Švedija ir Norvegija atsisako siekio tapti visuomenėmis „be grynųjų“

Karo grėsmė verčia persvarstyti atsiskaitymo už paslaugas būdus

Pastarosiomis savaitėmis geopolitinė įtampa regione išaugo: JAV leido Ukrainai ATACMS raketomis smogti toli į Rusijos teritoriją. Rusija į tai reagavo pakeisdama savo branduolinę doktriną ir rengdama ne vieną masinę ataką prieš Ukrainos miestus.

Baltijos jūroje buvo nutraukti telekomunikacijos kabeliai – incidentas iš pradžių sietas su galimu sabotažu. Šią savaitę Lietuvoje nukrito DHL krovininis lėktuvas. Nors pirminiais duomenis – incidento priežastys nesusijusios su išorės jėgomis, buvo prisiminta dar vasarą nuskambėjusi istorija apie Rusijos sabotažo akciją ir planus DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamuosius užtaisus.

Auganti įtampa verčia susimąstyti ne tik apie pasaulinį saugumą arba realią grėsmę karo atveju, bet ir praktinius dalykus, kurie akimirksniu pasikeistų, jeigu pasaulis vis dėlto įsiveltų į dar vieną plataus masto konfliktą. Bene pirmiausia tuomet yra galvojama apie pinigus.

Daugelis mano, kad karo atveju saugiausia yra turėti šūsnį grynųjų pinigų. Vis dėlto, šiandienos pasaulyje, kuris yra plačiai skaitmenizuotas, grynieji ne visada yra pirminė atsiskaitymo už prekes ar paslaugas priemonė. Įvertinus šių dienų aktualijas, labiausiai finansiškai skaitmenizuotos pasaulio šalys, tokios kaip Skandinavijos, keičia savo politiką.

Norvegija ir Švedija grįžta prie grynųjų pinigų

Šiaurės šalys sparčiai artėjo prie ateities be grynųjų pinigų, tačiau geopolitinė situacija tai keičia. Dabar Švedija ir Norvegija atsisako planų kurti visuomenę be grynųjų pinigų. Taip nuspręsta dėl baimės, kad visiškai skaitmeninės mokėjimo sistemos taps pažeidžiamos Rusijos saugumo grėsmių^[1].

Mobiliųjų mokėjimų sistema „Swish“ yra plačiai paplitusi Švedijoje tiek turguose, tiek ir kavinėse ar prekybos centruose. Norvegijos atitikmuo „Vipps“ taip pat yra labai populiarus. Tačiau dabar šių šalių piliečiai jau raginami grįžti prie grynųjų.

Buvęs Švedijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas 2018 m. prognozavo, kad iki 2025 m. Švedijoje tikriausiai nebeliks grynųjų pinigų, tačiau visus planus sujaukė 2022 m. įvykęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Po to sekė tarpvalstybinis hibridinis karas bei kibernetinės atakos, dėl kurių kaltinamos prorusiškos grupuotės.

Švedijos vyriausybė visiškai pertvarkė savo gynybos ir pasirengimo strategiją, įstojo į NATO, pradėjo vykdyti naujos formos nacionalinę tarnybą ir atgaivino savo psichologinės gynybos agentūrą kovai su Rusijos ir kitų priešininkų dezinformacija. Norvegija sugriežtino anksčiau pralaidžios sienos su Rusija kontrolę, o dabar šalyse keičiasi ir požiūris į tai, kaip žmonės moka už prekes ir paslaugas.

Šiaurės šalių piliečiai raginami naudotis grynaisiais pinigais

Brošiūroje, pavadintoje „Jei kiltų krizė ar karas“, kuri išsiųsta į visus Švedijos namus, šalies gynybos ministerija pataria žmonėms reguliariai naudotis grynaisiais pinigais ir turėti bent savaitės atsargas įvairiomis kupiūromis. Vyriausybė taip pat svarsto teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti galimybę už tam tikras prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Norvegijos mažmeninės prekybos klientai visada turėjo teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau tai nebuvo užtikrinama, o pastaraisiais metais vis daugiau mažmenininkų pradėjo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl apie 600 000 žmonių, neturinčių galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, liko be galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Vasarą vyriausybė ėmėsi veiksmų ir priėmė teisės aktus, pagal kuriuos mažmenininkai gali būti baudžiami arba jiems gali būti taikomos sankcijos, jei nepriima mokėjimų grynaisiais pinigais.

