Lenkijoje didžiulis stadionas pastatytas už 36 mln. Eur – Vilniui neužteks ir 130 mln.

Diskusijos dėl Nacionalinio stadiono statybų toliau verda, bet kuo pasigirti vis dar nėra

Amžiaus statybos, pinigų švaistymas arba Lietuvos gėda – daugiau nei tris dešimtmečius Vilniuje laukiamo Nacionalinio stadiono statybas lydi tokie ir kiti panašūs epitetai bei komentarai.

Dar praėjusių metų vasarą skelbta, kad statybų darbai pagaliau įsisiūbavo, viskas vyksta pagal planą, tiek Nacionalinio stadiono, tiek ir Daugiafunkcinio komplekso statybos darbai turėtų būti baigti 2025 m.

Vis dėlto, džiaugtąsi per anksti. Iki metų pabaigos likus vos kelioms savaitėms žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad stadiono statybos darbų apimtys sumažintos iki minimumo.

Kaip skelbė už stadiono projektą atsakinga bendrovė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, pagal sutartyje nustatytus reikalavimus su Vilniaus miesto savivaldybe bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tuomet buvo derinami statybų kainos indeksavimo klausimai, pažymėta, kad statybų kainos neva išaugo dėl karo Ukrainoje, infliacijos ir kitų ekonominių iššūkių.

Dar ankstesnės Vilniaus valdžios atstovų kadencijos metu, dėl pirmojo stadiono statybų etapo darbų privatus partneris buvo pasirašęs rangos sutartį su bendrove „Naresta“, kuri darbus atlikti žadėjo už 79,2 mln. Eur.

Vilnių valdančiųjų kadencijai einant į pabaigą, viso stadiono statybos rangos sutartis jau buvo pasirašyta su bendrove „Veikmės statyba“, kuri įsipareigojo pastatyti kompleksą už 87 mln. Eur.

Tačiau gavus statybų leidimą, darbai pabrango iki 120 mln. eurų, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ėmė ieškoti naujo rangovo. Visuomenėje kalbama, kad vėliau projekto kaina gali turi kilti net iki 136-140 mln. Eur^[1].

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad stadioną numatyta 25 m. perduoti operatoriaus valdymui, kuriam per šį laiką būtų sumokėta beveik 156 mln. Eur. Šis valdytojas – „BaltCap“, kuriam priklauso ir įmonė „Krajama“. Ši anksčiau priklausė Austėjai Landsbergienei, su įmone siejami įtartini sandoriai, kai jos mokyklos „BaltCap“ parduotos už 1 Eur^[2].

O dar vasarą pats Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas kalbėjo, kad stadiono statybų kaina nuo 2022 m. liepos iki tuo meto pabrango 25 proc. Tai reiškia, kad stadionų statyboms skiriamos milžiniškos lėšos, tačiau rezultato nėra.

Tai prieštaringa situacija. Juk tiek kaimyninėse šalyse, tiek ir Kaune stadionai gali būti pastatomi sąlyginai greitai ir efektyviai naudojant lėšas. Kodėl gi tik Vilniuje Nacionaliniam stadionui pastatyti reikia šimtų milijonų eurų ir dešimčių metų?

Darbai vyksta lėtai, laukiama savivaldybės sprendimo

Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinančios bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovė Agnė Grendelė sausio pradžioje teigė, kad statybų vietoje yra užbaigta 60 proc. polinių pamatų įrengimo darbų, pradėti lauko inžinerinių tinklų įrengimo bei kiti darbai.

„Senojo stadiono komponentų demontavimas, sprogdinimo darbai, atliekų surinkimas ir išvežimas yra užbaigtas. Taip pat užbaigtas statybvietės parengimas darbams, grunto išvežimas. Tuo tarpu lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai, monolitinių konstrukcijų statybos darbai, laikinų kelių tiesimo darbai – pradėti, polinių pamatų įrengimo darbų užbaigtumas siekia 60 proc.“, – teigė A. Grendelė.

Tačiau statybų ateitis vis dar kabo ant plauko, Vilniaus meras V. Benkunskas nežino, ar šį mėnesį vyksiančiame sostinės savivaldybės tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl Nacionalinio stadiono kainos indeksavimo.

Meras tik pažymi, kad šiuo metu procesas vyksta, o pati savivaldybė tikrai turi interesą klausimą kuo greičiau pabaigti.

„Vyksta skaičiavimai, nėra ten paprasti aritmetiniai veiksmai. Reikia perskaičiuoti daug ir formulių, ir veiklos modelių. Kol kas viskas procese, specialistai dirba. Kai tik turėsime kažkokį aiškumą, tai iš karto pranešime. Indeksavimas ir visi kiti dalykai. Dar iki sausio 24 d. daug laiko. Turime interesą kuo greičiau klausimą pabaigti, bet ar spėsime iki 24 d. šiai dienai dar neaišku“, – teigia V. Benkunskas.

