir ji kainuos 500 mln. zlotų arba 115 mln. Eur, o kartu dar turės ir uždarą krepšinio areną.

Ruch Chorzow klubo stadionas, taip pat turintis 16 000 sėdimų vietų, po ilgų diskusijų metų tapo daugiau nei 100 proc. brangesnis, palyginti su prieš dešimtmetį atliktais išskaičiavimais, tačiau net ir šio stadiono vertė dabar siekia 249 mln. zlotų arba daugiau nei 57 mln.Eur.

Latvijoje stadionai taip pat statomi žymiai paprasčiau ir pigiau. Pavasarį pasirodė žinia, kad Ryga imasi jau antrojo miesto stadiono projekto.

Planuojama, kad naujas stadionas turėtų talpinti nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių, o jo statybų pabaiga numatoma ne anksčiau kaip 2027-aisiais metais. Latvijos futbolo federacijos prezidentas Vadimas Lašenko šiuo metu skaičiuoja, kad stadiono statybų išlaidos sieks 50 mln. eurų.

Šiuo metu Rygos miesto taryba sprendžia dėl statybų vietos. Balandžio pradžioje pasirodė informacija, kad atsakingas savivaldybės komitetas jau pritarė daugiau kaip 10 hektarų žemės sklypo panaudojimui statybai.

Valdininkai linkę stadioną statyti centrinėje miesto dalyje, kartu tvarkant aplinkinę infrastruktūrą, tad manoma, kad bus pasirinktas žemės sklypas Lucavsaloje.

Manoma, kad projekte dalyvaus investuotojai ne tik iš Latvijos, bet ir iš tarptautinės bendruomenės, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus.

JAE verslininkas Mohamedas Ali Alabbarras jau susitiko su vietos valdžia bei Finansų ministerijos ministru. Susitikimo metu buvo aptariamas potencialus verslininko įsitraukimas į stadiono statybas. Šiuo metu Rygoje jau yra vienas stadionas, talpinantis apie 10 tūkst. žmonių.

Lietuva taip pat turi stadioną, tačiau ne nacionalinį. Laikinoji sostinė Kaunas turi visus tarptautinius standartus atitinkantį stadioną, kuris buvo užbaigtas dar 2022 m.

Nuo tada jame vyko ne vienos, gausų sirgalių būrį sutraukusios futbolo varžybos ar grandiozinis koncertas. O ir statyboms čia neprireikė nei dešimtmečių, nei šimtų milijonų išlaidų: viso stadiono kaina siekė 43 mln. eurų.