Finansų ekspertai taip pat vis dažniau rekomenduoja visiems turėti šiek tiek grynųjų pinigų, nes skaitmeniniai mokėjimo sprendimai yra pažeidžiami dėl kibernetinių atakų. Be to, Norvegija ir Švedija ėmėsi priemonių po to, kai vasarą išaiškėjo visuomenės be grynųjų pinigų pavojai, nes dėl technologinės klaidos įvyko „didžiausias pasaulyje IT gedimas“.

Skaitmenine pandemija vadinama klaida atnaujintoje programinėje įrangoje sukėlė pasaulinį chaosą: parduotuvėse, bankuose ir ligoninėse sugedo kompiuteriai ir sistemos^[2]. Be to, „Google“, aptikusi devynis mėnesius trukusią kibernetinę ataką, kurią ji susiejo su Rusijos šnipais.

Kita vertus, Švedijos gynybos universiteto gynybos ir saugumo sistemų mokslo profesorius Hansas Liwangas sako, kad šiuo metu dar trūksta įrodymų, ar grynieji pinigai šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje yra pranašesni už skaitmeninius mokėjimus. Kalbėdamas apie tai, jis atkreipė dėmesį į Ukrainą, kurioje skaitmeninės sistemos pasirodė esančios labai svarbios.

Lietuvoje grynieji pinigai vis dar dominuoja

Jau ne vienerius metus gausiai kalbama apie grynųjų mokėjimų atsisakymą, pinigų skaitmenizaciją, ateitį, kurioje klestės visuomenė be grynųjų. Nemenkai daliai visuomenės tokios diskusijos kelia baimę: vieni kritiškai žvelgia į pačią skaitmenizaciją, kiti baiminasi dėl augančios piliečių kontrolės, pasirinkimo laisvės suvaržymo.

O galimybės rinktis iš tiesų vis mažėja, net ir Lietuvoje. Mūsų šalyje nuo 2022 m. sausio 1 d. visi su asmens darbo santykiais susiję mokėjimai privalo būti išmokėti tik banko pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą, o ne grynaisiais pinigais, kaip anksčiau. Be to, nuo 2022 m. lapkričio Lietuvoje ėmė galioti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas. Jis leidžia grynaisiais sumokėti tik tada, jei suma už prekes ar viršija neviršija 5 000 Eur.

Tačiau nepaisant populiarėjančių elektroninių atsiskaitymų, tyrimų duomenys rodo, kad didelė dalis, net 64 proc. Lietuvos gyventojų, atsiskaitymui pirmiausiai vis dar renkasi grynuosius pinigus. Kaip rodo apklausos rezultatai, lietuviai grynaisiais pinigais atsiskaitinėja daugiau nei estai ar latviai – 8 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė niekada nenaudojantys banko kortelių ir visada atsiskaitantys tik grynaisiais, Latvijoje tokį atsiskaitymo būdą renkasi 5 proc., o Estijoje – vos 3 proc. gyventojų. 

Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. Lietuvos gyventojų, o internetine bankininkyste naudojasi devyni iš dešimties respondentų, tačiau beveik 70 proc. respondentų teigiamai vertintų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti pirkėjams sąlygas atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus iš savo mokėjimo sąskaitos reguliariai pasiima devyni iš dešimties sąskaitą turinčių respondentų, vidutinė per mėnesį išsigryninama suma yra 268 eurų.

Toks požiūris vyrauja anaiptol ne tik Lietuvoje. Anksčiau kilo diskusija apie tai, kad Šveicarijoje grynieji gali būti apsaugoti pagal Konstituciją. Slovakija taip pat pakeitė savo Konstituciją taip, kad apsaugotų atsiskaitymus grynaisiais. O Lenkijoje žmonėms atsiskaitymas grynaisiais apskritai nėra ribojamas.