Kaune stadionas jau yra, Lenkijoje jie dygsta it ant mielių

Kaunas visus tarptautinius standartus atitinkantį stadioną jau pasistatė 2022 m. Nuo tada stadione įvyko ne vienos futbolo varžybos ar grandiozinis koncertas. Statyboms čia neprireikė nei dešimtmečių, nei šimtų milijonų išlaidų. Viso stadiono kaina siekė 43 mln. Eur^[3].

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis net viešai stebėjosi, kodėl gi Lietuva iki tol taip ir nesugebėjo pastatyti stadiono, sakė nesuprantantis ir Vilniaus stadiono sumos, kurios, jo teigimu, net būdamas verslininku jis nėra matęs.

„Šito viso stadiono kaina 43 milijonai, o jei pasigilintumėte tai, kiek kalba, kiek kainuos ateityje Vilniaus stadionas, tai aš išvis nesuprantu. Aš nematęs būdamas verslininku tiek pinigų vienoje vietoje“, – kalbėjo Kauno meras.

O tokių pavyzdžių, kai stadionai pastatomi sąlyginai greitai ir efektyviai naudojant finansus, netrūksta. Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje, Plocko mieste modernus 15 000 vietų stadionas pastatytas per 4 m. nuo projekto pradžios. Jis atidarytas pernai, o iš viso kainavo 170 mln. zlotų arba kiek daugiau kaip 36 mln. eurų.

Lenkijoje tai ne išimtis, bet taisyklė. Lenkijos mokesčių mokėtojai modernių stadionų statyboms išleido beveik 9 mlrd. zlotų arba 2 mlrd. Eur, bet dėl to iki 2028 m. šalyje turėtų atsirasti 35 aukščiausius reikalavimus atitinkantys stadionai. Taip Lenkija yra tapusi moderniausiais futbolo stadionais galinčia pasigirti šalimi^[4].

Varšuvos „Polonia“ stadionas, turintis 16 000 sėdimų vietų, yra bene didžiausia šalies investicija, bet ir ji kainuos 500 mln. zlotų arba 115 mln. Eur, o kartu dar turės ir uždarą krepšinio areną.

Ruch Chorzow klubo stadionas, taip pat turintis 16 000 sėdimų vietų, po ilgų diskusijų metų tapo daugiau nei 100 proc. brangesnis, palyginti su prieš dešimtmetį atliktais išskaičiavimais, tačiau net ir šio stadiono vertė dabar siekia 249 mln. zlotų arba daugiau nei 57 mln.Eur, o stadionas bus pastatytas dar 2027 m.

Be tinkamų stadionų šalyje negali egzistuoti ir futbolas

Kol visuomenėje ir valdžioje diskutuojama, kodėl gi Nacionalinio stadiono statybos iš vietos taip ir nepajuda, dėl to labiausiai nukenčia šalies futbolas. Būtent todėl, dėl Nacionalinio stadiono statybų spaudimą daryti Vilniaus miesto savivaldybei pradeda net ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius^[5].

Jis neseniai viešai prakalbo apie gėdą, patiriamą dėl amžinų stadiono statybų ir tinkamos futbolo infrastruktūros stokos.

„Atsibodo kalbėti apie tai, kodėl Lietuva neturi nacionalinio stadiono. Dabar naujausias klausimas yra kodėl žaidžiame ne sostinėje, o Kaune. Atvažiuojančios šalys visada to klausia. Jeigu dar pasidomi mūsų istorija, klausia kur mūsų nacionalinis stadionas. Gėda, gėda ir dar kartą gėda“, – sako LFF prezidentas.

Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas prieš keletą savaičių taip pat pažėrė kritikos: teigė, kad geriausiai požiūrį į futbolą Lietuvoje atspindi būtent niekaip nepastatomas stadionas Vilniuje.

„Tai ir simbolizuoja požiūrį į futbolą, galbūt ir reiškia, kad nereikia futbolo, nes jeigu nesugebame per tiek metų – čia ir pradedame, ir sugriauname, ir vėl iš naujo kažką bandome kasti, užkasti. Čia labai blogas signalas visuomenei. Manau, čia yra principo reikalas pradėjus jį užbaigti, pažadėjus – įvykdyti. Nemanau, kad stadionas yra kažkoks objektas, kurio neįmanoma pastatyti. Vilniuje yra daug sudėtingesnių pastatų. Labai gaila, kad vėl turime išgyventi šitą situaciją. Ir net nežinome, kuo ji baigsis“, – teigia šalies futbolo rinktinės treneris E. Jankauskas^[6].